Rinkimai 2020

Lūkesčiai


Lūkesčiai

Ko tikimės iš būsimos valdžios

Žaliasis kursas – Lietuvos pažangos pagrindas

Aplinkos būklės blogėjimas ir klimato kaita kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai, Europai ir pasauliui. Nebėra kito kelio, tik keisti mūsų gamybos, vartojimo įpročius ir gyvenimo būdą. Per artimiausią dešimtmetį turi būti padaryti didelio masto pokyčiai, kurie padėtų stabdyti klimato kaitą, atkurti biologinę įvairovę, taip pat prisitaikyti prie jau neišvengiamų pasekmių. Būtini pokyčiai yra didelis iššūkis, bet kartu ir didelės galimybės naujam tvariam augimui.

Spręsdama iškilusią egzistencinę grėsmę, Lietuva kartu su Europa žengia darnaus vystymosi ir Žaliojo kurso keliu. Žaliasis kursas – tai ekonomikos pertvarka, kuri turi apsaugoti mūsų klimatą ir aplinką, o taip pat užtikrinti klestėjimą ateityje.

Būsimas Seimas ir Vyriausybė turės reikšmingą vaidmenį perorientuojant dabartinę gamtos išteklius eikvojančią ekonomiką į ateities darnią ekonomiką. Jų priimami sprendimai, pasiruošimas ir sėkmė derybose dėl Lietuvos įsipareigojimų nulems, ar padėsime pamatus būtiniems pokyčiams. Mes tikimės, kad būsimi valdantieji:

  • Derybose dėl Žaliojo kurso tikslų užtikrins ambicingą, mokslu pagrįstą ir tikrų permainų siekiančią Lietuvos poziciją. Ji negali remtis tik taršių verslų ir aplinkai kenkiančių veiklų interesais, net jie jos šiandien generuoja dideles pajamas. Žaliasis kursas turi tapti Lietuvos pažangos pagrindu.

  • Imsis būtinos lyderystės, kuri įtrauktų ir motyvuotų pokyčiams visas suinteresuotas puses. Valdantieji yra atsakingi vesti Lietuvą neišvengiamu pertvarkų keliu, nelaukdami visuomenės spaudimo ar naujų ekologinių nelaimių.

  • Pertvarkys ir sustiprins aplinkos apsaugos sistemą, kad ji užtikrintų tinkamą aplinkos stebėseną ir kontrolę, visuomenės įtraukimą, deramą finansavimą.

  • Užtikrins teisingą perėjimą ir socialinę įtrauktį, visų pirma remdami visuomenės grupes ir verslus, kurie bus labiausiai paveikti neišvengiamų pokyčių.

Žaliasis kursas numato, kad ekonomika ir gyvenimo būdas turi būti pertvarkyti taip, kad:

  • Iki 2050 m. Europos Sąjungos poveikis klimatui taptų neutralus (Klimato veiksmų tinklas („Climate action network“), remdamiesi moksliniai tyrimais, šį terminą trumpina iki 2040 m.);

  • Iki 2030 m. būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir ji pradėtų atsigauti;

  • Būtų pasiekta nulinė oro, vandens ir dirvožemio tarša.

Šiems tikslams pasiekti neišvengsime ekonominės veiklos modelių pokyčių:

  • pramonė ir kiti sektoriai privalo vadovautis žiedinės ekonomikos principais ir mažinti išteklių poreikį, didinti jų naudojimo efektyvumą, mažinti atliekų kiekius;

  • žemės ūkis turi tapti tvarus ir ekologiškas, ženkliai sumažinti naudojamų pesticidų ir mineralinių trąšų kiekį, bent dešimtadalį ploto palikti rūšių turtingam kraštovaizdžiui;

  • privalome pereiti prie tvarių atsinaujinančių energijos šaltinių, atsisakydami iškastinio kuro ir atsakingai vertindami naujų šaltinių ekologines ribas;

  • turime didinti gyvenamųjų ir kitų pastatų energetinį efektyvumą, sparčiai renovuodami energetiškai neefektyvius namus;

  • turime keisti judumo įpročius ir pereiti prie netaršių arba mažiau taršių transporto priemonių tiek keleiviams, tiek kroviniams.

Šių pokyčių nepasieksime be sustiprintos aplinkos apsaugos sistemos, kuri šiuo metu nėra pajėgi įgyvendinti net ir dabartinių žemų aplinkosauginių standartų.