Miškų politika

Miškų kirtimų rūšys

2020-07-02

Miškuose labiausiai į akis krenta plynieji kirtimai, tačiau jie yra tik dalis visų vykdomų kirtimų. Šiuo metu vyrauja ūkinis požiūris į miškininkystę, todėl į miškus žiūrima kaip į ūkinį lauką: auginimui pasirenkamos tam tikros medžių rūšys (dažnai eglės ir pušys), joms paruošiama miško dirva, medžiai sodinami, vėliau retinami, iškertami pramoniniu požiūriu nevertingi augantys krūmai ar medeliai, kertami ligų ir vabzdžių paveikti medžiai, galiausiai, kai pasiekia tam tikrą amžių, vadinamą techninę brandą, kertamas visas medynas, kad mediena būtų panaudota. Šiame ūkininkavimo cikle yra taikomi įvairūs kirtimai. Labiau saugomuose miškuose vietoje plynųjų pasirenkami kiti kirtimai subrendusiems medžiams pasiimti: atrankiniai arba atvejiniai. Palyginti su plynaisiais kirtimais, jie mažiau paveikia miško ekosistemą, tačiau dėl jų miške mažėja brandžių medžių ir negyvos medienos, o kai kuriais atvejais (pvz., supaprastintų atrankinių kirtimų) galutinis poveikis miško ekosistemai yra panašus, kaip ir plynųjų kirtimų. Ūkiniais kirtimais siekiama ūkininkauti miške, t.y. užauginti tiesius ir ligų nepaveiktus tam tikrų rūšių medžius ir juos iškirsti.

Be ūkinių kirtimų, yra apibrėžtos ir neūkinių kirtimų, vadinamų specialiųjų, rūšys ir principai. Šiais kirtimais siekiama specialių, su miško paskirtimi susijusių tikslų, pvz., rekreacijai skirtuose miškuose gali būti atliekami kraštovaizdžio formavimo kirtimai - iškertami krūmai ir medeliai, kad būtų atvertos erdvės poilsiui ar vaizdai nuo aukštumos į apylinkes ir pan. Specialieji biologinės įvairovės palaikymo kirtimai skirti saugomų rūšių poreikiams, jei jų buveinėje užaugantys medžiai blogina joms gyvavimo sąlygas.

Lentelėje pateikiame kirtimų rūšis, trumpą jų apibūdinimą ir nurodome, kokius kirtimus visų grupių miškuose leidžia šiuo metu galiojanti Miškų įstatymo redakcija.

Jokie kirtimai neleidžiami tik I grupės rezervatiniuose miškuose. Ekosistemų apsaugai skirtuose IIA grupės miškuose šiuo metu leidžiami ūkiniai ugdymo, sanitariniai (kurie gali būti ir plynieji) ir atrankiniai pagrindiniai kirtimai. Draudžiami tik plynieji ir iš dalies atvejiniai (pastarieji leidžiami, kai miškas pasiekia brandą, t.y. tampa vertingiausias ekosistemos apsaugai). Taigi, esamas kirtimų reguliavimas IIA grupės miškuose prasilenkia su šių miškų paskirtimi išsaugoti ekosistemas, o ne auginti medieną. Analogiškas kirtimų reguliavimas yra ir IIB grupės rekreaciniuose miškuose.

III grupės apsauginiuose ir IV grupės ūkiniuose miškuose leidžiami visi kirtimai. Draudžiami tik plynieji kirtimai nacionaliniuose parkuose (Žemaitijos, Dzūkijos, Aukštaitijos, Kuršių nerijos, Trakų istoriniame). Pastaruoju draudimu pripažįstama, kad saugomų teritorijų miškuose kirtimai turėtų būti labiau ribojami (nemaža dalis saugomų teritorijų miškų priskirti III ir IV grupei, yra prieštara tarp saugomos teritorijos statuso ir tikslų bei miškams priskirtos ūkinės paskirties). Visgi šiuo metu galiojantis ribojimas plyniesiems kirtimams tik nacionaliniuose parkuose apima tik dalį saugomų teritorijų - tokia pati problema, kad miškai yra priskirti ūkinėms grupėms, yra ir nacionaliniuose parkuose, tačiau plynųjų kirtimų draudimo ten nėra.