Žemės ūkis

LR Žemės ūkio ministerijai

Kopija: LR Aplinkos ministerijai

pasiūlymas DĖL ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO, KAIMO PLĖTROS IR ŽUVININKYSTĖS PLĖTROS PROGRAMOS

2020-07-27

Teikiame savo pasiūlymus ir pastabas Žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros ir žuvininkystės plėtros programos dalies „Plėtros programos paskirtis“ juodraščiui (toliau - Plėtros programai).

Mūsų principinis pasiūlymas Plėtros programai yra siekti, kad žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai vystytųsi darniai, šių sektorių augimas būtų suderintas su aplinkosauginiais ir Žaliojo kurso tikslais. Vertindami Lietuvos žemės ūkio ir žuvininkystės aplinkosaugines problemas ir remdamiesi Žaliuoju kursu, išskirtume šiuos svarbius aplinkosauginius uždavinius žemės ūkio ir žuvininkystės plėtrai:

● remiantis EK strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ principais [1], numatyti sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai, ypač svarbu iki 2030 m. sumažinti mineralinių trąšų panaudojimą 20 proc. ir pesticidų 50 proc. bei pasiekti, kad 25 proc. ūkių taptų ekologinias;

● remiantis 2030 m. ES Biologinės įvairovės strategija [2], numatyti išsaugoti ir gerinti žemės ūkio naudmenose esančių gamtinių buveinių (natūralių ir pusiau natūralių pievų, šlapynių ir kt.) būklę, kad nė vienos buveinės būklė nepablogėtų ir bent 30 proc. buveinių, kurių būklė šiuo metu nėra gera, taptų geros būklės. Kitas siekis - skatinti žemės ūkio paskirties žemėje išsaugoti arba atkurti biologine įvairove turtingus kraštovaizdžio elementus, kaip krūmų juostas, užmirkusias daubas, pavienius medžius ar jų grupes ir pan.;

● remiantis EK Biologinės įvairovės strategija, užsibrėžti tikslus šalinti upių užtvankas, kad būtų atvertas kelias migruoti žuvims ir pagerintas vandens srautas, kartu ir vandenų ekosistemų būklė.

Principiniai mūsų pasiūlymai šiai Plėtros programos daliai:

● ties visomis NPP 6.2. uždaviniui priskirtomis problemomis nurodyti priežastį: „menkas agrarinės aplinkosaugos priemonių patrauklumas ir konkurencingumas lyginant su kitais ūkininkavimo būdais, netaikomas „teršėjas moka“ principas“ [3] ir iškelti ją kaip prioritetinę;

● ties visomis NPP 6.2. uždaviniui priskirtomis problemomis nurodyti tą pačią priežastį - „Pernelyg intensyvus žemės naudojimas, pasižymintis sunkios ariminės technikos naudojimu, pertekliniu mineralinių trąšų naudojimu, sunaikinant ūkio naudmenose esančias gamtines buveines (natūralias ir pusiau natūralias pievas, šlapynes, durpžemius ir kt.) arba pabloginant jų būklę“ ir iškelti ją kaip prioritetinę;

● ties NPP 6.2. uždaviniui priskirtomis antra ir trečia problemomis nurodyti tą pačią priežastį - „Per didelis pesticidų ir trąšų naudojimas žemės ūkyje“ ir iškelti ją kaip prioritetinę;

● ties NPP 6.2. uždaviniui priskirtomis antra ir trečia problemomis nurodyti tą pačią priežastį „Per mažas ekologinių ūkių procentas“ ir iškelti ją kaip prioritetinę;

● ties NPP 6.2. uždaviniui priskirtomis antra ir trečia problemomis nurodyti tą pačią priežastį „Sutrikdytas natūralus upių hidrologinis režimas“.

Manome, kad šioje Plėtros programos rengimo stadijoje svarbu nustatyti ir įvardinti priežastis, kurios kelia ne vieną problemą ir skirti joms ypatingą dėmesį, nurodyti sąsajas tarp skirtingų problemų ir priežasčių. Parengtame dokumente stinga integralesnio, į visumą labiau orientuoto problemų ir jų priežasčių matymo.

Esamos situacijos analizė

Žemės ūkis turi didelę įtaką aplinkai, o aplinka – žemės ūkiui. Todėl darnus ūkininkavimas yra būtinas biologinei įvairovei išsaugoti, klimato kaitai švelninti ir aplinkos būklei gerinti. Be to, stabilus klimatas, gera aplinkos ir biologinės įvairovės būklė yra reikalingi, kad ateities kartos

galėtų patenkinti maisto poreikį. Todėl rengiant Žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros ir žuvininkystės plėtros programą aplinkosaugos problemos, jų priežastys ir sprendimai turi būti įtraukti ir įgyvendinami lygiavertiškai ekonominiams ir socialiniams sprendimams.

Siekdama spręsti klimato ir biologinės įvairovės krizes, Europos Komisija (toliau - EK) 2019 m. paskelbė Europos žaliąjį kursą [4], kurio kertinis prioritetas - klimatui ir aplinkai draugiškas, žiedinės ekonomikos principais paremtas augimas. Žemės ūkio sektorius yra nurodytas kaip vienas iš pagrindinių sektorių, kuriame turi įvykti pokyčiai, siekiant įgyvendinti šį Žaliojo kurso prioritetą. To pasekoje, 2020 m. gegužės mėnesį EK paskelbė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ [5]. Šia strategija užsibrėžta iki 2030 m. reikšmingai neutralizuoti žemės ūkio poveikį aplinkai - „skubiai mažinti priklausomybę nuo pesticidų ir antimikrobinių medžiagų, naudoti mažiau trąšų, plėsti ekologinį ūkininkavimą, didinti gyvūnų gerovę ir stabdyti biologinės įvairovės nykimą“ [6]. Kertiniai strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ siekiai:

● 50 proc. sumažinti naudojamų cheminių pesticidų kiekį;

● sumažinti naudojamų trąšų kiekį bent 20 proc.;

● ekologiniai ūkiai turi sudaryti bent 25 proc. visų ūkių.

Taip pat EK formuoja Bendrą žemės ūkio politiką, kuria siekiama kovoti su klimato kaita, saugoti aplinką, išsaugoti kraštovaizdžius ir biologinę įvairovę [7]. Šių siekių įgyvendinimas derinamas su EK Biologinės įvairovės strategija [8]- tai reiškia, kad turi būti ne tik mažinamas žemės ūkio (ir 8 žuvininkystės) neigiamas poveikis aplinkai, bet ir pasiekti su biologinės įvairovės apsauga susiję tikslai. Šiuose dokumentuose įvardijami siekiai ir tikslai yra aktualūs ir Lietuvai, ir turėtų būti atspindėti Plėtros programoje:

● žemės ūkio naudmenose turi būti išsaugotos esamos gamtinės buveinės (pievos, šlapynės ir kt.) ir didinamas jų plotas bei gerinama būklė, siekiant, kad iki 2030 m. bent 30 proc. buveinių, kurių būklė šiuo metu nėra gera, taptų geros būklės;

● žemės ūkio paskirties žemėje turi būti išsaugoti arba atkurti biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai, kaip apsauginės juostos, gyvatvorės, negamybinės paskirties medžiai, pakopinės pylimų tvorelės ir tvenkiniai ir kt., jais turi būti praturtinta bent į 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės;

● iki 2030 m. turi būti atkurta laisva tėkmė bent 25 tūkst. km ES upių (pvz. demontuojant užtvankas).

Lietuvos žemės ūkio sektoriaus situacija yra unikali Europoje, nes žemės ūkio sektoriaus poveikis aplinkai yra stipriau siejamas su augalininkystės plėtra nei gyvulininkystės. Remiantis Lietuvos agrarinio instituto (LAEI) 2019 m. parengta SSGG analize ir jos ataskaita [9] bei kitomis aukštos reputacijos institucijų ataskaitomis (parengtomis Aplinkos ministerijos [10], Aplinkos apsaugos agentūros [11] ir FPP consulting [12]), kertinė aplinkosaugos problemų priežastis yra netinkamai reguliuojama ariamosios žemės plėtra bei su šia plėtra siejamos intensyvios ūkininkavimo praktikos (pavyzdžiui, didelis pesticidų ir mineralinių trąšų panaudojimas). Tokia intensyvaus žemės ūkio plėtra užtikrino didesnį derlių ir pelną, tačiau kartu nuskurdino aplinką, užteršė dirvą ir vandenį bei sukėlė kitas aplinkosaugines problemas:

● paukščių indeksas nuo 2000 iki 2014 m. nukrito 22 proc., parodydamas, kad agrarinėse ekosistemose nyksta biologinės įvairovė;

● dėl intensyvių ūkininkavimo technikų ir jų pasekoje vykstančio dirvožemio pereikvojimo organinės anglies kiekis ariamojoje žemėje 2012- 2015 m. laikotarpyje sumažėjo 0,9 g/kg ir 2015 m. siekė vos 24,9 g/kg (lyginant su 43,1 g/kg Europos Sąjungos vidurkiu);

● perteklinis trąšų (ypač mineralinių) naudojimas bei netinkamos dirbamos žemės praktikos lemia padidėjusį maisto medžiagų nuotėkį ir vandens taršą. Nors Lietuvoje nėra nuoseklių daugiamečių sunaudojamų trąšų apskaitos, Aplinkos apsaugos agentūros tyrimai [13] patvirtina, kad vandenų tarša nitratais yra tiesiogiai susijusi su ariamosios žemės plėtra. Beveik 28 proc. Lietuvos vidaus paviršinių vandenų neatitinka geros būklės ir viršija nitratų taršos normas;

● žemės ūkyje išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (toliau – ŠESD) 2016 m. sudarė 31,1 proc. visų šalyje išmetamų ŠESD. Dėl to žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių sektorių;

● Lietuvoje yra 20 Europos bendrijos svarbos pievų ir šlapynių buveinių tipų, iš kurių tik 1 yra geros būklės [14].

Lietuvoje tik 8 proc. ūkių yra ekologiniai. Nacionaliniame pažangos plane (NPP) užsibrėžiama jų procentą didinti iki 15-os, tačiau šis rodiklis nepakankamai ambicingas (strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ siekis - 25 proc. ekologinių ūkių). Ekologinių ūkių skaičius didinimas spręstų ne tik aplinkosaugines, bet ir kitas žemės ūkio problemas.

Lietuvoje yra inventorizuota beveik 1200 užtvankų, manoma, kad iš tiesų jų yra dar šimtais daugiau. Remiantis 2011 metais Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų atliktais tyrimais, šimtai užtvankų gali būti bešeimininkės ir nenaudojamos, avarinės būklės. Užtvankos sutrikdo natūralią upės tėkmę, buveines, pakeičia rūšių bendrijas. Tai labai pažeidžia upių ekosistemas, dėl to daugelis žuvų – ungurių, eršketų, taip pat įvairių moliuskų rūšių, pavyzdžiui, perluotės – yra prie išnykimo ribos. Šių hidrotechninių statinių nuoseklus pašalinimas reikšmingai prisideda prie žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių atkūrimo, jų išteklių gausinimo.

Rengiant Plėtros programą, turi būti tiksliai nustatytos dėl žemės ūkio veiklos kylančios problemos, konkrečiai įvardintos jų priežastys, ir būti patvirtintos veiksmingos priemonės, kurios skatintų šio sektoriaus perėjimą prie darnaus ūkininkavimo ir aplinkosaugos problemų sprendimo bei atneštų reikiamus rezultatus.

Šaltiniai:

1 Europos Komisija (2020). Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“

2 Europos Komisija (2020). 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija.

3 Europos Komisija (2019). The post-2020 Common agricultural policy: environmental benefits and simplification.

4 Europos žaliasis kursas

5 „Nuo ūkio iki stalo“

6 Europos Komisija (2020). Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“

7 Europos Komisija (2018). ES biudžetas. BŽŪP po 2020 m. Bendros žemės ūkio politikos modernizavimas ir supaprastinimas: Tikslingumas, lankstumas ir veiksmingumas., žr. 13 ir 14 skaidrės.

8 Europos Komisija (2020). 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija

9 Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (2019). Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimas

10 Aplinkos ministerija (2019). Klimatos kaitos švelninimo atskiruose lietuvos sektoriuose SSGG analizė. Pataisyta ir papildyta III etapo ataskaita.

11 Aplinkos apsaugos agentūra (2018). Žemės ūkis ir Lietuvos vandenys ir Aplinkos apsaugos agentūra (2019). Ariama žemė ir nitratai Lietuvos upėse – sąryšių analizė.

12 FPP consulting (2019). Lietuvos Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos indėlis mažinant neigiamą žemės ūkio poveikį klimato kaitai.

13 Aplinkos apsaugos agentūra (2018). Žemės ūkis ir Lietuvos vandenys ir Aplinkos apsaugos agentūra (2019). Ariama žemė ir nitratai Lietuvos upėse – sąryšių analizė.

14 Valstybinių saugomų teritorijų tarnyba. Ataskaita Europos Komisijai apie Buveinių direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje už 2013-2018 metų laikotarpį