Klimatas
Atnaujinta: 2022 gruodis
Nuo priešindustrinio laikotarpio, 1880 m., vidutinė pasaulinė temperatūra jau pakilo 1,01 °C[1]. Dėl prasidėjusių neatšaukiamų procesų, tokių kaip ledynų tirpsmas, mažėjantis amžino įšalo plotas ir kitų, pasaulinė temperatūra neišvengiamai dar kils. Be to, žmonija vis dar nesumažino savo vykdomos atmosferos šilimą sukeliančios veiklos. Klimato kaitos negalime atšaukti, tačiau labai svarbu ją stabdyti, nes toks staigus vidutinės pasaulio temperatūros kilimas reiškia egzistencinę grėsmę tiek žmonėms, tiek mus supančiai gamtai. Nuo dabartinių mūsų veiksmų priklauso, kiek laipsnių vidutinė oro temperatūra pakils per artimiausius dešimtmečius. Svarbu galvoti ir apie pristaikymą prie neišvengiamų pokyčių.
Atšilimas kiekviena papildoma laipsnio dalimi reiškia vis skaudesnes ir greitesnes pasekmes. Per paskutinius 20 metų 504 įvykiai arba 71 % visų ekstremalių oro ir klimato tendincijų buvo žmogaus sukeltos klimato kaitos pasekmės[2]. 2022 m. Europoje užfiksuota pati karščiausia vasara, o rugpjūčio mėnesį beveik dviem trečdaliams Europos teritorijos grėsė sausra[3]. Šiais metais žemyne išdegė daugiau kaip 700 tūkstančių hektarų miškų – beveik tris kartus didesnis plotas, nei užfiksuota kiekvienais metais nuo 2006 m.[4] Dideli potvyniai užregistruoti JAV, Kinijoje ir Pakistane. Dėl klimato kaitos padaugėjo musoninių liūčių, kurios sukėlė stiprius potvynius net trečdalyje Pakistano teritorijų[5]. Kinijoje buvo užregistruota visame padaulyje stipriausia sausra nuo 1961 m., trukusi net 70 dienų[6].
2022 m. lapkritį vykusioje JT klimato kaitos konferencijoje COP27 pasaulio lyderiai dar kartą žadėjo siekti Paryžiaus susitarimo tikslo – likti žemiau 1,5 °C atšilimo ribos. Visgi Tarptautinė klimato kaitos komisija (IPCC) 2021 m. vertinimo ataskaitoje[7] aiškiai nurodė, kad neviršyti 1,5 °C atšilimo galima tik nedelsiant ir dideliu mastu mažinant šiltnamio dujų išmetimus. Svarbu pabrėžti, kad 1,5 °C šilimas yra mokslu įrodyta santykinai saugi riba, kai jo pasekmės dar neturi esminės griaunamosios įtakos. 2 °C šilimas yra riba, kurią peržengus, scenarijai veda į dideles socialines ir ekonomines krizes.
„Climate action tracker“ vertina, kad dabar šalių žadami atlikti veiksmai, jei jie bus atlikti, vestų į 2,5–2,9 °C atšilimą, o jų neįgyvendinus atšilimas būtų dar stipresnis[8]. Todėl, vengdamos katastrofiškų pasekmių, visos šalys turės ne tik prisiimti, bet ir įgyvendinti ambicingesnius tikslus.
Pav. 2. Pasaulio šalių politinių sprendimų atitikimas, siekiant neviršyti 1,5 °C ribos
Šaltinis: Climate Analytics and NewClimate Institute[9]
Pav. 2 parodo, kiek dabartiniai pasaulio šalių politiniai veiksmai atitinka Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir įsipareigojimą sustabdyti globalios temperatūros kilimą ties 1,5 °C riba. Tamsiai pilka spalva pažymėtos šalys, kurių sprendimai kritiškai nepakankami Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui, raudona – šalys, kurių sprendimai smarkiai nepakankami, oranžine – nepakankami, geltona – beveik pakankami. Tai interaktyvus žemėlapis, nuolat atnaujinamas pagal esamus politinius sprendimus atskirose šalyse.
Dabartiniai Europos Sąjungos tikslai – klimatui neutrali ekonomika iki 2050 m. – kovoje su klimato kaita nėra pakankamai ambicingi. „Paris Agreement Compatible Scenarios for Energy Infrastructure“ tyrimas rodo, kad siekiant neviršyti 1,5 °C šilimo, Europos Sąjunga turi pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2040 m.[10]
Klimato pokyčiai
Lietuvoje klimato pokyčiai yra akivaizdūs. 1961‑2019 m. laikotarpiu[11]:
vidutinė metinė oro temperatūra pakilo 2,2 °C,
vidutinė metinis kritulių kiekis padidėjo 17 %,
išaugo atvejų skaičius, kai oro temperatūra pakyla aukščiau nei 30 °C,
laikotarpis su sniego danga sutrumpėjo vidutiniškai 30-čia dienų,
Baltijos jūros lygis Klaipėdoje pakilo apie 15 cm.
Prognozuojama, kad metinė oro temperatūra Lietuvoje toliau kils, tai labiausiai bus juntama šaltuoju metų laikotarpiu. Šiandienos prognozėmis, vidutinė temperatūra iki 2100 m. gali pakilti dar penkiais laipsniais. Orams bus būdingi staigūs pokyčiai, daugės dienų, kai temperatūra viršys 30 °C, augs kritulių kiekis, ypač žiemos ir pavasario mėnesiais, kils jūros lygis[12].
Vertinant klimato kaitos pasekmes Lietuvoje, būtina matyti Lietuvą pasauliniame kontekste. Be vietinių orų permainų, Lietuvos nuošalyje nepaliks pasauliniai geopolitiniai pokyčiai, kai milijonai žmonių susidurs su sunkumais dėl nepakeliamo karščio, kylančio vandenynų lygio, geriamo vandens ir maisto stygiaus.
Klimato kaitos švelninimas
Stabdant klimato šilimą esminis tikslas yra kuo greičiau pasiekti ekonomikos neutralumą klimatui. Tai reiškia, kad visos pasaulio šalys turi skubiai mažinti šiltnamio dujų emisijas iki tokio kiekio, kurį pajėgtų sugerti ekosistemos arba jis galėtų būti neutralizuotas pritaikius įvairius inovatyvius technologinius sprendimus.
Siekiant klimato neutralumo, svarbu žinoti anglies ciklą[13]. Išskirtą anglies dioksidą (CO2) gamta gali sugerti atgal per vandenynus ir sveikas ekosistemas – miškus, pievas, pelkes ir kt. Priešindustriniame laikotarpyje šis sugėrimas atsvėrė natūraliai gamtos procesų metu išsiskiriantį CO2 kiekį. Industrinė revoliucija lėmė, kad žmonės ėmė deginti iškastinį kurą ir vis intensyviau naudoti žemę, pažeisdami ekosistemų gebėjimą sugerti anglį ir net išlaisvindami jose jau sukauptas anglies atsargas. Tai sukuria tokio masto emisijas, kurių gamta nebepajėgia sugerti, todėl CO2 lieka atmosferoje, o tai lemia šilimą.
IPCC vertina[14], kad didžioji dalis emisijų sukuriama naudojant iškastinį kurą, o 23 % emisijų išsiskiria dėl žmonių vykdomo žemės naudojimo. Šiuo metu gamtos ekosistemos sugeria maždaug trečdalį išsiskiriančių CO2 emisijų, dar ketvirtadalį sugeria vandenynai. Taigi atmosferoje lieka kiek mažiau nei pusė išskirto CO2. Jei emisijos didės, o ekosistemos bus toliau alinamos, atmosferoje kaupsis vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (šiltnamio dujos, ŠESD).
Anglies dioksidas nėra vienintelės šiltnamio dujos[15]. Kitų šiltnamio dujų išmetama mažiau, tačiau jų santykinė įtaka neretai yra didesnė. ŠESD skaičiavimuose įprasta visas dujas sudėti perskaičiavus anglies dioksido ekvivalentu. Pavyzdžiui, metanas (CH4) taip pat yra šiltnamio dujos ir jų įnašas į šiltnamio efektą yra 25 kartus didesnis nei anglies dioksido. Todėl skaičiavimuose jo kiekis dauginamas iš 25.
Svarbu paminėti, kad oficialios šalių ataskaitos apie šiltnamio dujas apima tik ŠESD emisijas ir sugėrimus šalies teritorijoje. Jose neatsispindi emisijos, išskirtos gaminant į šalį importuojamas prekes. Tokių emisijų kiekis dažnai yra reikšmingas, todėl vertinant šalies įtaką klimatui, būtina atsižvelgti ir į jas.
Siekdami parodyti visus pagrindinius klimato kaitos švelninimo aspektus, šioje apžvalgoje aptarsime tris rodiklius: Lietuvos oficialias ŠESD emisijas, gamtos indėlį jas mažinant (sugeriant) ir emisijų importą/eksportą per tarptautinę prekybą.
ŠESD emisijų rodikliai paskelbiami su dvejų metų atsilikimu – šiemet paskelbti 2020 metais buvę ŠESD rodikliai.
Oficialios šiltnamio dujų emisijos
Oficialios ŠESD emisijos reikšmingiau sumažėjo tarp 2005 m. ir 2010 m. Nuo 2010 m. pažangos toliau mažinant emisijas nepasiekta, o kai kuriuose sektoriuose jos vis dar auga.
Pav. 3. Lietuvos šiltnamio dujų emisijos
Duomenų šaltinis: Europos aplinkos agentūra[16]
Oficialios ŠESD emisijos yra tos, už kurias kiekviena šalis atsiskaito oficialiose ataskaitose. Remiantis tokiomis ataskaitomis, galima vertinti ŠESD emisijas ir sugėrimus, vykusius šalies teritorijoje. Visos šalyje išmetamos ŠESD skaičiuojamos sudedant emisijas, susidariusias skirtinguose sektoriuose. Atskirai vertinamas ir ekosistemų indėlis, kurį apžvelgiame kitame skyrelyje. Neutralumas klimatui bus pasiektas, kai išskirtos emisijos neviršys kiekio, kurį sugeria ekosistemos arba bus neutralizuotos pritaikius inovatyvius technologinius sprendimus.
2020 m. į atmosferą Lietuvoje buvo išmesta 20,2 mln. tonų ŠESD. Tai yra apie 1 % mažiau nei 2019-aisiais. Sektoriai pagal išskiriamų emisijų dalį išsidėsto taip: transporto (30,4 %), energetikos (28,1 %), žemės ūkio (22,1 %), pramonės (15,3 %) ir atliekų (4,1 %)[17].
Po nepriklausomybės atgavimo, dėl žlugusios pramonės ir sumenkusio žemės ūkio, Lietuvoje vyko spartus emisijų kritimas. Tačiau nuo 2010 m. pažangos mažinant emisijas nepasiekta. Kai kuriuose sektoriuose, pvz., transporto, jos reikšmingai didėja.
Gamtos indėlis sugeriant ŠESD
Nuo 2011 m. ekosistemų sugeriamas CO2 kiekis Lietuvoje kasmet mažėja.
Pav. 4. ŠESD dėl žemės naudojiamo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės
Duomenų šaltinis: Europos aplinkos agentūra[20]
Dalį CO2 sugeria ir užrakina sausumos ekosistemos. Anglis per fotosintezę patenka į augalus ir yra kaupiama tiek jų gyvoje biomasėje (kamienuose, lapuose, šaknyse), tiek (vėliau) nuokritose ir dirvožemyje. Kuo derlingesnis dirvožemis, tuo daugiau jame užrakinta anglies. Tačiau taip sukaupta anglis dėl žmogaus veiklos gali būti išleista atgal į atmosferą, jei pieva suariama, miškas iškertamas, pelkės nusausinamos. Ypač daug anglies sugeria miškai, taip pat mažame plote santykinai daug anglies sugeria pelkės ir durpynai.
CO2 sugėrimas ir išleidimas iš ekosistemų apskaitomas atskirai eilute, vadinama „Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė“ (ŽNŽNKM). 2020 m. ekosistemose sugerta 8 mln. t., o dėl žemės naudojimo išskirta 2,6 mln. t. CO2 emisijų. Daugiausia sugėrė miškai (81 %), taip pat prisidėjo pievos (10 %), o dalis kaupimo medžiuose nukreipta į medienos produktus (9 %). Didžiausios ekosistemų emisijos atsirado dėl durpynų sausinimo (38 %), ariamų laukų (36 %), gyvenviečių plėtros (23 %). Natūralių pelkių indėlio į emisijų mažinimą Lietuva pasirinko neskaičiuoti, todėl apskaitomos tik dėl durpynų sausinimo ir eksploatacijos išskiriamos emisijos. 2020 m. nežymus sugėrimo padidėjimas yra ne dėl sisteminių pokyčių, o dėl to, kad lyginama su 2019 m., kai sugėrimas buvo kritęs dėl vykdytų kirtimų kariniams poligonams.
Oficialioje ŠESD ataskaitoje parodomi ir sugėrimai medienos produktuose, taip pažymint, kad anglies užrakinimas tęsiasi, kol produktai nėra sunaikinami. CO2 užrakinimas medienos produktuose bus prasmingas tik tuomet, jei pritaikius žiedinės ekonomikos principus vartojimas trauksis, pagamintų produktų naudojimas ilgės ir dėl to žaliavinės medienos poreikis bei spaudimas miškų ekosistemoms mažėtų.
Svarbu pastebėti, kad ŠESD sugėrimas ekosistemose sujungia klimato ir biologinės įvairovės nykimo krizes. Nuo žemės naudojimo pokyčių priklauso ekosistemų sveikata, o nuo to priklauso, kiek gamta prisidės švelninant klimato kaitą.
LT tikslai: ŽNŽNKM indėlis bus ne mažiau kaip 6,5 mln. tonų CO2 per metus per 2021–2030 m. laikotarpį[21].
Vartojimo emisijos
Dėl prekių importo prie Lietuvos ŠESD statistikos reikėtų pridėti dar 7–8 mln. t CO2.
Pav. 5. ŠESD emisijų importas ir eksportas per tarptautinę prekybą
Šaltinis: Our World in Data[22] (raudonai žymimos importuojamos emisijos, mėlynai – eksportuojamos)
Oficialios šalių ataskaitos apie šiltnamio dujas apima tik ŠESD emisijas ir sugėrimus šalies teritorijoje. Jose neatsispindi emisijos, išskirtos gaminant į šalį importuojamas prekes. Todėl vertinant šalies įtaką klimatui, būtina atsižvelgti ir į tarptautinę prekybą. Tai svarbu, nes viena pagrindinių klimato krizės priežasčių yra didėjantis vartojimas, kuris dažnu atveju neapsiriboja gamybos šalimi.
Vakarų šalys, taip pat ir Lietuva, didelę dalį prekių perka iš kitų šalių. Emisijos, susidarančios gaminant nuperkamus ir suvartojamus produktus, skaičiuojamos kaip „importuotos“ emisijos, o šalys, kurios didžiąją dalį savo gaminamų produktų parduoda, emisijas „eksportuoja“. Vertinama, kad Lietuva 2019 „importavo“ 7,7 milijonų tonų CO2 ekv., o tai sudaro daugiau nei trečdalį oficialių emisijų. Importuojamų emisijų kiekis nuo 2010 m. beveik nesikeičia[23].
Tikslų nėra.
Prisitaikymas prie klimato kaitos
Klimato kaitos sukelti pokyčiai jau yra neišvengiami, todėl būtina imtis prisitaikymo veiksmų. Tai apima ilgalaikes priemones, tokias kaip miestų žalinimas siekiant švelninti karščio bangas, ir pasiruošimą ekstremalioms situacijoms, kurios reikalaus greitų veiksmų, pvz., kilus didelio masto potvyniams.
Prisitaikymo sprendimai tampa vis aktualesniais, ypač, jei žmonija nueis klimato atšilimo virš 1,5 °C scenarijumi. Ankstyvos ir gerai suplanuotos prisitaikymo priemonės padėtų sutaupyti lėšas ir išvengti galimų nelaimių.
Remiantis Europos aplinkos agentūros (EEA) duomenimis[24], Lietuvoje gali išaugti žmonių sergamumas ir mirtingumas, susijęs su karščio poveikiu. Prisitaikymas prie būsimo karštesnio oro ypač aktualus miestuose dėl didesnės oro taršos ir miesto šilumos salos efekto. Dėl sausrų, stiprių liūčių, naujų invazinių rūšių plitimo gali sumažėti žemės ūkio produkcija. Išaugs upių potvynių sukeltų nelaimių ir materialinių nuostolių tikimybė. Pajūryje stiprės žiemos audros ir vėjai, jūra sems sausumos teritorijas.
Siekiant prisitaikyti prie naujų sąlygų svarbu didelį dėmesį teikti sveikatos priežiūros apsaugai. Labai svarbu tobulinti arba kurti naujas gyventojų perspėjimo sistemas, skirtas informuoti apie galimą poveikį.
Klimato pokyčiai labiausiai paveiks skurdžiausius ir pažeidžiamus žmones. Jiems žymiai sunkiau tiek atlaikyti klimato kaitos pasekmes, tiek persiorientuoti pagal besikeičiančios ekonomikos taisykles, todėl svarbu, kad prisitaikymo klausimai būtų šalies socialinės politikos dalimi.
Savivaldybių pasirengimas
Absoliuti dauguma savivaldybių neturi prisitaikymo prie klimato kaitos planų ir nėra pasirengusios.
2021 m. parengtoje Klimato kaitos darbotvarkėje[25] numatomi prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai, tačiau jie yra gana abstraktūs. Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės turi būti lokalizuojamos ir dažniausiai reikalauja įgyvendinimo savivaldos lygmenyje.
2022 m. Aplinkos ministerijos sudarytame Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge tik viena savivaldybė nurodė, kad turi prisitaikymo prie klimato kaitos planą[26].
Svarbu pažymėti, kad nacionaliniu mastu yra parengtų planų ir metodikų, kurios gali būti atspirties taškas rengiant savivaldos planus. Nuo 2014 m. yra parengti ir nuolat atnaujinami potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai[27], įvertintas klimato kaitos poveikis žmonių sveikatai[28], atlikta klimato kaitos poveikio ir galimybių prisitaikyti atskiriems sektoriams studija[29], pradėtas sausrų valdymo planų rengimo projektas[30], įgyvendintas Nacionalinis visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos 2016–2020 metų veiksmų planas[31], parengtos Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos gairės savivaldybėms[32].
Komentaras
Doc. dr. Justas Kažys, Vilniaus universiteto Klimato kaitos grupė
Šiais metais, nors ypatingų ekstremalių orų situacijų buvo išvengta, turėjome didelių kontrastų kupinus metus. Ankstyvi potvyniai pamaryje, vakarų ir vidurio Lietuvos upėse bei įkandin jų sekęs rekordiškai sausas ir saulėtas kovo mėnuo, lėtai įsibėgėjęs pavasaris ir vėsi vasara, lydima karščiausio nuo praėjusio amžiaus rugpjūčio, o tada vėl stipriai vėsus rugsėjis. Visa tai – išbalansuotos klimato sistemos pasekmė.
2022 m. galime pavadinti ramiais politinėje „klimato“ padangėje. Tam buvo ir tebėra objektyvių priežasčių: visas Lietuvos, Europos Sąjungos dėmesys buvo sutelktas į įvykius Ukrainoje, kurie iš naujo atvėrė ar pagilino biologinės įvairovės, oro taršos, klimato kaitos bei kitas su aplinkosauga susijusias problemas. Vienintelis teigiamas šių įvykių aspektas yra tai, kad esama situacija leido išryškinti Lietuvos energetinės priklausomybės spragas ir ryžtingiau imtis jų sprendimų. Tačiau šios spragos lopomos ne pačiais klimatui „draugiškiausias“ būdais. Mano nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas leisti žiemos šildymo sezonu vėl deginti mazutą sulaukė per mažai atgarsio visuomenėje. Mazutas neigiamai paveikia oro kokybę ir reikšmingai prisideda prie globalios klimato kaitos problemos. Toks sprendimas iš principo negali būti pateisinamas valstybės, žengiančios tvarios energetikos ir aplinkos žalinimo keliu. Tačiau neabejotina, kad ilgesnėje perspektyvoje energetinio saugumo siekis paskatins atsinaujinančios energetikos išteklių (AEI) vystymosi šuolį ir didesnę visuomenės paramą AEI projektams.
Jei ne pastarieji įvykiai, šie metai būtų dar mažiau įsimintini, nes visi pagrindiniai kovos su klimato kaita įstatymai bei planai (NEKS – Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 metams ir Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė) buvo patvirtinti ankstesniais metais (atitinkamai 2019 ir 2021). Tiesa, būtina paminėti iniciatyvą „Misija 0“, paskatinusią platų suinteresuotų pusių įsitraukimą. Penkios Lietuvos ekonominius sektorius apimančios darbo grupes: žemės ūkio ir miškininkystės, energetikos, pramonės, transporto ir atliekų / žiedinės ekonomikos, dirbo kartu su suinteresuotais verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės grupių atstovais bei kitais aktyviais piliečiais, siūlydamos dekarbonizacijos priemones, leisiančias suformuoti Lietuvai geriausiai tinkantį priemonių rinkinį klimato kaitos iššūkiams įveikti. Geros idėjos jau surinktos, tad linkiu, kad jos ir vėl nenugultų stalčiuose, kaip jau nutiko ne kartą. Peržvelgus likusius NEKS plano tikslus 2022 m. matyti, kad didesnių specializuotų, išskyrus tęstinius procesus, užduočių beveik nėra įgyvendinta. Klimato kaitos naujienose mirgėjo informacija apie paramą gyventojams saulės elektrinių įrengimui, kompensacijas, susijusias su elektromobilių įsigijimu bei senų šildymo katilų keitimu naujais. Tačiau didelė dalis kitų svarbių su klimato kaita sietinų klausimų, tokių kaip žemės ūkis, prisitaikymas prie klimato kaitos, klimato teisingumas, liko nepaliesta. ES yra numačiusi valstybės planų vykdymo stebėsenos ir kontrolės mechanizmus. Visgi Lietuvos vyriausybės ir ministerijų požiūriu, esame naujo planavimo laikotarpio pradžioje, tad „skubėti“ neverta, geriau visus įsipareigojimus atidėkime kitiems, o dar geriau – dar kitiems metams. Tai ypač ydinga.
Viena „karščiausių zonų“ visomis prasmėmis buvo Baltijos jūra. Daug nuveikta, kad Baltijos jūroje atsirastų vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų. Pirmasis vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje turėtų pradėti veikti 2028 m. Nors konkurso nugalėtojas turėtų paaiškėti tik 2023 m., šiemet jau atliktas strateginis poveikio aplinkai vertinimas bei parengti ir visuomenei pristatyti infrastruktūros vystymo plano sprendiniai. Tačiau šių metų rudens pradžioje įvykusi didelė aplinkosauginė nelaimė – paslaptingieji „Nord Stream“ dujotiekių sprogimai – privertė dar kartą prisiminti ir taip vienos labiausiai užterštų pasaulio jūrų ekologinę būklę ir galimas jos prastėjimo pasekmes.
Tikėtina, kad ateinantys metai neatneš naujų permainų vėjų, palaipsniui bus vykdomi jau pradėti darbai. Manau, kad ir toliau bus siekiama bet kokia kaina išlaikyti žemesnes energijos kainas, kartais paminant aplinkosaugos principus. Lietuvos Vyriausybė ir toliau uoliai (dažniausiai „ant popieriaus“) vykdys ES direktyvas ir nurodymus, tačiau baudų dėl ŠESD išmetimo transporto ir žemės ūkio sektoriuose nepavyks išvengti. Už tai mokėsime visų Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais, o kartu dar gausime ir suprastėjusią aplinkos būklę. 2024 m. sulauksime Seimo rinkimų, tad ir pažadų klimato kaitos fronte. Manau, kad šie klausimai kels tik dar daugiau susipriešinimų ir poliarizacijos visuomenėje. Klimato kaita bus tema, apie kurią visi bus girdėję ir net susidūrę. Ši situacija man primena seną istoriją, kai prieš kurį laiką pasirodžius tyrimui, kuriame Lietuva pristatyta kaip labiausiai nuo klimato kaitos nukentėjusi šalis (kas nėra tiesa) Europoje, mes tik palingavome galva ir toliau nesiėmėme jokių veiksmų.
Šaltiniai
[1] NASA – Understanding our planet to benefit human kind
[2] Carbon Brief – Attributing extreme weather to climate change
[3] European Environment Agency – Summer 2022: Living in a state of multiple crisis
[5] Carbon Brief – Climate change ‘likely’ increased extreme rainfall that led to Pakistan flooding
[7] The Intergovernmental Panel on Climate Change – Climate change 2021: the physical science basis
[8] Our World in Data – CO₂ and Greenhouse Gas Emissions
[9] Climate Analytics and NewClimate Institute – Climate Action Tracker, Countries
[10] Paris Agreement Compatible Scenarios for Energy infrastructure – PAC Scenario
[11] Klimato kaitos portalas – Lietuvos klimato kaitos prognozės ir scenarijai
[13] NASA Earth Observatory – The Carbon Cycle
[14] The Intergovernmental Panel on Climate Change – Climate change 2021: the physical science basis
[15] Klimato kaitos portalas – Kas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos?
[16] European Environment Agency – EEA greenhouse gases – data viewer
[17] LR aplinkos ministerija – ŠESD apskaitos ir prognozių ataskaitos, nacionaliniai pranešimai
[18] Europos Komisija – Europos žaliasis kursas
[19] LR Seimo nutarimas dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo
[20] European Environment Agency – EEA greenhouse gases – data viewer
[21] LR Seimo nutarimas dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo
[22] Our World in Data – CO2 emissions embedded in trade 2020
[23] Global Carbon Project – Supplemental data of Global Carbon Budget 2021
[24] European Environment Agency – Climate Change Impacts in Europe
[25] LR Seimo nutarimas dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo
[27] LR aplinkos ministerija – Patvirtinti atnaujinti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai
[28] UAB Infraplanas – Studijos galutinė ataskaita
[29] LR aplinkos ministerija, Gamtos paveldo fondas – Studijos galutinė ataskaita
[30] Pasaulinė vandens partnerystė Vidurio ir Rytų Europoje – Sausrų valdymo planų rengimo gairės
[32] Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos gairės savivaldybėms, 2017