Energijos gamyba
Atnaujinta: 2024 balandis
POVEIKIS APLINKAI
Poveikis klimatui
Atnaujinta 2022 m. duomenimis
Oficialios šiltnamio dujų emisijos energijos gamyboje sumažėjo 45 % lyginant su 2005 metais, tačiau nuo 2019 tendencija nežymiai auganti.
Pav. 31. Šiltnamio dujų emisijos energijos gamyboje
Duomenų šaltinis: Europos aplinkos agentūra[1]
Nuo 2005 m. iki 2022 m. energijos (elektros, šilumos ir naftos produktų) gamybos ŠESD išmetimai labiausiai sumažėjo centralizuotos gamybos sektoriuje (-68 %). Energijos gamybos emisijos instituciniame sektoriuje per tą patį laikotarpį sumažėjo 17 %, naftos perdirbimo sektoriuje – 31 %. Tačiau ŠESD išmetimai žymiai padidėjo namų ūkiuose (15 %).
Nors energetikos sektorius pereina nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) – saulės, vėjo ir biomasės, 2022 m. energijos gamyba bei kuro perdirbimas vis dar sudaro beveik trečdalį ŠESD išmetimų Lietuvoje.
Centralizuotos šilumos energijos gamyboje ženkliai išaugęs biomasės naudojimas. Tai leidžia atsisakyti iškastinio kuro, tačiau neatsakinga plėtra turi neigiamą įtaką biologinei įvairovei.
Svarbu pabrėžti, kad didelė dalis energijos į Lietuvą importuojama, todėl prie Lietuvos statistikos reikėtų pridėti importuojamas emisijas.
LT tikslai:
Didžiosios energijos gamybos įmonės dalyvauja ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, kuriai keliamas bendras tikslas iki 2030 m. sumažinti ŠESD išmetimus ne mažiau nei 50 % lyginant su 2005 m.
Mažajai energetikai keliamas tikslas iki 2030 m. sumažinti ŠESD išmetimus 26 % lyginant su 2005 m.[2]
Poveikis biologinei įvairovei
Nėra naujų
duomenų
Augant AEI gamybai, gali plėstis jos poveikis biologinei įvairovei, todėl svarbu planuoti tvarią AEI plėtrą.
2019 m. vertinimu, energijos gamyba ir infrastruktūra kėlė grėsmes 7 % EB svarbos buveinių tipų. Didžiausią poveikį patyrė gėlo vandens, jūrų bei pakrančių ir viržynų buveinės[3]. Gėlo vandens buveinėms didelį neigiamą poveikį turi užtvankos. Jūrų ir pakrančių buveinėms grėsmes kelia naftotiekio infrastruktūra, elektros ir ryšių kabeliai. Viržynai gana dažnai randami po elektros linijomis, kurių aplinkos tvarkymas iš vienos pusės leidžia viržynams išlikti, bet dažnai yra ir ardantis[4].
Energijos gamybos ir infrastruktūros poveikis biologinei įvairovei, įsibėgėjant AEI plėtrai, gali didėti. Ypač didelės grėsmės biologinei įvairovei kyla vystant bioenergijos ir hidroenergijos gamybą. Atsakingai reikia planuoti ir vėjo jėgainių bei kitų AEI plėtrą[5].
2023 metais buvo pakeista ES direktyva dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, o valstybės narės įpareigotos iki 2025 m. nustatyti teritorijas, kuriose AEI įrenginių vystymas darytų mažiausią poveikį aplinkai[6]. Tikimasi, kad nauja direktyva paskatins AEI plėtrą jau užstatytose teritorijose, vengiant žinduolių ir paukščių migracijos takų.
Poveikis vandeniui
Nėra naujų
duomenų
Veikiančios hidroelektrinės neigiamai veikia 28 % vandens telkinių. Užtvankų išmontavimas beveik nevyksta, nors išmontavimo poreikis pripažįstamas.
Hidroelektrinės, kurios pagamina apie 4 % Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, sąlygoja upių vagų eroziją ir paveikia vandens organizmus ir ekosistemas. Upėms, kurių vagose yra įrengtos hidroelektrinės, yra būdingi staigūs vandens lygio svyravimai. Pakitęs vandens lygis nuplauna lengvesnes sedimentų frakcijas. Dėl to nyksta vandens augmenija ir dugno bestuburiai, miršta žuvies ikrai ir mailius. Be to, kai kurių hidroelektrinių turbinos gali sužaloti per jas plaukiančias žuvis.
Nustatyta, kad Lietuvoje veikiančios hidroelektrinės neigiamai veikia 28 % vandens telkinių[7].
Poveikis orui
Atnaujinta 2022 m. duomenimis
Energijos gamyba yra vienas pagrindinių KD2,5, SO2 ir NMLOJ šaltinių. Lyginant su 2021 m. išmetamo SO2 kiekis energetikos sektoriuje padidėjo.
Elektros ir šilumos energijos gamyba pasižymi intensyviu teršalų išmetimu į orą, ypač šildymo sezono metu.
2022 m. 39 % kietųjų dalelių KD2,5 buvo išmesta deginant kietąjį kurą namų ūkiuose[8]. Taip pat dėl kuro deginimo namuose ir energetikos įmonių įrenginių žiemos metu, daugumoje Lietuvos miestų fiksuojami KD10 koncentracijos ore viršijimai[9]. Kietosios dalelės yra vienas svarbiausių teršalų, paveikiantis žmogaus sveikatą, prisidedantis prie kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligų bei priešlaikinių mirčių.
2022 m. energetikos sektorius (išskyrus transportą ir pramonę) išmetė virš 9,34 tūkst. tonų SO2 ir tai sudarė virš 80 % visų nacionalinių išmetimų. Daugiausia įtakos tam turėjo naftos perdirbimo pramonė.
Naftos perdirbimas ir medienos deginimas namuose taip pat yra didžiausi nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) išmetimo šaltiniai.
PERSIORIENTAVIMAS Į APLINKAI DRAUGIŠKĄ ENERGIJOS GAMYBĄ
Tvari elektros gamyba
Atnaujinta 2022 m. duomenimis
Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių auga – Lietuvos planai pranoksta dabartines ES ambicijas, tačiau Lietuva vis dar užsitikrina tik trečdalį elektros energijos poreikio.
Pav. 32. Elektros energijos gamyba Lietuvoje iš skirtingų šaltinių
Duomenų šaltinis: Oficialios statistikos portalas[10]
Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 m. Lietuva iš elektros eksportuotojo tapo importuotoju ir savo pajėgumais tegalėjo užsitikrinti vos virš 30 % elektros energijos poreikio. Šis skaičius labai stipriai nepakito, išskyrus tai, kad taršų ir klimato kaitą sukeliantį iškastinį kurą iš lėto keičia vėjo ir saulės elektrinės.
Transportui, šildymui ir pramonei persiorientuojant į elektrinių priemonių naudojimą didėja bendroji galutinė elektros energijos paklausa. Nors saulės ir vėjo elektrinėse pagaminamos elektros energijos kiekis auga, 2022 m. jis sudarė tik apie 14 % visos suvartojamos elektros energijos. Neramina ir tai, kad vis daugiau elektros energijos pagaminama atliekų deginimo jėgainėse.
2022 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame elektros energijos suvartojime siekė beveik 26 %[11]. Palyginti su 2021 m. saulės elektrinėse pagaminamas elektros energijos kiekis padidėjo beveik 60 %. Tai lėmė augantis gaminančių (įskaitant nutolusius) vartotojų skaičius, kuris jau perkopė 84 tūkstančius[12]. Per metus gaminančių vartotojų įrenginių galia išaugo beveik 2 kartus. 2023 m. Lietuvos energetikos agentūra paskelbė AIE bendrijoms, siekiančioms įsirengti mažas saulės elektrines ir vėjo jėgaines, skirtus finansinės paramos konkursus. Gerėjant reguliacinėms ir finansavimo sąlygoms Lietuvoje buvo užregistruotos pirmosios 10 piliečių energetikos bendrijos[13].
LT tikslai: iki 2030 m. 70 % suvartojamos elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių išteklių, o nuo 2045 m. elektra generuojama tik iš atsinaujinančių šaltinių[14].
Tvari šilumos gamyba
Atnaujinta 2022 m. duomenimis
Iškastinio kuro kiekis šilumos energijos gamyboje mažėja, bet nepakankamai sparčiai, o biokuro dalis pernelyg didelė.
Pav. 33. Šilumos energijos gamyba Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių
Duomenų šaltinis: Oficialios statistikos portalas [15]
Per pastaruosius penkiolika metų energijos suvartojime šildymui ir aušinimui vyko perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančio. 2021 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis šiame sektoriuje siekė virš 51 %[16]. Dujas naudojančios katilinės buvo keičiamos biokurą naudojančiomis katilinėmis, o finansinė parama paskatino namų ūkius įsirengti šilumos siurblius ir biokuro katilus. Nuo 2005 m. kietojo kuro deginimas Lietuvos namų ūkiuose sumažėjo tik 1.7%[17]. Taip pat žymiai padidėjo šilumos energijos kiekis, pagaminamas termofikacinėse atliekų jėgainėse.
Reaguodama į lėtą šilumos ūkio perėjimą prie atsinaujinančių energijos išteklių Aplinkos ministerija siūlo nuo 2026 m. gegužės 1 d. uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą (anglies anglį, lignitą ir durpes)[18]. Tai reikšmingai prisidėtų prie oro taršos miestuose mažinimo. Įstatymo pakeitimai šiuo metu yra derinami Seime.
Nerimą kelianti tendencija – biokuro katilinės, kurios oro taršos, resursų naudojimo ir klimato kaitos atžvilgiu nėra visiškai švarios ar atsinaujinančios alternatyvos. Nors didžioji dalis biokuro rūšių išmeta iki 70 % mažiau ŠESD, lyginant su iškastiniu kuru[19], tačiau prognozuojamas biomasės paklausos augimas[20] gali paskatinti intensyvesnį miškų kirtimą. Vertinama, kad siekiant neviršyti 1,5 °C atšilimo ribos ir užtikrinti tvarią miškininkystę, 2050 m. biokuras turėtų neviršyti 7 % viso sunaudojamo kuro Europos Sąjungos energijos gamyboje[21].
Svarbu atkreipti dėmesį, kad didėjanti šilumos energijos gamyba termofikacinėse atliekų jėgainėse gali būti nesuderinama su žiedinės ekonomikos tikslais, pagal kuriuos atliekų turi mažėti, o susidariusios turi būti visų pirma pernaudojamos ar perdirbamos.
LT tikslai: iki 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje sieks 90 %[22].
ŠALTINIAI
[1] European Environment Agency – EEA greenhouse gases – data viewer
[2] LR Seimo nutarimas dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo
[3] European Environment Agency – Main pressures and threats
[4] Habitat assessments at Member State level
[5] Aplinkosaugos koalicija – Kaip sprendžiant vieną krizę negilinti kitų
[7] LR Vyriausybės nutarimas dėl vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo
[10] Oficialios statistikos portalas – Rodiklis „Elektros energijos bendroji gamyba“
[11] Oficialiosios statistikos portalas – Rodiklis „Atsinaujinančių energijos išteklių dalis suvartojime“
[12] Lietuvos energetikos agentūra – Gaminantys vartotojai
[13] Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – Piliečių energetikos bendrijos statuso turėtojai.
[14] Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas
[16] Oficialiosios statistikos portalas – Rodiklis „Atsinaujinančių energijos išteklių dalis suvartojime“
[20] Euractiv – The Green Brief: Europe’s big biomass dilemma.
[21] European Environmental Bureau – Nature positive renewables.
[22] LR Seimo nutarimas dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo
KOMENTARAI
Keli svarbūs aspektai apie atsinaujinančios energijos plėtrą
Domantas Tracevičius ir Živilė Mantrimaitė, studijos „Pasiūlymai darniai atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai Lietuvoje“ autoriai
2022
Siekiant kuo greičiau pereiti prie tvarios energijos gamybos, būtina ne tik didinti atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, bet ir žymiai sumažinti energijos suvartojimą. Kasmetinis galutinės energijos suvartojimo mažėjimas šalyje yra pagrindinis rodiklis sprendžiant, ar šalis siekia nustatytų energetinio efektyvumo tikslų. ES tikslas – pasiekti, kad 2030 m. žemynas sutaupytų 32 % suvartojamos energijos, palyginti su 2007 m. Tai reiškia, kad kiekviena ES valstybė kasmet turi sumažinti energijos sąnaudas 0,8 %. Tačiau, norint laikytis Paryžiaus susitarimo, Europos sąjunga turi sutaupyti ne 32 %, o 45 % suvartojamos energijos.
Eurostat duomenimis, galutinės energijos suvartojimas Lietuvoje lyginant su 2017 m., t.y. per trejus metus, sumažėjo 3,3 % – apie 60 % mažiau nei ES vidurkis. Lietuva nepasiekė nustatyto 2020 m. tikslo – ne daugiau nei 4,3 milijonai tonų. Suvartojamos galutinės energijos per metus. Todėl gali nepavykti pasiekti nei tolimesnių nacionalinių tikslų, nei energijos efektyvumo rodiklių, nurodytų Paryžiaus susitarime. Viena iš priežasčių, kodėl Lietuva nepasiekia užsibrėžto energijos efektyvumo tikslo – taupymo priemonių (pavyzdžiui, daugiabučių namų renovacijos) įgyvendinimo vėlavimas.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad spartus atsinaujinančių išteklių diegimas, siekiant sumažinti ŠESD išmetimus, nepablogintų aplinkosauginės situacijos. Nors saulės elektrinės ir vėjo jėgainės yra ekonomiškai efektyviausias sprendimas pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos, neapdairus teritorijų planavimas atsinaujinantiems energijos ištekliams gali neigiamai paveikti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį.
2022 m. LR Seimo priimtas „Proveržio paketas“ sumažino teisinio reguliavimo apimtis vėjo jėgainėms. Šis paketas palengvino poveikio aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimo procedūras ir taip galimai padidino riziką paukščių rūšims bei visuomenės nepritarimui naujiems AEI projektams. Įvairios klimato ir aplinkosaugos organizacijos skatina ES valstybes rimtai pažvelgti į teritorijų planavimą AEI ištekliams – tam panaudoti mažiau reikšmingas teritorijas ir atlikti išankstinius strateginius poveikio aplinkai vertinimus. Be to, būtina skatinti decentralizuotą AEI projektų diegimą – per gaminančių vartotojų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų schemas.
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (AIEB), kartu su gaminančių vartotojų schema, yra vienas iš geriausių būdų gyventojams ir smulkiems bei vidutiniams verslams sumažinti savo išlaidas už elektrą ir tapti mažiau priklausomiems nuo elektros kainų svyravimo. Didesnio gaminančių vartotojų kiekio Lietuvoje galima tikėtis, kai į statybos techninius reglamentus bus perkelta atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodyta prievolė visiems naujiems namams turėti atsinaujinančios elektros šaltinį. Iki šiol Lietuvoje alternatyvūs energijos šaltiniai jau įdiegti 80 modernizuotų daugiabučių.
Lyginant su gaminančiais vartotojais, AIEB turi privalumų tuo, kad gali pasiekti didesnį investicijų efektyvumą, įrengti didesnius AEI įrenginius ir dalintis pagaminta elektros energija tarp savo narių. AIEB taip pat gali puikiai pasitarnauti kaip energetinio skurdo mažinimo priemonė – savivaldybėms organizuojant investicijas į saulės ar vėjo elektrines ir po to paskirstant energetiniame skurde esantiems gyventojams. Tačiau AIEB, teisiškai apibrėžtos jau 2019 metais, Lietuvoje vis dar neegzistuoja. Lietuva yra vieną iš kelių ES šalių, neturinčių tokio tipo veikimo formos.
AIEB vystymuisi trukdo neapibrėžtumas, kaip įkurti AIEB, ir komercinių parkų vystytojų interesai, kurie formuoja klaidingą viešąją nuomonę, kad AEI gamybos plėtra Lietuvoje yra stabdoma dėl laisvų galių rezervavimo AIEB ir gaminantiems vartotojams. Tačiau tiek komerciniams vystytojams, tiek gaminantiems vartotojams ir AIEB buvo paskirta po 2 GW galios naujų saulės elektrinių įrengimui. Pateikus aiškias steigimo ir veikimo formas, teikiant finansavimą, kuris 2023 metais sieks virš 120 mln., netrukus turėtų atsirasti daug AIEB. Tai dar labiau prisidės prie atsinaujinančios energetikos plėtros Lietuvoje.
Parengtos studijos ir pasiūlymai:
