Oras

Atnaujinta: 2022 gruodis

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis 80 % priešlaikinės mirties atvejų dėl širdies ligų ir insulto susiję su oro tarša[1]. Toliau seka plaučių ligos ir plaučių vėžys bei kitos ligos. Oro užterštumas toksinėmis medžiagomis ir kietosiomis dalelėmis reikšmingai prisideda prie kvėpavimo takų infekcijų, neurologinių susirgimų, astmos, diabeto, nutukimo ir kitų ligų bei negalavimų, neigiamai veikia gyvūnų ir augalų sveikatą, skatina aplinkos rūgštėjimą, kuris žalingas natūralioms ekosistemoms ir infrastruktūrai.

Lietuvoje didžiausias oro taršos šaltinis yra ūkinė žmogaus veikla, tokia kaip kuro deginimas namų ūkiuose, pramonėje, energetikos sektoriuje, kelių transportas, žemės ūkio veiklos (mėšlo tvarkymas, tręšimas), cheminių medžiagų naudojimas ir kt.

ES Nacionalinių oro teršalų limitų direktyva įpareigoja šalis nares stebėti ir sumažinti labiausiai žmonių sveikatai kenkiančių oro teršalų kiekius: sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3) ir smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5)[2].

Ilgalaikis SO2 poveikis sukelia kvėpavimo takų ligas ir pablogina širdies ligas, jo pagrindinis šaltinis – naftos perdirbimo pramonė. NOx turi įtakos kraujo ir kepenų ligoms, mažina atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms, jo daugiausiai išmeta automobiliai. NMLOJ laikomi kancerogenais, galinčiais sukelti vėžį, centrinės nervų sistemos sutrikimus, kepenų ir inkstų pažeidimus ir neigiamai veikti reprodukcinę sistemą. NMLOJ daugiausia išsiskiria vartojant tirpiklius ir deginant kurą. NH3 (amoniakas) prisideda prie antrinių kietųjų dalelių, kurios sukelia ligas, susidarymo. NH3 išsiskiria tręšiant dirvą neorganinėmis azoto trąšomis ir netinkamai tvarkant mėšlą. KD2,5 gali sukelti įvairius uždegimus, širdies ir plaučių ligas, jos daugiausia susidaro dėl būsto šildymo deginant kurą[3].

Šioje apžvalgoje oro taršą vertiname pasitelkdami rodiklius, susijusius su šiais teršalais.

Teršalų išmetimas į aplinkos orą

2005–2020 m. sumažėjo 4 iš 5 pagrindinių teršalų išmetimai. Tačiau pokytis nėra pakankamas, o 2030 m. tikslams pasiekti reikia žymių pokyčių taršiausiuose sektoriuose.

Pav. 12. Teršalų išmetimas į aplinkos orą

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra[4]

Nuo 2005 m. iki 2020 m. sumažėjo visų svarbiausių oro teršalų išmetimai, išskyrus amoniaką. Tačiau šis pokytis nepakan-kamas, nes 2020 m. išmetamų teršalų kiekio sumažinimo tikslai pasiekti tik vieninteliam SO2[5]. Be to, lyginant 2019 ir 2020 m. duomenis vėl stebimas NOx, NH3 ir KD2,5 išmetimų augimas. Amoniako iš-metimai 2020 m. buvo net didesni, nei 2005 m.[6], o prie to prisidėjo padidėjęs trąšų, ypač azoto, naudojimas.

Tikimasi, kad SO2 ir KD2,5 išmetimų kiekiai toliau mažės, todėl valstybės užsibrėžti įsipareigojimai jiems bus pasiekti. Tačiau kyla rimtų abejonių, ar pavyks norimu lygiu sumažinti NMLOJ, NOx ir ypač NH3 išmetimus. 2030 m. tikslams pasiekti reikia žymiai sumažinti teršalų išmetimą kelių transporto, kuro deginimo, naftos pramonės ir žemės ūkio sektoriuose.

Svarbu pastebėti, kad kai kuriais atvejais ES Aplinkos oro kokybės direktyvoje[7] nustatytos leistinos taršos ribos yra mažiau griežtos nei rekomenduojamos PSO. Kartais pasiūlytų ribų skirtumas yra didelis, pvz., direktyvos nustatyta SO2 ribinė vertė parai yra 125 μg/m³, o PSO rekomenduoja neviršyti 20 μg/m³ [8].

Už KD2,5 stambesnių kietųjų dalelių KD10 koncentracija nuolat stebima tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje, Mažeikiuose, Kėdainiuose ir Naujojoje Akmenėje. 2019–2021 m. vidutinė metinė KD10 koncentracija nei vienoje stebėjimo stotyje neviršijo ribinės 40 μg/m³ vertės, tačiau dienos normos buvo viršytos. Reikalaujama, kad 50 μg/m³ KD10 koncentracija nebūtų viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus. 2019 m. Kauno Petrašiūnų stotyje tokių dienų buvo 40.

LT tikslai: lyginant su 2005 m., sumažinti:

  • SO2 – 59 % iki 2025 m. ir 60 % iki 2030 m.,

  • NOx – 49,5 % iki 2025 m. ir 51 % iki 2030 m.,

  • NMLOJ – 39,5 % iki 2025 m. ir 47 % iki 2030 m.,

  • NH3 – 10 % iki 2025 m. ir 2030 m.,

  • KD2,5 – 41 % iki 2025 m. ir 45 % iki 2030 m.,

  • Miestų, kuriuose metinė kietųjų dalelių, KD10 koncentracija neviršija PSO rekomenduojamo lygio, dalis turi siekti 30 % 2025 m. ir 40 % 2030 m.[9]

Šaltiniai