Nuo priešindustrinio laikotarpio, 1880 m., vidutinė pasaulinė temperatūra jau pakilo 1,01 °C[1]. Dėl prasidėjusių neatšaukiamų procesų, tokių kaip ledynų tirpsmas, mažėjantis amžino įšalo plotas ir kitų, pasaulinė temperatūra neišvengiamai dar kils. Be to, žmonija vis dar nesumažino savo vykdomos atmosferos šilimą sukeliančios veiklos. Klimato kaitos negalime atšaukti, tačiau labai svarbu ją stabdyti, nes toks staigus vidutinės pasaulio temperatūros kilimas reiškia egzistencinę grėsmę tiek žmonėms, tiek mus supančiai gamtai. Nuo dabartinių mūsų veiksmų priklauso, kiek laipsnių vidutinė oro temperatūra pakils per artimiausius dešimtmečius. Svarbu galvoti ir apie pristaikymą prie neišvengiamų pokyčių.

Atšilimas kiekviena papildoma laipsnio dalimi reiškia vis skaudesnes ir greitesnes pasekmes. Per paskutinius 20 metų 504 įvykiai arba 71 % visų ekstremalių oro ir klimato tendincijų buvo žmogaus sukeltos klimato kaitos pasekmės[2]. 2022 m. Europoje užfiksuota pati karščiausia vasara, o rugpjūčio mėnesį beveik dviem trečdaliams Europos teritorijos grėsė sausra[3]. Šiais metais žemyne išdegė daugiau kaip 700 tūkstančių hektarų miškų – beveik tris kartus didesnis plotas, nei užfiksuota kiekvienais metais nuo 2006 m.[4] Dideli potvyniai užregistruoti JAV, Kinijoje ir Pakistane. Dėl klimato kaitos padaugėjo musoninių liūčių, kurios sukėlė stiprius potvynius net trečdalyje Pakistano teritorijų[5]. Kinijoje buvo užregistruota visame padaulyje stipriausia sausra nuo 1961 m., trukusi net 70 dienų[6].

2022 m. lapkritį vykusioje JT klimato kaitos konferencijoje COP27 pasaulio lyderiai dar kartą žadėjo siekti Paryžiaus susitarimo tikslo – likti žemiau 1,5 °C atšilimo ribos. Visgi Tarptautinė klimato kaitos komisija (IPCC) 2021 m. vertinimo ataskaitoje[7] aiškiai nurodė, kad neviršyti 1,5 °C atšilimo galima tik nedelsiant ir dideliu mastu mažinant šiltnamio dujų išmetimus. Svarbu pabrėžti, kad 1,5 °C šilimas yra mokslu įrodyta santykinai saugi riba, kai jo pasekmės dar neturi esminės griaunamosios įtakos. 2 °C šilimas yra riba, kurią peržengus, scenarijai veda į dideles socialines ir ekonomines krizes.

„Climate action tracker“ vertina, kad dabar šalių žadami atlikti veiksmai, jei jie bus atlikti, vestų į 2,5–2,9 °C atšilimą, o jų neįgyvendinus atšilimas būtų dar stipresnis[8]. Todėl, vengdamos katastrofiškų pasekmių, visos šalys turės ne tik prisiimti, bet ir įgyvendinti ambicingesnius tikslus.

Pav. 2 parodo, kiek dabartiniai pasaulio šalių politiniai veiksmai atitinka Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir įsipareigojimą sustabdyti globalios temperatūros kilimą ties 1,5 °C riba. Tamsiai pilka spalva pažymėtos šalys, kurių sprendimai kritiškai nepakankami Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui, raudona – šalys, kurių sprendimai smarkiai nepakankami, oranžine – nepakankami, geltona – beveik pakankami. Tai interaktyvus žemėlapis, nuolat atnaujinamas pagal esamus politinius sprendimus atskirose šalyse.

Dabartiniai Europos Sąjungos tikslai – klimatui neutrali ekonomika iki 2050 m. – kovoje su klimato kaita nėra pakankamai ambicingi. „Paris Agreement Compatible Scenarios for Energy Infrastructure“ tyrimas rodo, kad siekiant neviršyti 1,5 °C šilimo, Europos Sąjunga turi pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2040 m.[10]

Prognozuojama, kad metinė oro temperatūra Lietuvoje toliau kils, tai labiausiai bus juntama šaltuoju metų laikotarpiu. Šiandienos prognozėmis, vidutinė temperatūra iki 2100 m. gali pakilti dar penkiais laipsniais. Orams bus būdingi staigūs pokyčiai, daugės dienų, kai temperatūra viršys 30 °C, augs kritulių kiekis, ypač žiemos ir pavasario mėnesiais, kils jūros lygis[12].

Vertinant klimato kaitos pasekmes Lietuvoje, būtina matyti Lietuvą pasauliniame kontekste. Be vietinių orų permainų, Lietuvos nuošalyje nepaliks pasauliniai geopolitiniai pokyčiai, kai milijonai žmonių susidurs su sunkumais dėl nepakeliamo karščio, kylančio vandenynų lygio, geriamo vandens ir maisto stygiaus.

Stabdant klimato šilimą esminis tikslas yra kuo greičiau pasiekti ekonomikos neutralumą klimatui. Tai reiškia, kad visos pasaulio šalys turi skubiai mažinti šiltnamio dujų emisijas iki tokio kiekio, kurį pajėgtų sugerti ekosistemos arba jis galėtų būti neutralizuotas pritaikius įvairius inovatyvius technologinius sprendimus.

Siekiant klimato neutralumo, svarbu žinoti anglies ciklą[13]. Išskirtą anglies dioksidą (CO₂) gamta gali sugerti atgal per vandenynus ir sveikas ekosistemas – miškus, pievas, pelkes ir kt. Priešindustriniame laikotarpyje šis sugėrimas atsvėrė natūraliai gamtos procesų metu išsiskiriantį CO₂ kiekį. Industrinė revoliucija lėmė, kad žmonės ėmė deginti iškastinį kurą ir vis intensyviau naudoti žemę, pažeisdami ekosistemų gebėjimą sugerti anglį ir net išlaisvindami jose jau sukauptas anglies atsargas. Tai sukuria tokio masto emisijas, kurių gamta nebepajėgia sugerti, todėl CO₂ lieka atmosferoje, o tai lemia šilimą.

IPCC vertina[14], kad didžioji dalis emisijų sukuriama naudojant iškastinį kurą, o 23 % emisijų išsiskiria dėl žmonių vykdomo žemės naudojimo. Šiuo metu gamtos ekosistemos sugeria maždaug trečdalį išsiskiriančių CO₂ emisijų, dar ketvirtadalį sugeria vandenynai. Taigi atmosferoje lieka kiek mažiau nei pusė išskirto CO₂. Jei emisijos didės, o ekosistemos bus toliau alinamos, atmosferoje kaupsis vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (šiltnamio dujos, ŠESD).

Anglies dioksidas nėra vienintelės šiltnamio dujos[15]. Kitų šiltnamio dujų išmetama mažiau, tačiau jų santykinė įtaka neretai yra didesnė. ŠESD skaičiavimuose įprasta visas dujas sudėti perskaičiavus anglies dioksido ekvivalentu. Pavyzdžiui, metanas (CH₄) taip pat yra šiltnamio dujos ir jų įnašas į šiltnamio efektą yra 25 kartus didesnis nei anglies dioksido. Todėl skaičiavimuose jo kiekis dauginamas iš 25.

Svarbu paminėti, kad oficialios šalių ataskaitos apie šiltnamio dujas apima tik ŠESD emisijas ir sugėrimus šalies teritorijoje. Jose neatsispindi emisijos, išskirtos gaminant į šalį importuojamas prekes. Tokių emisijų kiekis dažnai yra reikšmingas, todėl vertinant šalies įtaką klimatui, būtina atsižvelgti ir į jas.

Siekdami parodyti visus pagrindinius klimato kaitos švelninimo aspektus, šioje apžvalgoje aptarsime tris rodiklius: Lietuvos oficialias ŠESD emisijas, gamtos indėlį jas mažinant (sugeriant) ir emisijų importą/eksportą per tarptautinę prekybą.

ŠESD emisijų rodikliai paskelbiami su dvejų metų atsilikimu – šiemet paskelbti 2020 metais buvę ŠESD rodikliai.

Klimato kaitos sukelti pokyčiai jau yra neišvengiami, todėl būtina imtis prisitaikymo veiksmų. Tai apima ilgalaikes priemones, tokias kaip miestų žalinimas siekiant švelninti karščio bangas, ir pasiruošimą ekstremalioms situacijoms, kurios reikalaus greitų veiksmų, pvz., kilus didelio masto potvyniams.

Prisitaikymo sprendimai tampa vis aktualesniais, ypač, jei žmonija nueis klimato atšilimo virš 1,5 °C scenarijumi. Ankstyvos ir gerai suplanuotos prisitaikymo priemonės padėtų sutaupyti lėšas ir išvengti galimų nelaimių.

Remiantis Europos aplinkos agentūros (EEA) duomenimis[24], Lietuvoje gali išaugti žmonių sergamumas ir mirtingumas, susijęs su karščio poveikiu. Prisitaikymas prie būsimo karštesnio oro ypač aktualus miestuose dėl didesnės oro taršos ir miesto šilumos salos efekto. Dėl sausrų, stiprių liūčių, naujų invazinių rūšių plitimo gali sumažėti žemės ūkio produkcija. Išaugs upių potvynių sukeltų nelaimių ir materialinių nuostolių tikimybė. Pajūryje stiprės žiemos audros ir vėjai, jūra sems sausumos teritorijas.

Siekiant prisitaikyti prie naujų sąlygų svarbu didelį dėmesį teikti sveikatos priežiūros apsaugai. Labai svarbu tobulinti arba kurti naujas gyventojų perspėjimo sistemas, skirtas informuoti apie galimą poveikį.

Klimato pokyčiai labiausiai paveiks skurdžiausius ir pažeidžiamus žmones. Jiems žymiai sunkiau tiek atlaikyti klimato kaitos pasekmes, tiek persiorientuoti pagal besikeičiančios ekonomikos taisykles, todėl svarbu, kad prisitaikymo klausimai būtų šalies socialinės politikos dalimi.

Absoliuti dauguma savivaldybių neturi prisitaikymo prie klimato kaitos planų ir nėra pasirengusios.

2021 m. parengtoje Klimato kaitos darbotvarkėje[25] numatomi prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai, tačiau jie yra gana abstraktūs. Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės turi būti lokalizuojamos ir dažniausiai reikalauja įgyvendinimo savivaldos lygmenyje.

2022 m. Aplinkos ministerijos sudarytame Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge tik viena savivaldybė nurodė, kad turi prisitaikymo prie klimato kaitos planą[26].

Svarbu pažymėti, kad nacionaliniu mastu yra parengtų planų ir metodikų, kurios gali būti atspirties taškas rengiant savivaldos planus. Nuo 2014 m. yra parengti ir nuolat atnaujinami potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai[27], įvertintas klimato kaitos poveikis žmonių sveikatai[28], atlikta klimato kaitos poveikio ir galimybių prisitaikyti atskiriems sektoriams studija[29], pradėtas sausrų valdymo planų rengimo projektas[30], įgyvendintas Nacionalinis visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos 2016–2020 metų veiksmų planas[31], parengtos Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos gairės savivaldybėms[32].