ORAS
Atnaujinta: 2024 balandis
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 m. oro tarša sukėlė 4,2 milijonus priešlaikinių mirčių visame pasaulyje[1]. Oro užterštumas toksinėmis medžiagomis ir kietosiomis dalelėmis reikšmingai prisideda prie širdies ligų, plaučių vėžio, kvėpavimo takų infekcijų, neurologinių susirgimų, astmos, diabeto, nutukimo ir kitų ligų bei negalavimų, neigiamai veikia gyvūnų ir augalų sveikatą, skatina aplinkos rūgštėjimą, kuris žalingas ekosistemoms ir infrastruktūrai.
Lietuvoje didžiausias oro taršos šaltinis yra ūkinė žmogaus veikla, tokia kaip kelių transportas, kuro deginimas namų ūkiuose, pramonėje, energetikos sektoriuje, žemės ūkio veiklos (mėšlo tvarkymas, tręšimas), cheminių medžiagų naudojimas ir kt.
ES Nacionalinių oro teršalų limitų direktyva įpareigoja šalis nares stebėti ir sumažinti labiausiai žmonių sveikatai kenkiančių oro teršalų kiekius: sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3) ir smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5)[2].
Ilgalaikis SO2 poveikis sukelia kvėpavimo takų ligas ir pablogina širdies ligas, jo pagrindinis šaltinis – naftos perdirbimo pramonė. NOx turi įtakos kraujo ir kepenų ligoms, mažina atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms, jo daugiausiai išmeta auto-mobiliai ir sunkusis transportas. NMLOJ laikomi kancerogenais, galinčiais sukelti vėžį, centrinės nervų sistemos sutrikimus, kepenų ir inkstų pažeidimus ir neigiamai veikti reprodukcinę sistemą. NMLOJ daugiausia išsiskiria vartojant tirpiklius ir deginant kurą. NH3 prisideda prie antrinių kietųjų dalelių, kurios sukelia ligas, susidarymo. NH3 išsiskiria tręšiant dirvą neorganinėmis azoto trąšomis ir netin-kamai tvarkant mėšlą. KD2,5 gali sukelti įvairius uždegimus, širdies ir plaučių ligas, jos daugiausia susidaro dėl būsto šildymo deginant kurą[3]. Europos aplinkos agentūra nustatė, kad 2020 m. KD2,5 tarša Lietuvoje sukėlė 1 500 priešlaikinių mirčių[4].
Svarbu pastebėti, kad kai kuriais atvejais ES Aplinkos oro kokybės direktyvoje[5] nustatytos leistinos taršos ribos yra mažiau griežtos nei rekomenduojamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Kartais pasiūlytų ribų skirtumas yra didelis, pvz., direktyvos nustatyta SO2 ribinė vertė parai yra 125 μg/m³, o PSO rekomenduoja neviršyti 20 μg/m³ [6]. Direktyvos nustatyta ribinė vertė KD2,5 koncentracijai yra 4 kartus didesnė nei rekomenduojama PSO.
Šioje apžvalgoje oro taršą vertiname pasitelkdami šių teršalų rodiklius.
Teršalų išmetimas į aplinkos orą
Atnaujinta 2022 m. duomenimis
Nuo 2005 m. sumažėjo 4 pagrindinių teršalų išmetimai, tačiau NH3 išmetimai didėja. 2030 m. tikslams pasiekti reikia žymių pokyčių taršiausiuose sektoriuose.
Pav. 12. Teršalų išmetimas į aplinkos orą
Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra[7]
Nuo 2005 m. iki 2022 m. galima įžvelgti pagrindinių oro teršalų išmetimų mažėjimą, išskyrus NH3 išmetimus. Teršalų išmetimų mažėjimas yra nepakankamas, nes 2022 m. išmetamų teršalų kiekio sumažinimo tikslai pasiekti tik SO2 ir KD2,5 išmetimams[8]. Amoniako išmetimai padidėjo lyginant su 2005 m., prie to prisideda padidėjęs trąšų, ypač azoto, naudojimas.
Tikimasi, kad SO2 ir KD2,5 išmetimų kiekiai toliau mažės, todėl valstybės užsibrėžti įsipareigojimai jiems bus pasiekti. Tačiau kyla rimtų abejonių, ar pavyks norimu lygiu sumažinti NMLOJ, NOx ir ypač NH3 išmetimus. 2030 m. tikslams pasiekti reikia žymiai sumažinti teršalų išmetimą kelių transporto, kuro deginimo, naftos pra-monės ir žemės ūkio sektoriuose.
2023 m. EK pradėjo pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą dėl nevykdomų įsipareigojimų sumažinti teršalų išmetimą. Tai duoda dar vieną paskatą institucijoms imtis veiksmų[9].
2022 m. ataskaitoje Aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad KD2,5 dalelių kiekis auga Vilniaus Žirmūnų ir Klaipėdos Šilutės plento oro kokybės tyrimų stotyse[10].
Už KD2,5 stambesnių kietųjų dalelių KD10 koncentracijos didėjimo tendencijos pastebimos Vilniaus Senamiesčio, Kauno Noreikiškių, Klaipėdos Šilutės plento, Naujosios Akmenės, Mažeikių ir Žemaitijos matavimo stotyse. Nors vidutinė metinė KD10 koncentracija nė vienoje stebėjimo stotyje neviršijo nacionalinės ribinės 40 μg/m³ vertės, PSO rekomenduojama vidutinė ribinė vertė (15 μg/m³) 2023 m. buvo viršyta daugumoje stočių[11].
LT tikslai: lyginant su 2005 m., sumažinti:
SO2 – 59 % iki 2025 m. ir 60 % iki 2030 m.,
NOx – 49,5 % iki 2025 m. ir 51 % iki 2030 m.,
NMLOJ – 39,5 % iki 2025 m. ir 47 % iki 2030 m.,
NH3 – 10 % iki 2025 m. ir 2030 m.,
KD2,5 – 41 % iki 2025 m. ir 45 % iki 2030 m.,
Miestų, kuriuose metinė kietųjų dalelių, KD10 koncentracija neviršija PSO rekomenduojamo lygio, dalis turi siekti 30 % 2025 m. ir 40 % 2030 m.[12]
ŠALTINIAI
[1] World Health Organisation – Ambient (outdoor) air pollution (2022)
[6] Europos audito rūmai – Specialioji ataskaita: Oro tarša. Mūsų sveikata vis dar nepakankamai apsaugota, 1 lentelė
[8] Aplinkos apsaugos agentūra – Apibendrinta Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaita
[9] Europos komisija – Sprendimai dėl pažeidimų (pažeidimų Nr. INFR(2022)2074)
[11] Aplinkos apsaugos agentūra – 2023 m. statistiniai oro kokybės tyrimų rodikliai
[12] LR Vyriausybė – 2021–2030 m. nacionalinis pažangos planas