Rinkimai 2020
AR SUKSIME ŽALIUOJU KELIU?
Aplinkosauginis nusiteikimas
Kurios partijos žada sukti žaliuoju keliu
Pagal greitojo aplinkosauginio nusiteikimo vertinimo rezultatus galima išskirti dvi „žaliausias“ partijas – Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos žaliųjų partijas. Jos savo programų santraukose paminėjo daugiausia aplinkosauginių temų, o ekonomiką ruošiasi vystyti žaliuoju, žiedinės ekonomikos, klimatui ir gamtai draugišku keliu. Po jų kiek atsilikdamos rikiuojasi trejetais įvertintos Tėvynės sąjunga, Laisvės partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Sąrašą užbaigia grupė partijų, kurios savo programų santraukose ir pilnų programų ekonominėse dalyse aplinkai ir žaliajam keliui iš esmės neskyrė dėmesio. Įdomu, kad šioje grupėje yra ir viena iš dviejų Lietuvos partijų, kurių pavadinime yra žodis „žalias“.
Greitasis partijų aplinkosauginio nusiteikimo vertinimas atliktas pagal du kriterijus. Pirmasis – kiek aplinkosauginių temų partija palietė jų pačių parengtose ir VRK pateiktose programų santraukose. Antrasis – kiek žalieji siekiai ir principai yra integruoti partijų programų ekonominės dalies tiksluose. Detaliau apie vertinimo metodiką – skyrelyje Kaip atlikome greitąjį aplinkosauginio nusiteikimo vertinimą.
Kaip atlikome greitąjį aplinkosauginio nusiteikimo vertinimą
VRK pateiktos programų santraukos yra vieno puslapio dokumentai, kuriuose partijos surašė savo pagrindinius tikslus ir siūlymus. Ribota apimtis reiškia, kad partijos neturėjo galimybės rašyti plačiai ir apie viską – jos buvo priverstos įtraukti tik tai, kas joms tikrai svarbu ir kuo tikisi įtikinti rinkėjus. Vieno puslapio santraukos tekste negalima tikėtis gilaus ir detalaus visų problemų ar siūlomų sprendimų pristatymo, todėl vertindami ieškojome tam tikrų temų paminėjimo. Šios temos – tai žalioji ekonomika ir darnus vystymasis, aplinkai draugiškas žemės ūkis, žiedinė ekonomika, aplinkosaugos sistema, klimato kaita, gyvoji gamta, miškai, aplinkos tarša, atsinaujinanti energetika, judumas.
Antrasis vertinimo kriterijus – aplinkosauginių ir žaliųjų ambicijų integravimas į partijų programų ekonominės dalies tikslus. Atskiruose skyreliuose dailiai išrašyti ir gražiai skambantys priesakai apie gamtos apsaugą ir žaliuosius pokyčius yra abejotinos vertės, jeigu jie niekaip neatsispindi ekonominės raidos planuose. Pavyzdžiui, žiedinės ekonomikos sąvokos įvedimas aplinkosauginiame skyriuje, tuo pat metu ekonomikos skyriuje akcentuojant tik konkurencingumą ir intensyvią plėtrą, yra gana aiškus signalas, kad tikrųjų žiedinės ekonomikos ambicijų nėra.
Apjungtus analizės pagal abu kriterijus rezultatus pavertėme į „penkialapę“ sistemą, skirdami nuo 0 iki 5-ių žalių lapų.
Greitasis vertinimas jokiu būdu neatstoja gilaus programų ar juo labiau partijos atstovų realių veiksmų vertinimo. Todėl į jo rezultatus reikia žiūrėti atsargiai, tik kaip į papildomą įrankį, sprendžiant apie partijų nuostatas ir prioritetus.
* Pastabos: Lietuvos liaudies partijos programos neradome, todėl vertinome tik pagal VRK pateiktą santrauką. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo programą pateikė vienlapiu su papildomomis nuorodomis į strateginius valstybės dokumentus, kurie nėra partijos ruošti. Todėl šią partiją vertinome pagal VRK pateiktą santrauką ir viešai paskelbtą programos vienlapį.
Detalusis vertinimas
Ko tikėtis iš būsimo Seimo ir Vyriausybės
Norėdami perskaityti konkrečios temos apašymą, spauskite paveikslėlyje ant norimos eilutės.
Ieškodami atsakymo į tai, ko tikėtis aplinkosaugos srityje iš būsimo Seimo ir Vyriausybės, nusprendėme detaliai įvertinti partijų, kurios pagal apklausas turi didžiausias galimybes patekti į Seimą, programas: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Darbo partijos (DP) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LS). Populiariausių partijų sąraše esančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nevertinome, nes ji nepateikė įprastos partijos programos, kurią būtų galima palyginti su kitomis partijomis. Detaliau apie vertinimo metodiką – skyrelyje Kaip atlikome detalųjį vertinimą.
Apibendrindami vertiname, kad partijų programose yra tikrai nemažai svarbių aplinkosauginių idėjų ir tikslų. Tačiau tuo pat metu pasigedome konkretumo, išsamumo, nuoseklumo ir ambicingumo.
Svarbiausiu rodikliu sprendžiant apie partijų deklaruojamų aplinkosauginių siekių realumą laikome jų keliamus tikslus ekonomikai: ar numatoma kartu su Europa įgyvendinti Žaliojo kurso pagrindinį tikslą pertvarkyti ekonomiką į klimatui neutralią, kuo labiau atsietą nuo išteklių eikvojimo ir draugišką aplinkai. Šiuo klausimu sutarimo tarp vertintų partijų nėra: tik vienos partijos programa pasirodė gerai, dvi vidutiniškai ir viena labai prastai. Naujo Seimo ir Vyriausybės ambicingumas ir kryptis stipriai priklausys nuo to, kas formuos būsimą valdančiąją daugumą.
Partijų programos dar kartą patvirtino, kad klimato kaita yra geriau įsisamoninta problema nei biologinės įvairovės nykimas. Pagrindine priemone kovoti su klimato kaita vieningai laikomas perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau iš esmės nėra rašoma apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų neutralizavimą pasitelkiant į pagalbą gamtą ir jos procesus, taigi, numatomi sprendimai yra tik daliniai. Tai pat nėra giliau nagrinėjama atsinaujinančių išteklių tvarumo tema, t.y., nekeliamas klausimas apie biokuro tiekimo ekologines ribas ir suderinamumą su gyvosios gamtos apsauga.
Ambicijų trūksta ir pertvarkant ekonomiką į žiedinę, taip pat žemės ūkį į tvarų ir ekologinį, su mažiau chemijos ir su turtingu kraštovaizdžiu. Atrodo, kad problemos suprastos, sprendimai taip pat žinomi, tačiau vis prasiveržia tradiciniai tikslai didinti produktyvumą ar konkurencingumą, kurie be tinkamų prioritetų gali neatitikti Žaliojo kurso krypčių ar net vesti priešinga linkme.
Nors matome dalies partijų posūkį žalesnės ekonomikos ir darnesnio vystymosi link, tačiau programų aplinkosauginis ambicingumas labai skiriasi. Šis vertinimas parodo, kad nėra nė vienos temos, kurioje vertintos partijos būtų vieningai ambicingos, kad būtų galima tikėtis greito proveržio, nepriklausomai nuo rinkimų baigties. Todėl aplinkosaugiškai nusiteikusios pilietinės visuomenės ir NVO, taigi – ir mūsų, rolė ir toliau išliks labai svarbi, palaikant einančius Žaliojo kurso keliu ir raginant juo sukti dar neapsisprendusius.
Kaip atlikome detalųjį vertinimą
Atlikome išsamų Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Darbo partijos (DP) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LS) rinkimų programų vertinimą. Šias partijas pasirinkome remdamiesi 2020 m. rugsėjo mėn. 4-12 d. Vilmorus atliktos apklausos duomenimis – jos apklausos metu įveikė 5% kartelę.
5% barjerą užtikrintai peržengia ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tačiau ši partija pateikė savo rinkimų programą tik vienlapiu, pridėdama prie jo strateginius valstybės politikos dokumentus arba jų ištraukas, lyg jie būtų partijos rinkimų programos dalys. Mūsų manymu, strateginiai valstybės dokumentai nėra partijos rinkimų programa ir negali būti lyginama su kitų partijų rinkimų programomis. Be to, Aplinkosaugos koalicija aktyviai prisidėjo rengiant šiuos strateginius dokumentus, siekdama kad juose būtų kuo stipresnės aplinkosauginės ambicijos – dėl to mums vertinti šių dokumentų aplinkosauginę dalį kaip vienos partijos programą būtų neetiška ir nekorektiška.
Partijų programas vertinome išskyrę aplinkosaugos temas, kurios šiuo metu yra itin aktualios. Žiūrėjome, ar šios temos yra atspindimos partijų programose, ar detalizuojamos, remiantis moksliniais argumentais, kokius tikslus kelia partijos ir kokius sprendimus siūlo. Pagrindiniu vertinimo kriterijų atspirties tašku laikėme Europos Žaliąjį kursą ir jame numatytus siekius.
Aprašydami vertinimus, prie kiekvienos temos pateikiame, kokius aspektus nagrinėjome ir kai kurias mūsų įžvalgas. Vertinimų aprašymas neapima viso mūsų vertinto turinio, jame išskiriami tik svarbesni mūsų pastebėjimai apie programose keliamus tikslus bei tuos aplinkosaugos dalykus, kurie yra svarbūs, bet neminimi programose. Vertindami programas ieškojome aplinkosauginio turinio ne tik aplinkosaugai skirtuose skyriuose ir nebūtinai įvardinto aplinkosaugos tikslais. Pavyzdžiui, siekį skatinti ekologinių ūkių plėtrą vertinome kaip biologinei įvairovei palankų siekį, o siekį mažinti oro taršą miestuose – ir kaip klimato kaitos mažinimo siekį ir pan. Taip pat ieškojome, ar tam tikros programinės nuostatos neprieštarauja aplinkosauginiams tikslams, pavyzdžiui, planuojama intensyvi įprastų taršių verslų plėtra, nenumatant jų tvarumo ar žalinimo.
Prie kiekvienos temos pateikiame iliustracijas, kurios perteikia mūsų požiūrį į partijos programos turinį ta tema. Partijų ketinimus iliustravome kiškio, reiškiančio pirmavimą, sraigės, reiškiančios lėtą judėjimą tikslo link, arba grybo, atitekusio neturintiems tikslų ir ambicijų, ženkliukais.
Lūkesčiai
Ko tikimės iš būsimos valdžios
Žaliasis kursas – Lietuvos pažangos pagrindas
Aplinkos būklės blogėjimas ir klimato kaita kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai, Europai ir pasauliui. Nebėra kito kelio, tik keisti mūsų gamybos, vartojimo įpročius ir gyvenimo būdą. Per artimiausią dešimtmetį turi būti padaryti didelio masto pokyčiai, kurie padėtų stabdyti klimato kaitą, atkurti biologinę įvairovę, taip pat prisitaikyti prie jau neišvengiamų pasekmių. Būtini pokyčiai yra didelis iššūkis, bet kartu ir didelės galimybės naujam tvariam augimui.
Spręsdama iškilusią egzistencinę grėsmę, Lietuva kartu su Europa žengia darnaus vystymosi ir Žaliojo kurso keliu. Žaliasis kursas – tai ekonomikos pertvarka, kuri turi apsaugoti mūsų klimatą ir aplinką, o taip pat užtikrinti klestėjimą ateityje.
Būsimas Seimas ir Vyriausybė turės reikšmingą vaidmenį perorientuojant dabartinę gamtos išteklius eikvojančią ekonomiką į ateities darnią ekonomiką. Jų priimami sprendimai, pasiruošimas ir sėkmė derybose dėl Lietuvos įsipareigojimų nulems, ar padėsime pamatus būtiniems pokyčiams. Mes tikimės, kad būsimi valdantieji:
Derybose dėl Žaliojo kurso tikslų užtikrins ambicingą, mokslu pagrįstą ir tikrų permainų siekiančią Lietuvos poziciją. Ji negali remtis tik taršių verslų ir aplinkai kenkiančių veiklų interesais, net jie jos šiandien generuoja dideles pajamas. Žaliasis kursas turi tapti Lietuvos pažangos pagrindu.
Imsis būtinos lyderystės, kuri įtrauktų ir motyvuotų pokyčiams visas suinteresuotas puses. Valdantieji yra atsakingi vesti Lietuvą neišvengiamu pertvarkų keliu, nelaukdami visuomenės spaudimo ar naujų ekologinių nelaimių.
Pertvarkys ir sustiprins aplinkos apsaugos sistemą, kad ji užtikrintų tinkamą aplinkos stebėseną ir kontrolę, visuomenės įtraukimą, deramą finansavimą.
Užtikrins teisingą perėjimą ir socialinę įtrauktį, visų pirma remdami visuomenės grupes ir verslus, kurie bus labiausiai paveikti neišvengiamų pokyčių.
Žaliasis kursas numato, kad ekonomika ir gyvenimo būdas turi būti pertvarkyti taip, kad:
Iki 2050 m. Europos Sąjungos poveikis klimatui taptų neutralus (Klimato veiksmų tinklas („Climate action network“), remdamiesi moksliniai tyrimais, šį terminą trumpina iki 2040 m.);
Iki 2030 m. būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir ji pradėtų atsigauti;
Būtų pasiekta nulinė oro, vandens ir dirvožemio tarša.
Šiems tikslams pasiekti neišvengsime ekonominės veiklos modelių pokyčių:
pramonė ir kiti sektoriai privalo vadovautis žiedinės ekonomikos principais ir mažinti išteklių poreikį, didinti jų naudojimo efektyvumą, mažinti atliekų kiekius;
žemės ūkis turi tapti tvarus ir ekologiškas, ženkliai sumažinti naudojamų pesticidų ir mineralinių trąšų kiekį, bent dešimtadalį ploto palikti rūšių turtingam kraštovaizdžiui;
privalome pereiti prie tvarių atsinaujinančių energijos šaltinių, atsisakydami iškastinio kuro ir atsakingai vertindami naujų šaltinių ekologines ribas;
turime didinti gyvenamųjų ir kitų pastatų energetinį efektyvumą, sparčiai renovuodami energetiškai neefektyvius namus;
turime keisti judumo įpročius ir pereiti prie netaršių arba mažiau taršių transporto priemonių tiek keleiviams, tiek kroviniams.
Šių pokyčių nepasieksime be sustiprintos aplinkos apsaugos sistemos, kuri šiuo metu nėra pajėgi įgyvendinti net ir dabartinių žemų aplinkosauginių standartų.