Embedded Files
Klimato krizė, biologinės įvairovės nykimas, gamtos išteklių pereikvojimas, gilėjančios socialinės problemos parodė, kad priežodis „po manęs nors ir tvanas“ išsipildys, jei žmonių požiūris nesikeis. Pastaruoju metu sutariama, kad yra būtini pokyčiai valstybių politikoje, sprendžiant dabartines krizes ir užtikrinant visuomenės gerovę tolimesnėje ateityje. Europos darnaus vystymosi gairės surašytos Europos žaliojo kurso dokumentuose. Pagrindiniai Žaliojo kurso siekiai: švari energetika (kad iki 2050 metų Europos šiltnamį sukeliančių dujų CO2 emisijos būtų reikšmingai sumažintos ir bendras jų rodiklis taptų nuliniu), perėjimas prie žiedinės ekonomikos, maisto pramonės pertvarka (strategija „Nuo ūkio iki stalo“), nulinės taršos planas, biologinės įvairovės atkūrimas ir išsaugojimas ir kt.
Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui skiriamos didelės Europos Sąjungos fondų lėšos. Konkuruodamos dėl jų suinteresuotos pusės darniu vystymusi įvardija ne visada darnius sprendimus (pvz., miškų kirtimas pateikiamas kaip kovos su klimato krize būdas). Be to, tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti darnu (pvz., hidroelektrinės neišskiria CO2 dujų), įsigilinus gali pasirodyti priešingai (hidroelektrinės kenkia biologinei įvairovei). Taip pat aktualu, kad darnaus vystymosi siekiai būtų ne tik deklaratyvūs, bet iš tikrųjų įtraukiami į kiekvieną planuojamą valstybės gyvenimo sritį: numatomi žiedinės ekonomikos mechanizmai, realūs taršos mažinimo veiksmai ir pan.
Aplinkosaugos koalicija stebi, kaip Lietuva prisiima darnaus vystymosi ir klimato krizės švelninimo įsipareigojimus. Siekiame, kad Žaliajam kursui, darniam vystymuisi ir klimato kaitos aktualijoms būtų skiriamas deramas dėmesys. Pateikėme pastabas ir pasiūlymus 2021–2030 metų nacionalinės pažangos planui, kuris turėtų atspindėti Europos Žaliojo kurso siekius.
Aplinkosaugos koalicija, 2021
Aplinkosaugos koalicija, 2020
Europos Komisija, 2019
Kurk Lietuvai, 2018
2025-04-02 Prisidėjome prie NVO organizacijų kreipimosi dėl planuojamos mokesčių pertvarkos. Mums ypač svarbu, kad pertvarkant mokesčių sistemą būtų tinkamai peržiūrėti aplinkosauginiai mokesčiai: būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“ ir apmokestinamas pirminių žaliavų naudojimas.
2023-11-30 Išsiuntėmė raštą Seimo Ateities komiteto pirmininkui Raimundui Lopatai, nes Seimo Ateities komiteto posėdyje buvo nutarta pakeisti Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ penktosios strateginės ambicijos “Sujungta šalis, darni ir subalansuota plėtra” srities „Sugyvenimas su gamta“ pokyčio krypties Lietuvos saugomose teritorijose formuluotę.
2022-11-04 Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė skaitė pranešimą „Klimatas ir gamta – kaip sprendžiant vieną krizę negilinti kitų?“ Vilniaus universiteto organizuotoje konferencijoje „Klimatosaugos briaunos 2022“.
2022-06-13 Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė pasisakė Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ komandos organizuotoje teminėje diskusijoje „Klimato kaita ir mūsų santykis su aplinka ateityje“.
2021-12-29 Įvairiausios vienkartinės pakuotės yra tapusios vartotojiškumo, aplinkos taršos ir klimato kaitos sinonimu. Dažniausiai jos yra išduodamos nemokamai ir vidutiniškai naudojamos tik kelias ar keliolika minučių. Lietuvoje iš įvairiausių vienkartinių pakuočių 2019 m. susidarė daugiau nei 360 000 tonų atliekų. Vienkartinių pakuočių nepaliaujamai daugėja, ypatingai plastikinių ir popierinių.
KAIP SUMAŽINTI VIENKARTINIŲ PIRKINIŲ MAIŠELIŲ, PUODELIŲ IR INDŲ MAISTO IŠSINEŠIMUI.pdf2021-11-03 Remiantis Jungtinių Tautų skaičiavimais, Lietuvoje namų ūkiai išmeta virš 200 000 tonų maisto per metus. Be šių atliekų dar yra prekybos, maitinimo, gamybos, auginimo grandyse susidarančios maisto atliekos. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ kartu su Aplinkosaugos koalicija pateikė pasiūlymus Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms, kokių veiksmų nedelsiant reikėtų imtis, kad Lietuvai pasisektų per ateinančius devynerius metus sumažinti išmetamo maisto kiekius per pusę.
2021-06-09 Žalieji viešieji pirkimai (ŽVP) yra itin svarbus instrumentas aplinkosaugos tikslams įgyvendinti, nes padeda formuoti žaliąją rinką – tiek vartotojai, tiek gamintojai gali prisidėti prie ambicingų klimato kaitos, žiediškumo ir kitų tikslų įgyvendinimo. Pateikėme pasiūlymus dėl žaliųjų pirkimų įgyvendinimo priemonių plano.
2021-04-22 Peržiūrėję NEKSP darbo grupės posėdyje pristatytą Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės versiją vertiname, kad ŽNŽNKM sektoriaus tikslai po visų patikslinimų yra dar labiau orientuoti į medienos gaminius ir akcentuoja išskirtinai ūkinę miškininkystę. Manome, kad šis skyrelis turėtų būti dar kartą peržiūrėtas pripažįstant natūralios gamtos atstatymo ir išsaugojimo svarbą klimato kaitos švelninimui, taip pat ekologines bioekonomikos ribas.
2021-03-15 Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė yra labai svarbus teisės aktas, nubrėžiantis Klimato krizės sprendimo politikos kryptis ateinantiems 30 metų. Pasiūlymus teikiame skatindami dar didesnes ambicijas ir politikos tarpdiscipliniškumą, kurie yra būtini įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir Europos žaliąjį kursą.
2021-01-27 Dalyvavome SGMD organizuojamoje konferencijoje „Kiek duoda tiek imk: ar principas pritaikomas gamtos ištekliams?“. Kviečiame žiūrėti Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės pranešimus: "Strateginių dokumentų įtaka ir veikimas" (žiūrėti nuo vaizdo įrašo pradžios).
2020-11-08 susipažinę XVIII-osios vyriausybės programa pateikėme jai pasiūlymus. Sveikiname įsipareigojimą „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti ambicingiausius Europos Sąjungos klimato kaitos suvaldymo tikslus. Neramina, kad Vyriausybės programoje žaliasis kursas nėra pagrindinė ekonomikos augimo strategija.
2020-11-03 Klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai, Europai ir pasauliui. Spręsdama iškilusią egzistencinę grėsmę, Lietuva kartu su Europa žengia darnaus vystymosi ir Žaliojo kurso keliu.
2020-10-05 Stebime nevyriausybinių organizacijų ir institucijų teikiamas pastabas LRBP sprendiniams ir norime išreikšti susirūpinimą, kad siūlomi LRBP sprendiniai ne tik nėra ambicingi ieškant sprendimų susidariusioms šalies aplinkosauginėms problemoms, bet potencialiai skatintų nedarnią plėtrą ir galėtų turėti neigiamą poveikį valstybės aplinkos būklei, biologinei įvairovei ir visuomenės gerovei.
2020-08-07 Pateikėme pasiūlymus dėl Nacionalinio pažangos plano atnaujinimo.
2020-01-22 Visoms parlamentinėms partijoms išsiuntėme bendrą Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų ir visuomeninių judėjimų kreipimąsi.
2020-01-16 Lietuvos aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai viešai kreipėsi į LR Prezidentą, LR Ministrą pirmininką, LR Seimo pirmininką ir LR Seimo narius, norėdami atkreipti dėmesį į dar tik įsigaliosiantį, bet jau dabar praeityje užstrigusį ir Europos žaliojo kurso neatitinkantį Nacionalinį pažangos planą.
2020-01-06 Teikiame pastabas ir pasiūlymus Nacionalinio pažangos plano (toliau NPP) tikslams, uždaviniams ir poveikio rodikliams.
2019-12-04 Teikiame pasiūlymus ir pastabas Lietuvos Respublikos nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui.
2019-07-02 Nacionalinė pažangos programa per daug svarbi Lietuvos ateičiai, kad būtų rengiama skubotai ir slaptai. Jei taip bus tęsiama strateginio planavimo pertvarka, tai bus įvesta tik daugiau sumaišties ir nebus užtikrintas darnus ir atsakingas šalies vystymasis.
Google Sites
Report abuse