Aplinkos būklės visuomeninė apžvalga

Kaip Lietuvai sekasi eiti žaliojo kurso keliu?

Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje demokratinėje visuomenėje, labai svarbus piliečių balsas ir reiklumas. Aplinkosauginė situacija ir perspektyvos yra netenkinančios, o to pakeisti nepavyks be aktyvaus pilietinės visuomenės prisidėjimo. 2021 m. parengę pimąją aplinkos būklės visuomeninę apžvalgą ir kasmet ją atnaujindami norime suteikti žinias kaip įrankį visiems, kurie siekia pokyčių, kad Lietuvoje būtų turtinga gamta ir švari aplinka.

Šiame puslapyje yra pateiktas būklės apibendrinimas, o detalesnius duomenis ir įžvalgas atskiroms sritimis rasite sekdami 🔎 Detaliau nuorodomis.

Apžvalgoje atrinktiems rodikliams pateikiame duomenis iš oficialių šaltinių, trumpą situacijos ir tendencijų aprašą, nurodome Europos Sąjungos ir Lietuvos išsikeltus tikslus. Taip pat pateikiame mūsų subjektyvų būklės įvertinimą trumpu apibendrinimu ir iliustracija.

🟥 būklė bloga arba blogėjanti

🟨 būklė gerėja, bet per lėtai

🟩 būklė gera ar sparčiai gerėja

KO REIKIA GAMTAI IR SVEIKAI APLINKAI?

Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi keisti savo aplinką griaunantį elgesį. Europos Sąjungos ekonomikos pertvarka numatyta Žaliajame kurse[1].

Klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, tarša bei išteklių pereikvojimas kelia egzistencinę grėsmę, todėl turime keisti gamybos ir vartojimo įpročius bei gyvenimo būdą.

Reaguodama į grėsmes, Europos Komisija 2019 metų pabaigoje paskelbė Žaliąjį kursą, kurį derina ir įgyvendina su visomis šalimis narėmis. Per artimiausią dešimtmetį įsipareigojome įgyvendinti didelio masto pokyčius, kurie stabdytų klimato kaitą, atkurtų biologinę įvairovę, taip pat padėtų prisitaikyti prie jau neišvengiamų pasekmių. Būtini pokyčiai yra didelis iššūkis, bet kartu ir didelės galimybės naujam darniam augimui.

Europos žaliojo kurso pagrindu parengėme „aplinkosauginį pasakojimą“, nusakantį aplinkos apsaugos tikslus ir kryptis. Viliamės, jis padės suprasti, kur reikia pokyčių, kad būtų stabdomos ekologinės krizės, o aplinkos būklė gerėtų.

Pav. 1. Aplinkos apsaugos tikslai

Gerovės pagrindas – gera aplinkos būklė:

To siekiant būtina įgyvendinti esminius ekonominės veiklos ir vartojimo pokyčius:

Pokyčių ypač reikia šiuose sektoriuose:

žemės ūkyje, žuvininkystėje, miškininkystėje, energetikoje, transporte, miestų aplinkoje, pramonėje.

Pokyčių varomoji jėga ir pagrindas yra:

Tam, kad būtų sudarytos sąlygos pokyčiams, tvarumo aspektas turi būti įtrauktas į visas politikos sritis:

APLINKOS BŪKLĖ

Dabartinis gyvenimo būdas ir vartojimo įpročiai lemia spartų aplinkos būklės blogėjimą, tai virsta ekologinėmis krizėmis. Yra būtina keisti gyvenimo būdą ir šalies ekonomikos ir vystymosi modelį, kad šias krizes suvaldytume. Europos Sąjunga ir Lietuva yra užsibrėžusios tikslus aplinkos būklės gerinimui. Šiame skyriuje apžvelgiame, kokia yra dabartinė Lietuvos aplinkos būklė, kaip ji kinta, ar artėjame prie užsibrėžtų tikslų.

Klimatas

Atnaujinta: 2024 balandis

Vertinama, kad nuo 1880 m. iki 2023 m. vidutinė pasaulio temperatūra pakilo 1,1 °C, sparčiai artėjama prie 1,5 °C ribos.

Klimato kaitos krizė Lietuvoje pripažįstama ir yra išsikelti tikslai mažinti mūsų šalies įtaką klimatui. 2021 m. priimtoje Klimato kaitos darbotvarkėje Lietuva įstatymiškai įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą.

2022 m. oficialios ŠESD emisijos mažėjo visuose sektoriuose. Šis mažėjimas susijęs su krizine 2022 m. situacija, tad neaišku, kiek laikysis.

Nemažėja per kitose šalyse pagamintas prekes importuojamos emisijos, o CO2 sugėrimas gamtoje nepakankamas. Prisitaikymo prie klimato kaitos poreikis Lietuvoje iki galo nėra įsisąmonintas, savivaldybės delsia rengti prisitaikymo planus. 

🔎 Detaliau

Indėlis švelninant kaitą

  🟨 Šiltnamio dujų emisijos

  🟨 Gamtos indėlis sugeriant CO2

  🟥 Papildomos vartojimo emisijos

Prisitaikymas prie kaitos

  🟥 Savivaldybių pasirengimas

Biologinė įvairovė ir kraštovaizdis

Atnaujinta: 2024 balandis

Rūšių ir buveinių praradimas didėja ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Skirtingai nei klimato krizė, biologinės įvairovės nykimo krizė Lietuvoje vis dar nėra pripažįstama.

Priimant sprendimus įvairiose Lietuvos politikos srityse, gamtos apsauga dažnai nepelnytai supriešinama su ekonomikos augimu ar visai ignoruojama.

Lietuva išsikėlė tikslą iki 2030 m. pagerinti 30 % saugomų rūšių ir jų buveinių būklę. Deja, į šį tikslą vedančio veiksmų plano kol kas nėra. Kartu su veiksmų planu svarbi nuosekliai vykdoma stebėsena, šiuo metu ji yra nepakankama. 

🔎 Detaliau

Rūšių apsauga

  🟥 EB svarbos rūšių būklė

  🟥 Įprastų rūšių indeksai

Kraštovaizdis ir buveinės

  🟥 EB svarbos buveinių būklė

  🟥 Žemės naudojimo pokyčiai

  🟨 Saugomos teritorijos

Sveika aplinka Oras

Atnaujinta: 2024 balandis

Vertinama, kad 13 % visų mirčių Europos Sąjungoje (apie 630 tūkst. mirusiųjų per metus) yra susijusios su aplinkos veiksniais, o iš jų apie 400 tūkst. – dėl oro taršos. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2020 m. smulkiųjų kietųjų dalelių tarša Lietuvoje sukėlė 1500 priešlaikinių mirčių. 

Nuo 2005 m. sumažėjo 4 pagrindinių teršalų išmetimai, tačiau amoniako išmetimai vis dar auga. Norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, būtini esminiai pokyčiai taršiausiuose kelių transporto, kuro deginimo, naftos pramonės ir žemės ūkio sektoriuose. 

🔎 Detaliau

🟨 Teršalų išmetimas į orą

Sveika aplinka Vanduo

Atnaujinta: 2024 balandis

Vandens kokybė ir vandens ekosistemų būklė yra itin svarbios tiek žmonių gerovei, tiek biologinės įvairovės išsaugojimui.

Lietuvoje tinkamai išvaloma tik 75 % į vandenis išleidžiamų nuotekų, o apie 20 % gyventojų vis dar negauna centralizuotų nuotekų tvarkymo paslaugų. Šalyje net 64 % paviršinių vandens telkinių nėra geros būklės, ir situacija tik blogėja. Į Baltijos jūros centrinę dalį iš Lietuvos patenka beveik dvigubai už leistiną normą didesnis azoto taršos kiekis.

Siekiant teigiamų pokyčių būtina žymiai sumažinti žemės ūkio veiklos sukeliamos taršos sklidimą, plėsti ir gerinti centralizuotą nuotekų tvarkymą, užtikrinti žuvų migraciją upėse, intensyviau laisvinti upes nuo užtvankų, gerinti jūros aplinkos apsaugą. 

🔎 Detaliau

🟥 Paviršinių telkinių būklė

🟥 Nuotekų valymas

🟥 Baltijos jūros tarša

Kiti sveikos aplinkos veiksniai

Kad aplinka būtų sveika žmonėms ir visoms gyvoms būtybėms, būtina suvaldyti ne tik oro ir vandens taršą. Vienu didžiausių pavojų yra žmogaus sukurtos medžiagos, tokios kaip įvairios cheminės medžiagos ar plastikai. Šių medžiagų nėra natūralioje aplinkoje, todėl jos nepatenka į natūralius gamtos ciklus, o patekusios į aplinką gali daryti didelį, dažnai iki galo nesuprastą, poveikį. Triukšmas, dirvožemio, pramoninė tarša ar net šviesos tarša taip pat turi didelį poveikį. Į aplinkos būklės apžvalgą neįtraukėme šių kitų veiksnių, tačiau tai nereiškia, kad jie nėra svarbūs. Ateityje planuojame, kad palaipsniui pasitelksime daugiau specialistų ir apimsime vis daugiau temų. 

EKONOMIKOS IR GYVENIMO BŪDO POKYČIAI

Klimato kaita, rūšių nykimas, aplinkos tarša tiesiogiai susiję su vyraujančiais ekonominės veiklos modeliais bei mūsų visų įpročiais. Neefektyviai ir netausiai išteklius naudojanti gamyba, energijos ir prekių gamybos priklausomybė nuo iškastinio kuro, su tarša susijusių kaštų ignoravimas ar perkėlimas ateities kartoms, perteklinis vartojimas – visa tai privalo pasikeisti, norint pasiekti Žaliojo kurso tikslus ir spręsti ekologines krizes. 

Svarbu suprasti, kad pokyčiai pereinant prie naujo ekonomikos modelio spręs ne tik ekologines krizes, tačiau taip pat sukurs daug naujų prasmingų darbo vietų, gerins gyvenimo kokybę, kurs sąlygas didesniam socialiniam teisingumui visuomenėje. Ekologinės krizės vystosi kartu su socialinėmis krizėmis, tokiomis kaip didėjanti atskirtis ir skurdas, nes jų priežastys panašios – vartotojiška ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą aukščiau visko statanti visuomenė.

Vartotojiškumas ir su tuo susijęs išteklių poreikis yra kertinė dabartinių ekologinių krizių priežastis. Todėl šioje apžvalgoje siekėme surasti rodiklius, kurie leistų įvertinti Lietuvos vartotojiškumą ir jo tendencijas. Esminis tikslas turėtų būti mažinti ištekliais grįstą vartojimą, o visą gamybos-vartojimo ciklą perorientuoti į žiedinį. Todėl kaip pradinį žingsnį iš daugelio ekonomikos pertvarkos kompo-nentų išskyrėme žiedinę ekonomiką.

Žiedinė ekonomika

Atnaujinta: 2024 balandis

Lietuvoje perėjimas link žiedinės ekonomikos vyksta labai lėtai. Pagal žiedinės ekonomikos principus, ekonominės veiklos visų pirma turėtų būti pertvarkytos taip, kad vartotojiškumas mažėtų, susidarytų kuo mažiau atliekų.

Tačiau Lietuvos vartotojiškumas auga. Išteklių naudojimas vienam gyventojui auga nuo pat 2009 metų. 2022 m. jis buvo trečdaliu didesnis, nei prieš dešimt metų.  Bendras atliekų kiekis iš esmės nemažėja. Tik mažiau nei 5 % Lietuvos ekonomikoje naudojamų išteklių yra gauti iš perdirbimo. Tai – daugiau nei dvigubai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Pesimistiškai nuteikia ir tai, kad šis dydis nelabai keitėsi per paskutinius 10 metų.

Nors perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra viena svarbiausių ekonomikos transformacijų, trūksta duomenų, kurie leistų matyti, kaip vyksta persiorientavimas iš dabartinės intensyvia naujų daiktų gamyba paremtos ekonomikos į dalinimosi, pakartotinio naudojimo, taisymo ekonomiką, kuri būtų daug draugiškesnė aplinkai. 

🔎 Detaliau

🟥 Išteklių naudojimas

🟥 Medžiagų naudojimo žiediškumas

🟨 Atliekos ir jų tvarkymas

🟥 Komunalinės atliekos ir jų tvarkymas

IŠŠŪKIAI IR POKYČIAI SEKTORIUOSE

Žaliojo kurso ekonomikos pertvarka palies beveik visus šalies ūkio sektorius ir daugumą gyventojų. Ypač sparčių esminių pokyčių reikia sektoriuose, kurie daro didžiausią poveikį klimato kaitai, biologinei įvairovei ir / ar yra taršūs. Transformuojant ekonomiką, visi sektoriai privalo vadovautis žiedinės ekonomikos principais, mažinti išteklių poreikį ir susidarančių atliekų kiekius.

Vertinant, ar Lietuva suka Žaliojo kurso keliu, tikslinga stebėti šiuos didžiausią poveikį turinčius sektorius: žemės ūkio, energijos gamybos, miškininkystės, miestų vystymo, pramonės, transporto. Šioje apžvalgoje atnaujinome pernai parengtus skyrius apie žemės ūkį, miškininkystę ir energijos gamybą.

Vertindami sektoriaus pasirengimą eiti Žaliojo kurso keliu, visų pirma paaiškiname sektoriaus poveikį aplinkai. Taip pat vertiname, ar vyksta Žaliojo kurso tikslams pasiekti reikalingas veiklų „žalinimas“.

Esminis pokytis negali įvykti, jei nebus pokyčių paklausoje ir prekyboje. Todėl svarbu stebėti, ar mažėja ir tvaresniu tampa vartojimas, kiek vartojama vietinės produkcijos. Jei auginama ar gaminama eksportui, svarbu, kad kuriama pridėtinė vertė būtų kuo didesnė, o neigiamas ekologinis ir socialinis poveikis – kuo mažesnis. Nors šioje apžvalgoje plačiau neaptariame pastarojo aspekto, tikimės daugiau informacijos apie tai pateikti ateityje.

Žemės ūkis

Atnaujinta: 2024 balandis

Žemės ūkio veiklos yra atsakingos už penktadalį oficialių Lietuvos ŠESD emisijų. Dėl netvarios žemės ūkio veiklos sparčiai nyksta biologinė įvairovė, nitratais užteršiama dirva ir vandenys, skurdinamas dirvožemis. Neigiamas poveikis aplinkai vis didėja. 

Kol kas perėjimas į gamtai draugiškesnį ekologinį ūkininkavimą vyksta lėtai, tam keliami tikslai yra per žemi, o 2023 m. deklaravimo duomenys rodo staigų mažėjimą. 2022 m. dėl krizinės situacijos ir kainų augimo reikšmingai mažėjo mineralinių trąšų naudojimas – norėtųsi, kad tai nebūtų laikinas pokytis.

Šiuo metu europinė parama žemės ūkiui Lietuvoje pernelyg naudojama remti intensyvų ūkininkavimą ir silpnai orientuota į gamtosauginį rezultatą. Pokyčiui pasiekti būtina liautis remti netvarų ūkininkavimą, paramą ženkliai labiau sieti su aplinkosauginiais tikslais bei diferencijuoti ją pagal teritorijų jautrumą ūkiniam poveikiui.

🔎 Detaliau

Poveikis aplinkai

  🟥 Klimatui

  🟥 Biologinei įvairovei

  🟥 Vandeniui

  🟨 Orui

  🟥 Dirvožemiui

Persiorientavimas

  🟨 Ekologinių ūkių dalis

  🟨 Mineralinių trąšų mažinimas

  🟥 Pievų išsaugojimas

Miškininkystė

Atnaujinta: 2024 balandis

Lietuvos miškų ekosistemose sugeriamas ir užrakinamas anglies kiekis mažėja. Natūralių miško buveinių būklė prastėja, lieka vis mažiau savaiminės kilmės ir gamtiškai vertingų miškų, o biologinės įvairovės apsauga lieka nepakankama. 

Persiorientavimas į aplinkai draugišką miškininkystę iš esmės nevyksta. Neūkiniai miškai tesudaro 12,9 % miškų ploto ir jų plotas mažėja. Net du trečdaliai saugomų teritorijų miškų yra ūkiniai – auginami medienai. 

Tarp pagrindinių kirtimų absoliučiai dominuoja ekosistemoms ypač žalingi plynieji ir atvejiniai kirtimai (atitinkamai 74 % ir 24 % numatyto ploto pagrindinių kirtimų leidimuose). Įtvirtintų planų plėsti neūkinius miškus ir plačiau taikyti gamtai draugiškesnius kirtimų būdus vis dar nėra.

🔎 Detaliau

Poveikis aplinkai

  🟥 Klimatui

  🟥 Biologinei įvairovei

Persiorientavimas

  🟥 Neūkinių miškų dalis

  🟥 Saugomų teritorijų valdymas

  🟥 Gamtai draugiški kirtimai

  🟨 Miškų ploto didėjimas

Energijos gamyba

Atnaujinta: 2024 balandis

Gaminant elektrą ir šilumą išmetama apie trečdalis oficialių Lietuvos ŠESD emisijų. Lietuva iki šiol pasigamina tik virš 35 % suvartojamos elektros energijos, o likusi dalis yra importuojama, todėl šalia oficialių emisijų yra ir vartojimo generuojamos emisijos.  

Dėl naujų technologinių galimybių per paskutinius metus energijos gamybos ŠESD išmetimai sumažėjo apie 45 %. Perėjimas į energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių vyksta sparčiai, ypač elektros gamybos sektoriuje. Tačiau augančios energijos sąnaudos žymiai sulėtina perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos ir energetiškai nepriklausomos valstybės.  

Reikšmingam pokyčiui pasiekti šalia spartaus žaliosios energijos augimo būtinas ir energijos vartojimo mažinimas. Tai pat būtina užtikrinti, kad atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas nedarytų neigiamo poveikio kitoms aplinkosaugos sritims. Šia prasme ypač neramina intensyvėjantis biokuro ir biodegalų naudojimas. 

🔎 Detaliau

Poveikis aplinkai

  🟥 Klimatui

  🟨 Biologinei įvairovei

  🟨 Vandeniui

  🟨 Orui

Persiorientavimas

  🟨 Tvari elektros gamyba

  🟨 Tvari šilumos gamyba

SUTRUMPINIMAI IR SĄVOKOS

AEI – atsinaujinantys energijos ištekliai.

AIEB – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.

CO2 – anglies dioksidas, vienos iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų, natūraliai esančios atmosferoje ir dalyvaujančios Žemės gyvybės cikle. Dėl žmogaus veiklos jų kiekis atmosferoje smarkiai didėja.

CO2e – visuotinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio matavimo vienetas. ŠESD skaičiavimuose įprasta visas dujas sudėti perskaičiavus anglies dioksido ekvivalentu pagal kiekvienos iš jų poveikį visuotiniam atšilimui.

EB svarbos buveinės – tam tikros ekosistemos, kurias išsaugoti svarbu visos Europos mastu. Jos yra išskirtos pagal Europos Tarybos Buveinių direktyvą.

EB svarbos rūšys – tam tikros augalų ir gyvūnų rūšys, kurias išsaugoti svarbu visos Europos mastu. Jos yra išskirtos pagal Europos Tarybos Buveinių direktyvą.

Ekosistema – sudėtingas ir dinamiškas augalų, gyvūnų, mikroorganizmų ir gamtinės aplinkos, kurie egzistuoja kartu kaip visuma ir priklauso vieni nuo kitų, derinys.

Emisijos – medžiagų išmetimas į atmosferą.

EK – Europos Komisija.

Ekosistemų sukcesija – reiškinys, kai viena ekosistema per tam tikrą laiką ir tam tikru nuoseklumu pakeičia kitą, pavyzdžiui, pieva natūraliai užsisėja ir tampa mišku.

Eksportuotos emisijos – emisijos, susidariusios gaminant eksportuojamas prekes.

ES – Europos Sąjunga

ES Buveinių direktyva – 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos.

ES Paukščių direktyva – 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos.

IPBES – Tarpvyriausybinė platforma dėl biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų (ang. Intergovernmental Platform on Biodiversity and Ecosystem Services).

IPCC – Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (ang. The Intergovernmental Panel on Climate Change).

Importuotos emisijos – emisijos, susidariusios gaminant importuojamas prekes.

KPPI – kaimiško kraštovaizdžio paukščių indeksas, nustatomas įvertinus 14-os agrariniam kraštovaizdžiui įprastų paukščių rūšių populiacijų gausos stebėseną.

Natura 2000 – specialių saugomų teritorijų, kurios apjungia natūralias ir pusiau natūralias buveines ir nykstančių gyvūnų ir augalų paplitimo vietas, bendras Europos ekologinis tinklas, skirtas išsaugoti Europos gamtą ateities kartoms.

Svetimžemės rūšys – augalai ir gyvūnai, tikslingai ar atsitiktinai įvežti į vietovę, kurioje jie niekada anksčiau neaugo, negyveno.

ŠESD – šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Prie šių dujų priskiriamos anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFCs), perfluor-angliavandeniliai (PFCs), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3), t.y. atmosferoje šilumą sulaikančios dujos, kurių kiekis smarkiai didėja dėl žmonių ūkinės veiklos.

Šiltnamio dujos – šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Žr. ŠESD.

ŽNŽNKM sektorius – žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystė sektorius. Tai visą Lietuvos teritoriją ir visas žemės naudmenas apimantis sektorius, turintis CO2 sugėrimo potencialą. 

KITI LEIDINIAI APIE LIETUVOS APLINKOS BŪKLĘ


Aplinkos apsaugos agentūra
2023 m. elektroninis leidinys „Apibendrinta Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaita 2022 m.

Lietuvos duomenų agentūra
2023 m. elektroninis leidinys „Lietuvos aplinka, žemės ūkis ir energetika (2023 m. leid.)

Europos Komisija
2022 m. vertinimas: „2022 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Šalies ataskaita – LIETUVA

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)
2021 m. vertinimas: OECD Environmental Performance Reviews: Lithuania 2021

Europos aplinkos agentūra
2019 m. leidinys „Europos aplinkos būklė 2020 m.