Naujienos
2023-11-30 Išsiuntėmė raštą Seimo Ateities komiteto pirmininkui Raimundui Lopatai, nes Seimo Ateities komiteto posėdyje buvo nutarta pakeisti Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ penktosios strateginės ambicijos “Sujungta šalis, darni ir subalansuota plėtra” srities „Sugyvenimas su gamta“ pokyčio krypties Lietuvos saugomose teritorijose formuluotę.
2023-11-23 Pateikėme Aplinkosaugos koalicijos surinktas ir apibendrintas pastabas Miškų įstatymo projektui. Vertiname, kad pateiktas derinti projektas ir toliau nesprendžia įsisenėjusių netvarios miškininkystės problemų.
2023-11-09 Įsisiūbuojant skandalui dėl Valstybinės miškų urėdijos vykdomų plynų sanitarinių kirtimų ekosistemų ir rekreaciniuose miškuose, Valstybinė miškų tarnyba skelbia, kad šie kirtimai nevykdomi saugomose teritorijose, tačiau išduotų leidimų analizė rodo priešingai.
2023-11-08 Įvyko VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) inicijuotas susitikimas su piliečių ir organizacijų sambūrio „Girių spiečius“ atstovais dėl sanitarinių miškų kirtimų vykdymo ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose.
2023-11-03 Įvertinę plynų sanitarinių kirtimų ekosistemų ir rekreacinio prioriteto miškuose, kreipėmės į Aplinkos ministeriją, kad skubiai stabdytų išduotus leidimus plyniems sanitariniams kirtimams II grupės miškuose, atliktų susidariusios situacijos vertinimą ir taisytų poįstatyminį teisinį reguliavimą.
2023-10-31 Vilniuje, Verkių regioniniame parke, prisidengiant Valstybinės miškų tarnybos išduotais sanitarinių kirtimų leidimais, šiuo metu plynai kertamas miškas.
2023-10-02 Aplinkosaugos koalicija išsiuntė paklausimą Lietuvos kariuomenei dėl naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje įtakos krašto gynybai. Dalinamės oficialiu ir išsamiu Lietuvos kariuomenės atsakymu.
2023-09-14 Išsiuntėme išplėstus pakartotinius pasiūlymus LR Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo pakeitimams. Siūlomi šio įstatymo pakeitimai yra būtini ir ilgai laukti, tačiau nepakankami gamitnių vertybių apsaugai, todėl siūlome ribojimus išplėsti, ypač gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijose.
2023-08-17 Kreipiamės dėl LR Vyriausybės nutarimo, paskelbto TAIS sistemoje. Griežtai nepritariame metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos didinimui ateinantiems penkeriems metams.
2023-07-27 Pateikėme pastabas Miškų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektams. Vertiname, kad projektas yra vienpusiškas, orientuotas į miškų eksploatavimo medienai ruošti poreikius, todėl jis turi būti iš esmės taisomas.
2023-07-10 Trečiadienį (liepos 12 d.) Europos Parlamente vyks balsavimas dėl vieno kertinių Žaliojo kurso įgyvendinimo dokumentų – Gamtos atkūrimo reglamento. Šiame balsavime svarbus vaidmuo teks ir Lietuvos europarlamentarams.
2023-07-07 Kviečiame daugiau sužinoti apie Gamtos atkūrimo reglamentą. Ir Europos komisijos parengtą reglamento poveikio vertinimą.
2023-06-05 Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų atstovai išsiuntė kreipimąsi į Seimo narius, dėl Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1457.
2023-05-16 Kartu su „Girių spiečiaus“ bičiuliais parengėme ir išsiuntėme Vyriausybei kreipimąsi ragindami atsakingai įvertinti grėsmes, kylančias dėl nurodymo atsakingų institucijų neįvardinti Saugomų teritorijų įstatyme.
2023-04-25 Balandžio mėnesį įvyko visuotinis Aplinkosaugos koalicijos narių susirinkimas, kurio metu patvirtinome Aplinkosaugos koalicijos veiklos 2022 metais ir metinę finansinę ataskaitas, diskutavome apie šių metų svarbiausius darbus.
2023-04-03 Šiemet Europos Parlamente derinamas ir turėtų būti priimtas Gamtos atkūrimo reglamentas. Šiuo Reglamentu turi būti užtikrinta, kad degradavusios Europos gamtos ekosistemos atsikurtų ir vėl teiktų ekosistemų paslaugas. Ypač daug dėmesio skiriama ekosistemoms, sugeriančioms anglį, bei ekosistemoms, atliekančioms svarbų vaidmenį mažinant stichinių nelaimių poveikį.
2023-03-29 Lietuvos organizacijos, įmonės ir iniciatyvos, mokslininkai ir ekspertai paskelbė, kad susibūrę į „Girių spiečių“ kartu sieks gamtai palankios ir subalansuotos miškų politikos. Šiemet Aplinkos ministerija yra suplanavusi miškų politiką formuojančių teisės aktų pakeitimus, kuriais turėtų būti suderinti gamtos apsaugos, visuomenės rekreaciniai ir medienos gavybos interesai.
2023-03-25 Kartu su kitomis Europos nevyriausybinėmis organizacijomis, susibūrusiomis į #RestoreNature kampaniją, aktyvavome laiškų Europos Parlamento nariams rinkimo platformą. Kviečiame per šią platformą išsiųsti laišką Europos Parlamento nariams ir Lietuvos aplinkos ministrui, pasakant jiems, kad mums reikia gamtos ir mums reikia ambicingo Gamtos atkūrimo reglamento.
2023-03-16 Kreipėmės į Seimo frakcijas dėl Nacionalinio miškų susitarimo pasirašymo. Prašome pasirašyti pasiektą dalinį susitarimą dėl miškų, taip įvertinant ir įsipareigojant įgyvendinti pasiektus susitarimus ir užbaigiant daugiau rezultatų negalintį pateikti procesą.
2023-03-15 Kaip ugdyti miškus saugomose teritorijose? Ar jie turi būti kertami ir kaip? Prieš savaitę apsilankėme Šimonių girioje, Šventosios kraštovaizdžio draustinyje, kur privataus miško savininkas vykdo kirtimus IIA grupės miške. Šiais kirtimais retinami draustinyje esantys jaunų medynų ploteliai. Ar tai prisidės prie draustinio vertybių gausinimo?
2023-03-10 Išsiuntėme palaikymą Aplinkos ministerijos siūlomiems LR Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo pakeitimams. Pakeitimai būtini ir ilgai laukti, tačiau nepakankami gamtinių vertybių apsaugai, todėl siūlome ribojimus išplėsti, ypač gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijose.
2023-02-15 Reaguodami į vasario 7 d. vykusio Miškų konsultacinės tarybos posėdžio eigą, kreipėmės į aplinkos ministrą atkreipdami dėmesį į šios tarybos keliamas rizikas ir siūlydami jos atsisakyti. Esame tikri, kad tokios sudėties ir tokiais principais veikianti taryba nėra pajėgi teikti subalansuotus pasiūlymus, priešingai – ji sudaro galimybes apeiti LR Lobistinės veiklos įstatymą, eliminuoja socialinio, ekologinio ir nemedieninės ekonomikos interesų pozicijas.
Pristatėme projekto rezultatus
2023-02-07 Viešai pristatėme 2022 metais vykdyto projekto "Asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ telkimas ir stiprinimas" rezultatus. Detaliau apie projektą galite susipažinti skiltyje Projektai.
2022-12-30 Atsakydami LR Aplinkos ministerijos prašymą patikslinti atstovą Miškų konsultacinei tarybai, pabrėžėme, kad sudaryta miškų konsultacinė taryba yra vienpusiška ir nereprezentatyvi, todėl turi būti iš esmės peržiūrėta.
2022-12-30 Teikėme pirmines pastabas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, 2022 m. gruodžio 2 d. derinimui paskelbtiems LR saugomų teritorijų įstatymo ir jį lydinčių įstatymų projektams.
2022-12-02 Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, įvyko renginys „Aplinkos būklės visuomeninė apžvalga 2022“, sutraukęs išskirtinai didelį būrį dalyvių iš 50 organizacijų. Renginyje pristatyta visuomenininkų parengta Lietuvos aplinkos būklės analizė, skirta visiems, kas nori susipažinti su oro ir vandenų užterštumo, biologinės įvairovės, miškų apsaugos, Lietuvos poveikio klimato kaitai ir kitais rodikliais ir susidaryti bendrą įspūdį apie šalies aplinkos būklės kitimo tendencijas.
2022-11-17 Fotoistorijų paroda AUGINTOJAI tęsia savo kelionę. Lapkričio 17 – 30 dienomis paroda eksponuojama Seimo II rūmų 1 aukšto (prie kavinės) galerijoje.
AUGINTOJAI – tai vizualus pasakojimas apie žmones, kurie pasirinko rūpintis aplinka ir ūkininkauti tvariai. Jie augina ne tik tai, kas vėliau pasiekia mūsų lėkštes. Tai žmonės, kurie augina ir puoselėja sveiką santykį su aplinka ir rūpinasi, kad ateities kartos galėtų džiaugtis neužteršta ir klestinčia gamta.
2022-11-09 Aplinkosaugos NVO, politikus ir visus, kuriems rūpi aplinka bei jos išsaugojimas, kviečiame registruotis į renginį "Aplinkos būklės visuomeninė apžvalga 2022".
Renginys vyks gruodžio 2 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje.
2022-11-04 Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė skaitė pranešimą „Klimatas ir gamta – kaip sprendžiant vieną krizę negilinti kitų?“ Vilniaus universiteto organizuotoje konferencijoje „Klimatosaugos briaunos 2022“.
2022-10-09 vyko Aplinkosaugos koalicijos narių susitikimas, kurio metu aptarėme likusius šių metų planus bei tarėmės, kur savo jėgas turime nukreipti ateinančiais metais, kad aplinkos būklė Lietuvoje gerėtų. Džiaugiamės, kad prie mūsų prisijungė ir nauji nariai – Lietuvos geografų draugija / Lithuanian Geographical Society (LGD).
2022-09-26 Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo kvietimu šiemet prisidėjome prie jų rengiamos kasmetinės skurdo ir socialinės atskirties Lietuvoje apžvalgos. Parengėme apžvalginį straipsnį kovos su klimato kaita tema.
2022-09-14 LR Aplinkos ministerijai kartu su Všį "Upių atkūrimo centru" ir Aplinkosaugos informacijos centru pateikėme pasiūlymus dėl nacionalinio vandenų srities plėtros plano 2022-2027 m. projekto. Raginame Aplinkos ministeriją, kartu su partneriais, imtis visų reikiamų priemonių ir ieškoti galimybių bei efektyviai išnaudoti 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtą paramą, kad būtų sudarytos realios galimybės teigiamiems pokyčiams ir pasiekti vandensaugos tikslai.
2022-09-14 Kreipėmės į LR Žemės ūkio ministeriją dėl tarpdiscipliniškumo formuojant Lietuvos poziciją dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo reglamento.
2022-08-25 LR Aplinkos ministerijai teikiame įžvalgas ir vertinimus dėl ES gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimo Lietuvoje galimybių. Raginame Lietuvą paremti Reglamentą pilna apimtimi ir įsipareigoti jį įgyvendinti.
2022-08-17 Kartu su VŠĮ "Baltijos aplinkos forumas" ir Lietuvos ornitologų draugija LR Žemės ūkio ministerijai pateikėme pastabas dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano bei bendrosios Lietuvos žemės ūkios politikos".
2022-07-06 Šiemet valstybės apdovanojimuose parodytas dėmesys aplinkosaugai. Džiaugiamės, kad tarp įvertintų yra Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė, kuri apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
2022-06-13 Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė pasisakė Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ komandos organizuotoje teminėje diskusijoje „Klimato kaita ir mūsų santykis su aplinka ateityje“.
2022-07-04 Fotoistorijų paroda AUGINTOJAI toliau tęsia savo kelionę. Visą liepos mėnesį paroda viešės Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje.
AUGINTOJAI – tai vizualus pasakojimas apie žmones, kurie pasirinko rūpintis aplinka ir ūkininkauti tvariai. „Galimybė susipažinti ir užfiksuoti ūkininkaujančių žmonių portretus leido iš arti pamatyti tai, kaip ateityje turėsime gyventi..“ – dalinasi fotografas Kęstutis Žilionis.
2022-06-29 Kreipėmės į Seimo partijų atstovus įvertindami Aplinkos ministerijos parengtą Nacionalinio miškų susitarimo projektą ir kviesdami partijas rinktis pokyčių ir didesnės miškų apsaugos kryptį.
2022-06-21 Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Nacionalinis miškų susitarimas - ar susitarta dėl esminių pokyčių?” aplinkosaugininkai, mokslininkai ir bendruomenių atstovai pristatė, kokie pokyčiai numatyti ir kokiems svarbiems sprendimas, dėl kurių nerasta sutarimo, prireiks politinės valios.
2022-06-21 Išsiuntėme poziciją, kad palaikome Aplinkos ministerijos pasiūlymus dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo.
2022-03-17 Dėl susiklosčiusios tragiškos situacijos griaunami miestai ir gyvenimai, todėl mūsų vieningumas ir parama yra būtini. Sprendžiant šią skubią krizę prašome nesumenkinti aplinkosauginio ir socialinio progreso, kurį kurti įsipareigojote ES žaliajame kurse, svarbos. Labiau nei bet kada anksčiau, ES privalo pereiti prie sveiko, visuomenei ir aplinkai draugiško ūkininkavimo, pavyzdžiui agroekologijos, ekologinio ūkininkavimo ir agromiškininkystės, nes tik taip pasieksime ilgalaikį maisto užtikrinimą, nepriklausomą apsirūpinimą maistu ir visos maisto sistemos tvarumą.
2022-03-04 Lietuvos nevyriausybinės organizacijos jungiasi prie daugiau kaip 60 Europos nevyriausybinių organizacijų vienijančio tinklo „Transport & Environment Europe” iniciatyvos ir ragina šalių vyriausybes kuo greičiau stabdyti iškastinio kuro importą iš Rusijos ir užbaigti tiesioginį karo prieš Ukrainą finansavimą.
2022-01-20 Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė skaitė pranešimą „Miškai klimato kaitos kontekste: kodėl kreipiamės į mokslininkus?“ Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto konferencijoje „Miškai klimato kaitos kontekste“. Kviečiame žiūrėti pranešimo vaizdo įrašą (nuo 55:45 žymos).
2022-01-11 Paskutinę 2021-ųjų metų dieną Lietuva pateikė Europos Komisijai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Žaliojo kurso tikslai ir jų įgyvendinimas turėtų atsispindėti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. Deja, šiuo planu iš esmės nėra numatoma efektyvių sprendimų šalyje vyraujančioms aplinkosaugos problemoms. Parengėme šio plano aplinkosauginį vertinimą.
2021-12-30 Lietuva yra įsipareigojusi judėti Žaliojo kurso kryptimi ir siekti šalies bei gyventojų gyvenimo būdo pertvarkos, kuri padėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, stabdyti klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo krizes, mažinti vartojimą, siekti tvarumo ir perėjimo prie žiedinės ekonomikos. Visi šie pokyčiai gali būti pasiekti tik sutelkus skirtingų visuomenės grupių atstovus ir įsiklausius į piliečius, kuriuos labiausiai paveiks neišvengiami socialiniai ir ekonominiai pokyčiai.
2021-12-29 Įvairiausios vienkartinės pakuotės yra tapusios vartotojiškumo, aplinkos taršos ir klimato kaitos sinonimu. Dažniausiai jos yra išduodamos nemokamai ir vidutiniškai naudojamos tik kelias ar keliolika minučių. Lietuvoje iš įvairiausių vienkartinių pakuočių 2019 m. susidarė daugiau nei 360 000 tonų atliekų. Vienkartinių pakuočių nepaliaujamai daugėja, ypatingai plastikinių ir popierinių.
KAIP SUMAŽINTI VIENKARTINIŲ PIRKINIŲ MAIŠELIŲ, PUODELIŲ IR INDŲ MAISTO IŠSINEŠIMUI.pdf2021-12-21 Prieš jus – pirmoji Aplinkosaugos koalicijos parengta Lietuvos aplinkos būklės apžvalga. Šia apžvalga kviečiame pilietinę visuomenę kartu stebėti ir vertinti, kiek Lietuvos žaliasis kursas išties yra žalias, ar politikų ir institucijų priimami sprendimai tikrai stabdo aplinkos būklės blogėjimą ir veda į atsigavimą. Taip pat tikimės, kad ji padės susipažinti su pagrindinėmis aplinkosaugos problemomis.
2021-12-08 Pradėjus rengti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija pasirašė memorandumą, kuriuo buvo susitarta dėl Aplinkos ministerijos lyderystės ir ekspertinės pagalbos, rengiant agrarinės aplinkosaugos priemones šiam strateginiam planui.
2021-12-08 Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane nebeliko aplinkosauginių įsipareigojimų, o Žemės ūkio ministerija nesiima būtinų priemonių, kad būtų sustabdytos gilėjančios dirvožemio erozijos, vandenų taršos ir biologinės įvairovės nykimo problemos.
2021-12-06 Dešimtys nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Premjerę Ingridą Šimonytę atkreipdami dėmesį į ydingą Lietuvos žemės ūkio politikos formavimą.
2021-12-02 Šiuo metu rengiamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas. Juo turi būti numatyti sprendimai dėl šalyje sparčiai prastėjančios aplinkos būklės. Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos siūlomiems plane sprendimams didelę įtaką padarė taršius ūkius atstovaujantys lobistai. Dėl šios įtakos buvo išimti visi jiems netikę visuomenės atstovų pasiūlymai, siūlantys riboti taršų ūkininkavimą.
2021-11-29 Informuojame, kad vienas svarbiausių Lietuvos žaliojo kurso elementų – Nacionalinis susitarimas dėl miškų – žlunga. Šiandieniniai susitarimo dokumentai yra nelegitimūs. Be esminio šio proceso eigos perkrovimo, susitarimas atspindės tik iki šiol miškų politikoje vyravusius interesus, reikalingų pokyčių nebus. Ir toliau vyraus į medieną orientuota miško ekonomika, gamta ir miškų ekosistemos degraduos, o visuomenės nemedieniniai poreikiai bus nuosekliai išstumiami. Bet to, bus teigiama, kad tai – visų pusių bendru sutarimu pasirinktas kelias.
2021-11-23 Mes, Lietuvos aplinkosaugos ir vartotojų nevyriausybinių organizacijų atstovai ir gamtai neabejingi ūkininkai, reikalaujame nedelsiant priimti sprendimus, reikalingus pertvarkyti žemės ūkį, kad išsaugoti Lietuvos gamtą ir išvengti klimato katastrofos. Žemės ūkiui skiriama viešosios lėšos turi būti naudojamos visuomeniniams interesams. Todėl Lietuvoje turi būtų vystomas aplinką ir gamtą tausojantis bei aukštą pridėtinę vertę kuriantis žemės ūkis, kuris užaugintų sveiką maistą šalies vartotojams.
2021-11-17 LR Aplinkos ministerija paskelbė nacionalinę viziją dėl miškų, kuri buvo paruošta redakcinės grupės, remiantis bendrame forume mišrių grupių suformuotomis vizijomis. Ją vertiname, kaip pradinę nacionalinio miškų kompromiso versiją, neįpareigojančią esminiams pokyčiams miškų valdyme, kurių reikalauja visuomenė ir kurie yra būtini sprendžiant ekologines krizes. Kadangi politikai nesiima lyderystės, visuomenės susitelkimas ir dalyvavimas teisėkūroje dėl miškų atities ir toliau išlieka labai svarbus.
2021-11-03 Remiantis Jungtinių Tautų skaičiavimais, Lietuvoje namų ūkiai išmeta virš 200 000 tonų maisto per metus. Be šių atliekų dar yra prekybos, maitinimo, gamybos, auginimo grandyse susidarančios maisto atliekos. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ kartu su Aplinkosaugos koalicija pateikė pasiūlymus Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms, kokių veiksmų nedelsiant reikėtų imtis, kad Lietuvai pasisektų per ateinančius devynerius metus sumažinti išmetamo maisto kiekius per pusę.
2021-10-28 Š. m. spalio 27 dieną nemedieninius interesus Nacionaliniame miškų susitarime (NMS) atstovaujančių sektorinių grupių atstovai susitiko su LR Aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir pristatė siūlymus, kurie padėtų užtikrinti lygiavertiškąskirtingų interesų grupių atstovavimą Lietuvos miškų politikoje bei supažindino ministrą su pagrindinėmis idėjomis iš jų parengtų vizijų.
2021-10-25 Aplinkosaugos koalicija kartu su daugiau nei 80 kitų Europos nevyriausybinių organizacijų pasirašė tarptautinės Fern organizacijos inicijuotą kreipimąsi, kuriame ragina politikus ir atsakingas institucijas palaikyti ES miškų strategiją. Rašte įvardinamos ir trys svarbiausios iniciatyvos, padėsiančios užtikrinti miškų ilgaamžiškumą: nuosekli miškų stebėsena ir duomenų kaupimas; tvaraus miškų valdymo rodiklių laikymosi užtikrinimas; gamtinės miškininkystės praktikų laikymasis bei pirmykščių ir brandžių miškų apsauga.
2021-10-22 Teikiame pastabas rengiamam Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui ir susitikimų metu pateiktai informacijai. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų pristatytuose Strateginio plano pasiūlymuose skiriamas didesnis dėmesys pievų apsaugai ir atkūrimui nei ankstesniuose šio plano pasiūlymuose. Tačiau nenumatoma esminė „pertvarka“ ir adekvatus jos finansavimas.
2021-10-22 Sveika gamta ir gera aplinkos būklė – švarus oras ir vanduo, derlingas dirvožemis, stabilus klimatas, turtinga biologinė įvairovė – yra visuomenės socialinės ir ekonominės gerovės pamatas. Dėl netausios ūkinės veiklos, Lietuvoje yra stebima prastėjanti aplinkos būklė ir biologinės įvairovės nykimas. Kad išsaugotume žemės ūkį, aplinką ir gerovę ateities kartoms, turime keistis ir kurti atsparią, aplinkai ir klimatui draugišką ūkininkavimo sistemą. Žaliojo kurso tikslai ir jų įgyvendinimas turėtų atsispindėti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. Parengėme šio strateginio plano pradinių pasiūlymų vertinimą.
2021-09-16 Aplinkosaugos koalicija kartu su Lietuvos entomologų draugija paruošė ir LR aplinkos ministerijai pateikė pasiūlymus Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės veiksmų planui 2021-2030 metams. Rašte atkreipiamas dėmesys į būtinybę pradėti nuosekliai stebėti vabzdžių apdulkintojų populiacijas ir vertinti jų būklę, nes tokie stebėjimai padėtų sekti ir šalies biologinės įvairovės būklę įvairiose ekosistemose.
2021-09-13 Aplinkosaugos koalicijai atlikus gyventojų apklausą, paaiškėjo, kad du trečdaliai visuomenės pritaria, jog Lietuvos dirvožemis turi būti geriau saugomas, todėl žemės ūkio parama turėtų būti skiriama labiau dirvožemį tausojančiam ūkininkavimui. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių pritaria, kad dirvožemio apsaugą ir naudojimąsi reikia įtvirtinti atskiru Dirvožemio įstatymu.
2021-08-31 Džiaugiamės sulaukę Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkų dėmesio dėl mūsų parengtos aplinkosauginės pozicijos dėl dirvožemio apsaugos ir mineralinių trąšų reguliavimo. Toliau pateikiame komentarus apie esminius mokslininkų pateiktos nuomonės punktus.
2021-07-22 Aplinkosaugos koalicija įvertino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027m. strateginio plano „žaliosios architektūros” pasiūlymą, kuris š.m. liepos 8 d. buvo pristatytas LR žemės ūkio ministerijos ir LR aplinkos ministerijos organizuotame susitikime.
2021-07-22 Teikiame išankstines pastabas rengiamam Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui ir susitikimų metu pateiktai informacijai. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų pristatytuose Strateginio plano „žaliosios architektūros“ pasiūlymuose skiriamas didesnis dėmesys aplinkosaugai, nei ankstesniame Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpyje (2014–2020 m.). Tačiau nenumatoma esminė „pertvarka“ ir adekvatus jos finansavimas. Neatliepiami Europos žaliojo kurso tikslai dėl biologinės įvairovės apsaugos, buveinių išsaugojimas ir atkūrimas išlieka Strateginio plano silpnąja dalimi.
2021-07-22 Sveika gamta ir gera aplinkos būklė – švarus oras ir vanduo, derlingas dirvožemis, stabilus klimatas, turtinga biologinė įvairovė – yra visuomenės socialinės ir ekonominės gerovės pamatas. Dėl netausios ūkinės veiklos, Lietuvoje yra stebima prastėjanti aplinkos būklė ir biologinės įvairovės nykimas. Kad išsaugotume žemės ūkį, aplinką ir gerovę ateities kartoms, turime keistis ir kurti atsparią, aplinkai ir klimatui draugišką ūkininkavimo sistemą. Žaliojo kurso tikslai ir jų įgyvendinimas turėtų atsispindėti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. Parengėme šio strateginio plano pradinių pasiūlymų vertinimą.
2021-07-14 Sveika gamta ir gera aplinkos būklė – švarus oras ir vanduo, derlingas dirvožemis, stabilus klimatas, turtinga biologinė įvairovė – yra visuomenės socialinės ir ekonominės gerovės pamatas. Dėl netausios ūkinės veiklos, Lietuvoje yra stebima prastėjanti aplinkos būklė ir biologinės įvairovės nykimas. Kad išsaugotume žemės ūkį, aplinką ir gerovę ateities kartoms, turime keistis ir kurti atsparią, aplinkai ir klimatui draugišką ūkininkavimo sistemą. Žaliojo kurso tikslai ir jų įgyvendinimas turėtų atsispindėti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. Parengėme šio strateginio plano vertinimo kriterijus.
2021-06-09 Žalieji viešieji pirkimai (ŽVP) yra itin svarbus instrumentas aplinkosaugos tikslams įgyvendinti, nes padeda formuoti žaliąją rinką – tiek vartotojai, tiek gamintojai gali prisidėti prie ambicingų klimato kaitos, žiediškumo ir kitų tikslų įgyvendinimo. Pateikėme pasiūlymus dėl žaliųjų pirkimų įgyvendinimo priemonių plano.
2021-06-08 Lietuvoje yra stebimas dirvožemio būklės prastėjimas, todėl nedelsiant būtina imtis veiksmų norint jį išsaugoti, teigia aplinkosaugos ekspertai ir šioje srityje dirbantys mokslininkai. Nerimą kelia nuosekliai mažėjanti dirvožemio organinė anglis, nuo kurios priklauso dirvožemio kokybė, derlingumas.
2021-06-08 Palaikome iniciatyvą spręsti problemas, susijusias su augalininkystės sukeliama tarša bei kliūtimis upėse. Manome, kad būtina spręsti ariamosios žemės plėtros, mineralinių trąšų, užtvankų (jų liekanų, ir kitų upėse esančių kliūčių) ir hidroelektrinių sukeliamas problemas, siekiant reikšmingai priartėti prie Vandens pagrindų direktyvos tikslų ir užtikrinti gerą upių ik kitų vandenų būklę.
Lietuvos dirvožemio apsauga: ką paliksime ateities kartoms?
2021-06-08 Lietuvoje yra stebimas dirvožemio būklės prastėjimas. Pereikvojus dirvožemį kyla grėsmė, kad ateinančios kartos nebegalės ūkininkauti tokiomis pat sąlygomis kaip dabartinė karta, nukentės visuomenės socialinė ir ekonominė gerovė. Suformavome sprendimų kryptis, kuriomis turėtų eiti žemės ūkis, kad būtų išsaugotas dirvožemis sveika gamta ir švari aplinka ateinančioms kartoms.
Aplinkosauginė pozicija dėl dirvožemio apsaugos ir mineralinių trąšų reguliavimo
2021-04-22 Peržiūrėję NEKSP darbo grupės posėdyje pristatytą Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės versiją vertiname, kad ŽNŽNKM sektoriaus tikslai po visų patikslinimų yra dar labiau orientuoti į medienos gaminius ir akcentuoja išskirtinai ūkinę miškininkystę. Manome, kad šis skyrelis turėtų būti dar kartą peržiūrėtas pripažįstant natūralios gamtos atstatymo ir išsaugojimo svarbą klimato kaitos švelninimui, taip pat ekologines bioekonomikos ribas.
2021-03-20 Pernai darbą pradėjusi Vyriausybė dirba jau šimtą dienų, todėl įvertinome jos veiklos pradžią aplinkosaugos srityje.
2021-03-15 Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė yra labai svarbus teisės aktas, nubrėžiantis Klimato krizės sprendimo politikos kryptis ateinantiems 30 metų. Pasiūlymus teikiame skatindami dar didesnes ambicijas ir politikos tarpdiscipliniškumą, kurie yra būtini įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir Europos žaliąjį kursą.
2021-02-21 Koronaviruso krizė pabėrė ne tik rūpesčių, bet ir pinigų. Europos Sąjunga savo narėms žada milijardus eurų atsigavimui po pandemijos, tik suplanuok kaip juos panaudosi. Kaip ir kur bus paskirstyti šie milijardai, kur nueis pinigai? Kas visa tai sužiūrės?
2021-02-12 Viešosioms konsultacijoms pateiktoje Renovacijos strategijos versijoje nėra įtraukta biologinės įvairovės apsaugos tema. Siūlome į Renovacijos strategiją įtraukti atskirą skyrių dėl biologinės įvairovės ir buveinių apsaugos ir būklės gerinimo. Šiame skyriuje turi būti nagrinėjama renovacijos įtaka biologinei įvairovei ir buveinėms.
2021-01-27 Dalyvavome SGMD organizuojamoje konferencijoje „Kiek duoda tiek imk: ar principas pritaikomas gamtos ištekliams?“. Kviečiame žiūrėti Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės pranešimą: "Ar gamtinės vertybės saugomose teritorijose yra saugios?" (žiūrėti nuo 01:06:16).
2021-01-27 Dalyvavome SGMD organizuojamoje konferencijoje „Kiek duoda tiek imk: ar principas pritaikomas gamtos ištekliams?“. Kviečiame žiūrėti Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės pranešimą: "Strateginių dokumentų įtaka ir veikimas" (žiūrėti nuo vaizdo įrašo pradžios).
2021-02-11 NVO įtraukimas į sprendimų priėmimą dažnai yra nesavalaikis ir nepakankamas. Aplinkos ministerijai išsiuntėme raštą su pasiūlymais, kokius situaciją gerinančius pakeitimus būtų galima atlikti neatidėliojant.
2021-01-27 mūsų atstovė dalyvavo LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dėl užtvankų ir hidroelektrinių tvarumo.
2020-12-16 išsiuntėme papildytą pasiūlymų santrauką dėl biologinės įvariovės apsaugos ir atkūrimo. Pirmą pasiūlymų redakciją Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkei ir kandidatams į aplinkos, žemės ūkio ir susisiekimo ministrus išsiuntėme gruodžio 1 d., kai buvo pradėta rengti Vyriausybės programa.
2020-11-08 susipažinę XVIII-osios vyriausybės programa pateikėme jai pasiūlymus. Sveikiname įsipareigojimą „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti ambicingiausius Europos Sąjungos klimato kaitos suvaldymo tikslus. Neramina, kad Vyriausybės programoje žaliasis kursas nėra pagrindinė ekonomikos augimo strategija.
2020-11-24 Atsižvelgiant Vilniaus miesto savivaldybės ir Žaliosios politikos instituto surengtą Vilniaus aplinkos apsaugos forumą ir jo metu vykusias diskusijas, teikiame pasiūlymus nacionaliniams teisės aktams ir politikos formavimo procesams dėl prioritetinių biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo veiksmų ir priemonių Vilniaus mieste.
2020-11-24 Skaitėme pranešimą Prezidento iniciatyvos „Žalia Lietuva“ penktojoje nuotolinėje diskusijoje, skirtoje nevyriausybinio sektoriaus atstovams.
2020-11-19 Dalyvavome seminare "Vilniaus aplinkos būklė – kur esame?" ir pristatėme biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo galimybes Vilniaus mieste. Seminaras yra sudėtinė Vilniaus aplinkos forumo 2020 dalis.
2020-11-03 Klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai, Europai ir pasauliui. Spręsdama iškilusią egzistencinę grėsmę, Lietuva kartu su Europa žengia darnaus vystymosi ir Žaliojo kurso keliu.
2020-10-29 Būsimas Seimas ir Vyriausybė turės reikšmingą vaidmenį pertvarkant dabartinę, gamtos išteklius eikvojančią ekonomiką į tvarią, tausojančią ateities ekonomiką. Klimato krizė, spartus biologinės įvairovės nykimas ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai, Europai ir pasauliui.
2020-10-13 Baltijos šalių aplinkosaugos, visuomenės, verslo, mokslo bei jaunimo organizacijos prieš Briuselyje vyksiantį Vadovų Tarybos susitikimą išplatino bendrą kvietimą Baltijos šalių lyderiams palaikyti ambicingus tikslus kovoje su klimato kaita.
2020-10-05 Stebime nevyriausybinių organizacijų ir institucijų teikiamas pastabas LRBP sprendiniams ir norime išreikšti susirūpinimą, kad siūlomi LRBP sprendiniai ne tik nėra ambicingi ieškant sprendimų susidariusioms šalies aplinkosauginėms problemoms, bet potencialiai skatintų nedarnią plėtrą ir galėtų turėti neigiamą poveikį valstybės aplinkos būklei, biologinei įvairovei ir visuomenės gerovei.
2020-09-24 Teigiamai vertiname ir pritariame, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius yra netvarus ir reikalauja pertvarkos, kad keistųsi į aplinkosauginiu požiūriu tvarų, žiedinės ekonomikos principais paremtą sektorių.
2020-09-10 Mes, Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų atstovai ir mokslininkai, norime atkreipti dėmesį į Seimo nario Juozo Imbraso iniciatyvą keisti Lietuvos Respublikos vandens įstatymą siekiant dabartinius hidroelektrinių operatorių įsipareigojimus reglamentuoti kaip valstybės subsidijuojamas viešąsias paslaugas.
2020-08-07 Pateikėme pasiūlymus dėl Nacionalinio pažangos plano atnaujinimo.
2020-07-27 Mūsų principinis pasiūlymas Plėtros programai yra siekti, kad žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai vystytųsi darniai, šių sektorių augimas būtų suderintas su aplinkosauginiais ir Žaliojo kurso tikslais.
2020-07-21 Šalyje yra inventorizuota apie 1,200 užtvankų, tačiau manoma, kad jų yra šimtais daugiau. Dešimtys ar net šimtai šių užtvankų yra apleistos, bešeimininkės, dažnai niekas neprisiima atsakomybės už jų priežiūrą, avarinės būklės panaikinimą. Būtent tokia buvo ir užtvanka Bražuolės upėje.
2020-07-01 Aplinkosaugos koalicija kalbino miškų gamtotyros ekspertą dr. Žydrūną Preikšą apie medžių mikrobuveines.
2020-06-23 Pasaulio mokslininkai, institucijos, nevyriausybinių ir įvairių kitų organizacijų atstovai skelbia, kad natūralios gamtos, ypač miškų ir sengirių išsaugojimas ir atkūrimas yra vienas iš efektyviausių būdų spręsti klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo keliamus iššūkius.
2020-06-18 Aplinkosaugos koalicija kalbino ekologą Vytautą Uselį.
2020-06-15 Aplinkosaugos koalicija kalbino gamtininką Mindaugą Lapelę, dirbantį Dzūkijos nacionaliniame parke jau 25 metus.
2020-05-21 Teikiame savo pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projekto (toliau – Projektas).
2020-05-20 vyko virtuali konferencijoje dėl „Natura 2000“ tinklo plėtros. Konferenciją organizavo Seimo aplinkos apsaugos komitetas.
2020-05-13 Šią savaitę visuomenė ir politikai skyrė daug dėmesio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos patvirtintai naujai Medžioklės taisyklių redakcijai, kuria buvo įteisinti lankai, naktinė medžioklė su šunimis bei padaryta kitų nepriimtinų pakeitimų.
Dėl Kęstučio Mažeikos atleidimo iš aplinkos ministro pareigų
2020-05-12 Pasirašykite peticiją, kuri reikalauja meluojančio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos atleidimo iš ministro pareigų, jam tiesiogiai pavaldžios viceministrės Rasos Vaitkevičiūtės atleidimo iš viceministrės pareigų ir jo slapčia priimto įsakymo atšaukimo.
2020-05-12 Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pasirašytoje Medžioklės taisyklių redakcijoje įteisinti lankai medžioklėje susilaukė didžiulio visuomenės ir politikų dėmesio bei pasipiktinimo. Po kritikos lavinos šiandien ministras paskelbė apie sprendimą išbraukti lankus iš atnaujintų Medžioklės taisyklių. Tačiau to nepakanka.
Dėl nepasitikėjimo Aplinkos ministru K. Mažeika
2020-05-11 Reaguodami į 2020 m. gegužės 8 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-268 pakeistas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuomet Aplinkos ministras K. Mažeika vienašališkai patvirtino su visuomene nederintą jų punktą, įteisinantį galimybę Lietuvoje medžioti lankais, taip pat - neatsižvelgė į nevyriausybinių organizacijų siūlymus kitiems pakeitimams, tokiems kaip leisti medžioti visus žuvlesius paukščius žuvininkystės tvenkiniuose, norime išreikšti susirūpinimą Aplinkos ministerijos valdymu nesilaikant demokratinės teisėkūros ir elementarios gamtosaugos etikos principų.
2020-05-10 Gegužės 8 dieną aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė naują Medžioklės taisyklių redakciją, kuria įteisinama medžioklė lankais, taip pat priimti kiti medžioklės suvaržymus mažinantys ir medžioklės kontrolę galimai silpninantys pakeitimai.
2020-05-05 Kreipiamės į LR Seimos Aplinkos apsaugos komiteto narius dėl LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimų.
DĖL MIŠKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTO
2020-04-30 Teikiame pasiūlymus ir pastabas dėl Seimui pateiktų Miškų įstatymo pakeitimų. Manome, kad Aplinkos ministerijos parengtame projekte numatyti pakeitimai yra nepakankami, kad būtų sustiprintos ekologinės ir socialinės miško funkcijos ir būtų priartėta prie kompromiso tarp ūkinių ir neūkinių miško teikiamų naudų.
2020-04-17 (Santrauka) Medžioklė turi būti reglamentuojama ir vykdoma taip, kad nedarytų neigiamo poveikio biologinei įvairovei, būtų pagrįsta biologinės įvairovės apsaugos ir konfliktų valdymo poreikiu, užtikrintų kiek galima etiškesnį elgesį su medžiojamaisiais gyvūnais.
2020-04-17 Teikiame pastabas ir pasiūlymus Aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui.
2020-03-31 Pateikėme pastabas medžiotojų organizacijų parengtam Medžioklės taisyklių projektui bei savo siūlymus Medžioklės taisyklėms.
2020-03-27 Kreipiamės, reaguodami į Vyriausybei pateiktus teisės aktų projektus, kuriais planuojama sukurti Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministeriją, reorganizuojant Energetikos ministeriją, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją bei perkeliant iš Aplinkos ministerijos tokias sritis kaip klimato kaita ar žiedinė ekonomika.
2020-03-25 Pateikėme pastabas Miško kirtimų taisyklių paikeitimams, kurie atliekami atsižvelgiant į įsigaliojusio LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, susijusias su EB svarbos buveinėmis ir saugmomis rūšimis.
2020-03-20 Šiandien, pasaulinę Žemės dieną, kreipėmės į Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką ir Aplinkos ministrą, prašydama užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama susiklosčiusia situacija dėl koronaviruso pandemijos.
2020-03-20 Pasaulinę Žemės dieną kreipėmės į Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką ir Aplinkos ministrą, prašydami užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama susiklosčiusia situacija dėl koronaviruso pandemijos.
2020-02-25 Išsiuntėme oficialų raštą Aplinkos ministerijai, palaikydama VšĮ „Baltijos aplinkos forumo“ pateiktas pastabas ir iškeltus klausimus dėl Punios šilo apsaugos.
2020-02-24 Išsiuntėme oficialų raštą atsakingoms institucijoms su pasiūlymais vilkų žalos prevencinių priemonių vertinimui ir informacijos apie jų efektyvumą rinkimui.
2020-02-17 Kartu su AAG „Baltijos vilko“ išsiuntėme pranešimą spaudai apie Žemės ūkio ministerijos patvirtintas vilkų žalos prevencinių priemonių rėmimo taisykles.
2020-01-31 Žemės ūkio ministerijai pateikėme pasiūlymus dėl prevencinių priemonių taikymo prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą įgyvendinimo taisyklių.
2020-01-22 Išsiuntėme visoms parlamentinėms partijoms bendrą Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų ir visuomeninių judėjimų kreipimąsi.
2020-01-21 „Neatsakingas verslas, kaip „Grigeo“, yra sergančios aplinkosaugos sistemos simptomas“, – teigė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė vakar vykusiame LRT forume.
2020-01-16 Lietuvos aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai viešai kreipėsi į LR Prezidentą, LR Ministrą pirmininką, LR Seimo pirmininką ir LR Seimo narius, norėdami atkreipti dėmesį į dar tik įsigaliosiantį, bet jau dabar praeityje užstrigusį ir Europos žaliojo kurso neatitinkantį Nacionalinį pažangos planą.
2020-01-16 Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje kartu su kitų aplinkosauginių NVO atstovais atkreipėme dėmesį, kad Vyriausybė ateinantį dešimtmetį ir toliau planuoja tik imituoti aplinkos apsaugą. Jų teigimu, kaip „Grigeo“ ekologiškumas, panašu, buvo skirtas tik viešiesiems ryšiams, taip ir Lietuvos aplinkosauga – tik atsiskaitymui Europos Sąjungai.
2020-01-09 (atnaujinta) Kartu su Lietuvos vartotojų organizacijų aljansu pakvietėme Lietuvos vartotojus susilaikyti nuo „Grigeo“ įmonių grupės gaminių įsigijimo, iš esmės taip paskelbdami produkcijos boikotą.
2020-01-06 Teikiame pastabas ir pasiūlymus Nacionalinio pažangos plano (toliau NPP) tikslams, uždaviniams ir poveikio rodikliams.
2020-01-03 Baltijos Aplinkos Forumas aplinkosaugos specialistas Justas Gulbinas dirba su agrarine aplinkosauga ir pievų buveinių apsauga. Justas pasakoja, kuo skiriasi pramoninė gyvulininkystė nuo didelės gamtinės vertės ūkininkavimo.
2019-12-12 Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dėl nitratų taršos kenčia trečdalis Lietuvos upių ir ežerų. Pagrindinis šios taršos šaltinis – žemės ūkyje naudojamos trąšos. Dėl ariamosios žemės plėtros, vandens tarša nitratas nepaliaujamai auga toliau.
2019-12-06 Lietuvoje dirvožemio būklė yra itin prasta. Lietuvoje humuso (arba dirvožemio organinės anglies) kiekis yra beveik perpus mažesnis už ES vidurkį, ir nuolat mažėja.
2019-12-04 Teikiame pasiūlymus ir pastabas Lietuvos Respublikos nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui.
2019-11-26 Aplinkosaugos koalicijos miškų ekspertas Žydrūnas Preikša išskiria du miško tvarkymo prioritetus kovoje su klimato kaita – miškų ploto ir amžiaus didinimą.
2019-11-22 Prasidėjo Aplinkos ministerijos organizuojama Klimato savaitė. Šios savaitės metu vyks renginiai, kurių metu bus diskutuojama, kaip reikėtų keistis kovoje su klimato krize.
2019-11-12 Nepritariame siūlomiems įstatymo pakeitimams, kuriais vėl siekiama įteisinti naktinių taikiklių ir garso slopintuvų naudojimą medžioklėje. Išsiuntėme raštą LR Seimui, ragindami Seimo narius neįtraukti siūlomo įstatymo projekto į savo darbotvarkę.
2019-11-11 Pateikėme pastabas Miškų įstatymo pakeitimams.
2019-10-25 Jungiamės prie Girių spiečiaus gedulingos iškirstų miškų eisenos ir palaikome valdžios atstovams jų keliamus reikalavimus.
2019-10-22 Praeitą savaitę, Strasbūre, nevyriausybininkai, ūkininkai, aplinkosaugininkai ir kiti kreipėsi į Europos Parlamentą.
2019-10-18 Ūkininkė ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro doktorantė Vilma Živatkauskienė itin daug dėmesio skiria aplinkos tausojimui ir biologinės įvairovės išsaugojimui.
2019-10-15 Istoriškai buvo dirbami mažesni laukai. Juose buvo auginama didesnė kultūrų įvairovė. Šie smulkūs, ekstensyvūs ūkiai sukūrė vertingą, mozaikišką kraštovaizdį, kuriame klestėjo buveinės ir biologinė įvairovė.
2019-10-09 Žemės ūkis yra vienas iš pažeidžiamiausių sektorių klimato kaitos akivaizdoje. Dėl klimato kaitos kyla grėsmė ir maisto saugumui.
2019-10-01 Augalininkystė ir gyvulininkystė 2017 m. buvo atsakinga už 21,5 proc. už visų šalyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Todėl kovoje su klimato kaita, būtina ieškoti sprendimų žemės ūkyje.
2019-09-27 Pasigendame ambicingų Lietuvos veiksmų sprendžiant klimato kaitos krizę ir dalyvauja šiandien vyksiančiose Eitynėse už ateitį, pabrėždama, kad klimato ir ekologinė krizės yra Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas ryžtingai ir neatidėliojant.
2019-09-19 Palaikydami Klaipėdos miesto bendruomenes, kreipiamės į Prezidentą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano. Raginame užtikrinti, kad bendrasis planas būtų rengiamas atsižvelgiant ne tik į ekonominius, bet ir į aplinkosauginius bei socialinius aspektus.
2019-09-13 Virš 80 proc. visos Lietuvos teritorijos yra vykdomo ūkinė veikla (žemės ūkis ir miškininkystė). Dėl ūkinės veiklos ir gamtinių išteklių pereikvojimo išnyko daug rūšių ir natūralių buveinių.
2019-09-11 Žemės ūkis turi didelį poveikį Lietuvos ir Europos gamtai. Apleista ūkinė veikla ir jos intensyvėjimas yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurios nyksta biologinė įvairovė kaimiškame kraštovaizdyje.
dėl KOGENERACINIŲ ATLIEKŲ DEGINIMO JĖGAINIŲ IR ES APYVARTINIŲ TARŠOS LEIDIMŲ SISTEMOS
2019-09-05 UAB „Fortum Heat Lietuva“ ir UAB „Lietuvos energija“ pateikė Aplinkos ministerijai prašymą traktuoti veikiančias ir ateityje veiksiančias kogeneracines atliekų deginimo jėgaines ne kaip bendro deginimo įrenginius, o kaip komunalinių atliekų deginimo įrenginius, skirtus ne energijai gaminti, o komunalinėms atliekoms sudeginti. Reiškiame prieštaravimą šiam prašymui, nes taip tokios jėgainės būtų išimtos iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ir pažeistų "teršėjas moka" principą.
2019-09-05 ES Bendrai žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimui skiriamos lėšos sudaro apie 40 proc. viso Europos Sąjungos (ES) biudžeto. Iš BŽUP lėšų mokama parama kaimo plėtrai ir ūkininkams.
2019-09-02 Ūkinė veikla yra vykdoma net 52.4 proc. Lietuvos teritorijos. Dėl intensyvaus ūkininkavimo, žemės ūkio poveikis yra neigiamas beveik visiems su aplinka susijusiems rodikliams.
2019-07-25 Teikiame pasiūlymą dėl numatomų Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programos (toliau - VSPP) pakeitimų ir ilgalaikių tikslų, siekiant pagerinti vandenų būklę, žuvų migracijos sąlygas ir įgyvendinti ES Vandens pagrindų direktyvos tikslus.
2019-07-05 Bendradarbiaudami su Lietuvos gamtos fondu ir Lietuvos ornitologų draugija pateikėme pasiūlymus Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginiam planui.
2019-07-02 Nacionalinė pažangos programa per daug svarbi Lietuvos ateičiai, kad būtų rengiama skubotai ir slaptai. Jei taip bus tęsiama strateginio planavimo pertvarka, tai bus įvesta tik daugiau sumaišties ir nebus užtikrintas darnus ir atsakingas šalies vystymasis. Tą pabrėždamos aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos kreipiasi į Vyriausybės kanceliariją, aplinkos ministrą ir Seimo aplinkos apsaugos komitetą ir prašo atidėti programos uždavinių tvirtinimą, kol nebus užtikrintas tinkamas visuomenės informavimas ir dalyvavimas, o taip pat įvertintos visos esminės pastabos.
2019-06-26 Pateikėme LRS Aplinkos apsaugos komitetui pasiūlymą dėl upių ekologinės būklės gerinimo.
2019-06-20 Pateikėme atvirą laišką aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai.
2019-05-20 išsiuntėme Seimo aplinkos apsaugos komitetui raštą dėl Žemės gelmių įstatymo pakeitimo, numatančio lengvatą ūkinininkams naudoti požeminį vandenį. Deja, komitetas posėdyje nusprendė šią lengvatą palikti.
2019-04-15 Parėmėme raštą dėl “Trakų vokės dvaro sodybos parko pritaikymas lankymui ir tausojančiam naudojimui” projekto įgyvendinimo, kurį parengė VšĮ „Darnaus vystymosi centras“ ir Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Raštu atkreipiamas institucijų dėmesys į tai, kad parke šalinami vertingi želdiniai ir neatsižvelgiama į suinteresuotą visuomenę. Prašoma įvertinti vykdomą projektą ir imtis veiksmų, užkertančių kelią netinkamam lėšų panaudojimui.
2019-03-26 Aplinkos ministerijai pateikėme pastabas dėl siūlomų Miškų įstatymo pakeitimų. Mūsų vertinimu, pakeitimai įveda gamtosauginiu požiūriu naudingų nuostatų, tačiau yra ir nerimą keliančių pasiūlymų, kurie sudarys sąlygas vykdyti kirtimus dabar saugomose vertingose gamtiniu požiūriu vietose.
2019-03-20 Aplinkos ministerija ir AMBER (angl. Adaptive Management of Barriers in European Rivers) rengia seminarą dėl upių ekologinės būklės gerinimo.
2019-03-15 Lietuvoje netrukus pradės veiklą Tvarių finansų stebėsenos grupė (TFSG), pateiksianti vartotojams rekomendacijas, kokių finansinių institucijų paslaugas vartoti, o kurių – vengti.
2019-03-01 Nacionalinė NVO koalicija, kurios narė yra Aplinkosaugos koalicija, kartu su parlamentinių partijų atstovais pasirašė abipusio įsipareigojimo memorandumą. Šiuo dokumentu įsipareigojama stiprinti savivaldą, skatinti aktyvių gyventojų įtraukimą priimant sprendimus ir diegti dalyvaujamosios demokratijos principus.
2019-02-21 Žemės ūkio ministerijoje pasirašyta Kaimo plėtros ir žemės ūkio baltoji knyga – strateginis dokumentas, numatantis nacionalinę kaimo plėtros viziją po 2020 metų. Pateikėme pasiūlymus ŽŪM aplinkosaugos klausimais.
2019-02-12 Pranešimas spaudai su pozicija dėl aplinkos ministro (ne)skyrimo
Sveika aplinka ir turtinga gamta yra Lietuvos visuomenės turtas. Už tai atsakinga ministerija neturėtų tapti tarpinstitucinių nesutarimų įkaitu. Ministerija privalo turėti vadovą, kad dirbtų kryptingai ir būtų tinkamai atstovaujama aukščiausiu lygiu. Todėl raginame ministrą pirmininką Saulių Skvernelį užtikrinti, kad kuo greičiau pradėtų dirbti tinkamą kvalifikaciją ir vertybes turintis aplinkos ministras. Taip pat kviečiame nedaryti skubotų ir nepasvertų sprendimų dėl ministerijų sujungimo.
Gamtosauginiai Lietuvos kaimo plėtros programos aspektai
2019-02-05 Seminare “Investicijų į Natura 2000 stiprinimas panaudojant ES fondus ir Prioritetinės veiksmų programos (PVP) atnaujinimas” Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas pristatė pranešimą.
2018-10-01 Aplinkos ministrui nusiuntėme kreipimąsi dėl Lietuvos valstybinių mikšų tvarkymo pakartodami balandžio 6 konferencijoje pristatytas problemas ir pasiūlymus.
2018-05-18 Aplinkos ministrui, Vidaus reikalų ministrui ir Seimo aplinkosaugos komitetui nusiuntėme bendrą Lietuvos visuomeninių pilietinių organizacijų ir judėjimų kreipimąsi dėl Lietuvos miestuose vykdomų masinių medžių kirtimų.
2018-05-14 Aplinkos ministrui ir Seimo aplinkosaugos komitetui nusiuntėme bendrą kreipimąsi su VšĮ „Žiedinė ekonomika“ dėl atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų. Kreipimesi išreiškiame palaikymą pakeitimui, numatančiam drausti importuoti ar įvežti deginti skirtas atliekas, ir pakeitimui, numatančiam įvesti nepavojingų atliekų deginimo pajėgumų apribojimą.
2018-04-06 konferencijoje „Racionalus miško naudojimas – darnaus miškų ūkio pagrindas“ Aplinkosaugos koalicijos atstovas dr. Žydrūnas Preikša pristatė problemas ir pasiūlymus dėl miškų tvarkymo.
2017 metais Aplinkosaugos koalicija atidarė specialią sąskaitą – Kauno medžių gelbėjimo fondą.
Prisidėkite prie medžių išsaugojimo, skirdami paramą bylinėjimosi išlaidoms padengti!