Realūs pokyčiai miškuose įvyks tik tada, kai Miškų įstatyme atsiras tvarią ir subalansuotą miškų politiką formuojančios nuostatos. Reaguodami į visuomenės pasipiktinimą esama situacija miškuose, institucijos ir politikai jau parengė ne vieną įstatymo pakeitimo projektą. Paskutinysis šiuo metu yra svarstomas Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Jame vis dar reikalingi pakeitimai, kad taptų ne lentų, o miškų įstatymu.
Gamtos apsaugai ir žmonių poreikiams turi būti skiriama bent 30 proc. Lietuvos miškų.
Saugomos teritorijos turi būti skirtos gamtai, paveldui ir sengirėms, o ne medienos gavybai.
Miškai šalia gyvenviečių turi tarnauti žmonių gerovei ir nebūti išplyninti.
Valstybinių miškų valdymo prioritetas turi būti gamtiniai ir socialiniai poreikiai, o mediena – papildomas produktas.
Gyventojai turi turėti realias galimybes dalyvauti sprendimų priėmime dėl šalia esančių miškų.
Ūkinės veiklos planavimas turi būti skaidrus ir atviras, įtraukiantis įvairių sričių specialistus.
Nemedieninė ekonomika turi būti pripažinta lygiaverte miškų ekonomikos dalimi.
Miškų įstatymo pakeitimai turi vesti į tvaresnę ir labiau subalansuotą miškų politiką. Kol kas to nėra.
2026-03-17 Šiandien surengėme spaudos konferenciją „Kodėl išėję į mišką neberandame miško: ar naujasis Miškų įstatymas padės tai pakeisti?“. Konferencijoje pristatėme mokslininkų ir nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi į miškų politiką formuojančias institucijas bei įvardijome subalansuotai miškų politikai būtinus septynis punktus, kurių vis dar trūksta Miškų įstatymo projekte.
2026-03-03 Dalinamės Aplinkosaugos koalicijos pirmuoju šių metų naujienlaiškiu. Naujienlaiškį su nuorodomis galite atsiversti čia. Kviečiame prenumeruoti mūsų naujienlaiškį į savo pašto dėžutę! Gero skaitymo!
Paremdami Aplinkosaugos koalicijos veiklas Jūs arba Jūsų įmonė prisidėsite prie draugiškos aplinkai ir gamtai Lietuvos kūrimo.
