KAIP SUMAžINTI VIENKARTINIų PIRKINIų MAIŠELIų, PUODELIų IR INDų MAISTO IšSINEšIMUI?

2021-12-29

Įvairiausios vienkartinės pakuotės yra tapusios vartotojiškumo, aplinkos taršos ir klimato kaitos sinonimu. Dažniausiai jos yra išduodamos nemokamai ir vidutiniškai naudojamos tik kelias ar keliolika minučių. Lietuvoje iš įvairiausių vienkartinių pakuočių 2019 m. susidarė daugiau nei 360000 tonų atliekų^[1]. Vienkartinių pakuočių nepaliaujamai daugėja, ypatingai plastikinių ir popierinių.

Jokia kita pakuotė taip gerai neiliustruoja šiuolaikinės aplinkos taršos kaip vienkartiniai plastikiniai maišeliai. Jie yra problema visose valstybėse, ne tik Lietuvoje, – pradedant Siera Leone ir baigiant Šveicarija. Europos Sąjunga 2015 m. išleido direktyvą dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių mažinimo^[2], kuria siekiama pažaboti šią problemą. Siūlomos priemonės šalims narėms buvo draudimai, mokesčiai ar sektoriniai susitarimai siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus – neparduoti daugiau, nei tam tikro vienkartinių plastikinių maišelių kiekio, gyventojui. Lietuva pasirinko drausti nemokamai dalinti plastikinius maišelius, kurių sienelių storis tarp 15 ir 50 mikronų^[3]. Šiuo draudimu pavyko sustabdyti tokių maišelių kiekio augimą, bet ne išspręsti situaciją. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, labai lengvų plastikinių maišelių (kurių sienelių plotis mažesnis nei 15 mikronų) toliau sparčiai daugėjo (galimai jie buvo naudojami vietoje storesnių).

^[1] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32015L0720&from=LT

^[2] https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAK/7a9e4190deef11e59019a599c5cbd673/format/ISO_PDF/

^[3] https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/atliekos/atlieku-apskaita/atlieku-apskaitos-duomenys/pakuociu-atliekos