RINKIMAI 2024

IŠRINKIME APLINKOSAUGIŠKĄ VALDŽIĄ

APLINKOSAUGOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ LŪKESČIŲ LAIŠKAS RINKIMUOSE DALYVAUJANČIOMS PARTIJOMS 

2024 balandžio 26

Gerbiami partijų lyderiai ir nariai, 

Artėjant rinkimams kreipiamės į Jus kviesdami atsakingai vertinti įsibėgėjančius aplinkosaugos iššūkius ir skirti jiems tinkamą dėmesį darbotvarkėse, rinkimų programose, o vėliau Seimo bei Vyriausybės darbų planuose. Sveika aplinka, turtinga gamta ir stabilus klimatas yra būtina visuomenės, o taip pat šalia mūsų gyvenančių gyvūnų, augalų ir kt. rūšių, gerovės sąlyga. Tai yra ir mūsų Konstitucijoje įtvirtintos vertybės.

Pastarųjų metų iššūkiai saugumo stiprinimo darbotvarkę kelia į aukščiausius prioritetus. Šiuo sudėtingu laikotarpiu darnaus vystymosi tikslai, reikalaujantys integruoti socialinius, aplinkos apsaugos ir ekonominius aspektus ir jų nepriešinti, tampa dar labiau svarbūs. Nes visuomenė turi veikti sutelkčiau, o viešieji pinigai panaudojami itin tikslingai.   

Siekiame, kad priimami sprendimai būtų grįsti duomenimis ir vestų į realius pokyčius. Todėl Aplinkosaugos koalicija jau treti metai rengia visuomeninę aplinkos būklės apžvalgą, su kuria rengiant programas kviečiame susipažinti ir Jus. Šia apžvalga kviečiame visuomenę ir sprendimų priėmėjus stebėti ir vertinti, ar priimami sprendimai tikrai stabdo aplinkos būklės blogėjimą ir veda į atsigavimą. Taip pat siekiame susipažinti su aplinkos apaugos iššūkiais ir tendencijomis.  

Aplinkosauginės krizės yra pasaulinio masto ir negali būti sprendžiamos atsietai. Reaguodama į grėsmes, Europos Komisija 2019 metų pabaigoje paskelbė Europos žaliąjį kursą, kurį derina ir įgyvendina su visomis šalimis narėmis. Pradėti įgyvendinti didelio masto pokyčiai, kurie švelnintų klimato kaitą, stabdytų biologinės įvairovės nykimą, taip pat padėtų prisitaikyti prie jau neišvengiamų pasekmių. Būtini pokyčiai yra didelis iššūkis, bet kartu ir didelės galimybės naujam darniam augimui. 

Europos žaliojo kurso ir pagrindinių iššūkių pagrindu parengėme svarbiausių aplinkos apsaugos tikslų ir krypčių apibendrinimą. Juo siekiame išskirti, kur reikia pagrindinių pokyčių ir turi būti sutelkiamas dėmesys, kad būtų stabdomos krizės, o aplinkos būklė gerėtų. Juo taip pat raginame  užtikrinti ambicingą, mokslu pagrįstą ir ilgalaikių permainų siekiančią Lietuvos pokyčių kryptį, įgyvendinti 2023 m. Seimo patvirtintą valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“.

APLINKOS APSAUGOS PAGRINDINIŲ TIKSLŲ IR KRYPČIŲ APIBENDRINIMAS

Visuomenės gerovei būtina gera aplinkos būklė:

Kad aplinkos būklė taptų gera kviečiame keisti ekonominės veiklos pobūdį ir vartojimo įpročius:

Pokyčių ypač reikia šiuose sektoriuose:

miškininkystėje, žemės ūkyje, žuvininkystėje, energetikoje, transporte, miestų aplinkoje, pramonėje.

Kad pokyčiai galėtų vykti sklandžiai, prašome jus:

Tam, kad būtų sudarytos sąlygos pokyčiams, tvarumo aspektas turi būti visose politikos srityse:

Aplinkos ir gamtos apsauga turėtų būti integrali beveik visų viešojo valdymo sričių dalis. Raginame jus į savo politines programas įtraukti darnų vystymąsi ir aplinkos bei gamtos apsaugą ir imtis įgyvendinti tvarumo pokyčius, nelaukiant visuomenės spaudimo, ekstremalių reiškinių ar ekologinių nelaimių.

Džiaugiamės, kad prie politinių partijų kuriasi analitiniai centrai ir labai norėtume, kad juose būtų pritraukiamos ir aplinkosauginės kompetencijos. Labai svarbu, kad sprendimų priėmėjus pasiektų įvairiapusė informacija iš mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir įvairių suinteresuotų šalių. Tai svarbu, kad būtų atsveriamas stiprus lobistinis spaudimas didinti gamtos ir išteklių eksploataciją, nekeisti esamų gamybos ir vartojimo modelių.

DETALESNI LŪKESČIAI TEMOSE, KURIOSE DIRBAME

Biologinė įvairovė ir kraštovaizdis

Rūšių ir buveinių praradimas didėja ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Skirtingai nei klimato krizė, biologinės įvairovės nykimo krizė Lietuvoje vis dar nėra pripažįstama. Priimant sprendimus įvairiose Lietuvos politikos srityse, gamtos apsauga dažnai nepelnytai supriešinama su ekonomikos augimu ar visai ignoruojama. Lietuva išsikėlė tikslą iki 2030 m. pagerinti 30 % saugomų rūšių ir jų buveinių būklę. Deja, į šį tikslą vedančio veiksmų plano kol kas nėra. Kartu su veiksmų planu svarbi nuosekliai vykdoma stebėsena, šiuo metu ji yra nepakankama. Stringa ir Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimas. 

Kviečiame jus į savo programas įsitraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius :

Miškai ir miškininkystė

Miško žemė sudaro 33,8 % Lietuvos ploto. Dabartinis miškų grupių pasiskirstymas Lietuvoje rodo didelį disbalansą tarp ekonominių, ekologinių ir socialinių miškų tvarkymo poreikių. Tik 2,5 % miškų yra skirti rekreacinio prioriteto, 10,1 % – ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugos, o likę 87,4 % – ūkiniai miškai skirti formuoti produktyvius medynus medienos tiekimui. Persiorientavimas į aplinkai draugišką miškininkystę iš esmės nevyksta. Neūkiniai miškai tesudaro 12,6 % miškų ploto ir jų plotas mažėja, per 10 metų rekreacinio ir ekologinio prioriteto miškų sumažėjo 15 tūkst. ha. Net du trečdaliai saugomų teritorijų miškų yra ūkiniai, jie intensyviai kertami. Tarp pagrindinių kirtimų absoliučiai dominuoja ekosistemoms ypač žalingi plynieji ir atvejiniai kirtimai (atitinkamai 74 % ir 24 % numatyto ploto pagrindinių kirtimų leidimuose). Vis dar neatsižvelgiama į šalia miškų gyvenančių ir juose esančiomis gamtinėmis-kultūrinėmis vertybėmis besidominčių bendruomenių poreikius.

Jungiamės prie Girių spiečiaus vizijos miškams. Kviečiame, imtis veiksmų, kad per 20 metų pasiektume, kad bent pusėje Lietuvos miškų būtų vykdoma naujos kartos gamtai draugiška miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų: 

Kviečiame į savo programas įsitraukti ir per ateinančius ketverius metus siekti šių svarbių pokyčių:

Žiedinė ekonomika, atliekų mažinimas

Lietuvoje perėjimas link žiedinės ekonomikos vyksta labai lėtai. Pagal žiedinės ekonomikos principus, ekonominės veiklos visų pirma turėtų būti pertvarkytos taip, kad vartotojiškumas mažėtų, susidarytų kuo mažiau atliekų. Tačiau Lietuvos vartotojiškumas auga. Išteklių naudojimas vienam gyventojui auga nuo pat 2009 metų. 2022 m. jis buvo trečdaliu didesnis, nei prieš dešimt metų. Bendras atliekų kiekis iš esmės nemažėja. Tik mažiau nei 5 % Lietuvos ekonomikoje naudojamų išteklių yra gauti iš perdirbimo.

Kviečiame jus į savo programas įsitraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius:

Energetika ir transportas

Įsibėgėjant AEI plėtrai energetikos ir transporto sektoriuose svarbu parengti teisiškai įpareigojančius nurodymus, kurie suderina AEI vystymą su biologinės įvairovės išsaugojimu ir gamtos atkūrimo tikslais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sparčiai besiplečiantiems vėjo energijos ir biomasės (biokuro) sektoriams. Transporto sektoriuje svarbu laipsniškai atsisakyti  biokuro, kuriam būdingas netiesioginis žemės naudojimo keitimas, keliantis riziką biologinės įvairovės išsaugojimui.

Kviečiame jus į savo programas įsitraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius:

Oro tarša

Vertinama, kad 13 % visų mirčių Europos Sąjungoje (apie 630 tūkst. mirusiųjų per metus) yra susijusios su aplinkos veiksniais, o iš jų apie 400 tūkst. – dėl oro taršos. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2020 m. smulkiųjų kietųjų dalelių tarša Lietuvoje sukėlė 1500 priešlaikinių mirčių. 

Lietuvoje nuo 2005 m. pagrindinių teršalų išmetimai sumažėjo, tačiau pažanga yra per maža ir Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūras. Norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, būtini esminiai pokyčiai taršiausiuose kelių transporto, kuro deginimo, naftos pramonės ir žemės ūkio sektoriuose.

Kviečiame jus į savo programas įsitraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius:

Žemės ūkis

Ūkinė veikla yra vykdoma net 51.8 % Lietuvos teritorijos. Per 23 metus šalyje stebėtų įprastų kaimo paukščių bendra gausa sumažėjo 54,76 %, t.y. 2,4 % punkto per metus, tačiau paskutinių 9 metų laikotarpyje gausa mažėjo dvigubai sparčiau, 4,35 % punkto per metus. Žemės ūkio sektorius išskiria daugiau nei 21 % visų Lietuvoje susidarančių klimato kaitą sukeliančių dujų (ŠESD). Pasak Aplinkos apsaugo agentūros, 63 % upių, 64 % ežerų ir visi tarpiniai vandenys dėl didėjančios žemės ūkio veiklos neatitinka minimalių ekologinės būklės kriterijų. Už visuomenei teikiamas naudas iš Europos sąjungos (ES) ir Lietuvos biudžeto  ūkininkams yra mokamos išmokos. 2023-2027 m. periodui įvairiomis formomis žemės ūkiui skiriama apie 4 mlrd. Eur paramos. Tai labiausiai valstybės remiamas sektorius. Dėl to siekiant atliepti neigiamas  aplinkos tendencijas, žemės ūkyje būtina stiprinti aplinkosauginę ambiciją:

Pelkių atkūrimas

Pelkės yra ne tik unikalios buveinės ir prieglobstis daugeliui tik joms būdingų rūšių, bet ir ilgametės ir patikimos organinės anglies kaupyklos.  Tik natūralios ir atkurtos pelkės teikia ir kitas, gamtai ir žmonėms svarbias ekosistemines paslaugas: klimato stabilizavimą, vandens sulaikymą (kaupia potvynių ir poplūdžių vandenį) ir valymą (sulaiko į vandens telkinius patenkančius teršalus), didina ekosistemų atsparumą sausroms ir gaisrams.  Lietuvoje durpynai dengia net 10 % teritorijos, tačiau daugiau nei du trečdaliai jų yra paveikti sausinimo. Iki šiol atkurta tik 2 % šalies pelkių. 

Žemės ūkyje naudojama kone pusė visų šalies nusausintų durpynų. Mokslininkų vertinimais, kiek daugiau kaip pusės Lietuvos žemės ūkio sektoriaus išmetamų ŠESD emisijų priežastis – intensyvus nusausintų durpinių dirvožemių ūkinis naudojimas. Lietuvoje atkūrus vandens lygį vos 6 % viso žemės ūkio naudmenų ploto, t. y. tik nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose, ir jame taikant pelkininkystės priemones, šalies mastu galima išvengti net 53 % dėl žemės ūkio sektoriaus veiklų atsirandančių ŠESD emisijų. (Greifswald Mire Centre, 2019; Peters, 2020.). 

Natūralių pelkių geros būklės palaikymas ir pažeistų pelkių atkūrimas turi tapti vienais iš strateginių sprendimų, siekiant sušvelninti klimato kaitą, padidinti ekosistemų atsparumą klimato kaitai ir pagerinti biologinės įvairovės būklę, gerinti vandens telkinių būklę. Kviečiame į savo politines programas įtraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius:


Šiuo lūkesčių laišku raginame Jus atsakingai vertinti įsibėgėjančius aplinkosaugos iššūkius. Taip pat norime pabrėžti, kad sveikos aplinkos, turtingos gamtos ir kuo mažiau ekstremalių reiškinių veiksmų visų pirma reikia mums – Lietuvos gyventojams. Europos Sąjungos bendra aplinkos apsaugos politika yra svarbi priemonė to siekiant, bet už savo aplinką ir gamtą visų pirma esame atsakingi nacionaliniu lygiu. 

Tikimės, kad aplinkos ir gamtos apsauga bus svarbi jūsų rinkimų programų, o vėliau Seimo bei Vyriausybės darbų dalis. Esame pasirengę bendradarbiauti, detaliau pristatyti ir diskutuoti esamą būklę ir siūlomas pokyčių kryptis. 

Jei pritariate aplinkosauginėms vertybėms ir būtinybei imtis neatidėliotinų veiksmų sprendžiant aplinkosaugos problemas, kviečiame į savo partijų programas įtraukti šiame dokumente išdėstytus punktus.

Lūkesčių laišką teikia:

Aplinkosaugos koalicija ir jos nariai „Aplinkosaugos informacijos centras“, „Bendrija „Atgaja“, „Darnaus vystymo iniciatyvos“, „Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“, „Lietuvos entomologų draugija“, „Lietuvos geografų draugija“, „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“, „Rūpi“, „Žiedinė ekonomika“.  

Taip pat prisideda aktyviai aplinkosaugos teisėkūroje dalyvaujančios NVO „Baltijos aplinkos forumas“ ir „Lietuvos ornitologų draugija“


Kontaktiniai duomenys:
Aplinkosaugos koalicija: info@akoalicija.lt | www.koalicija.lt 
Baltijos aplinkos forumas: info@bef.lt | www.bef.lt
Lietuvos ornitologų draugija: lod@birdlife.lt | https://www.birdlife.lt 

Aplinkosaugos koalicija yra skėtinė aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas vienijanti organizacija. Atstovaujame aplinkosauginį interesą ir siekiame neatidėliojamų pokyčių, kad būtų užtikrinta sveika aplinka,  santarvė su gamta ir švelninama klimato kaita bei su ja susiję ekstremalėjantys reiškiniai. Siekiant šių tikslų ypatingą svarbą matome įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Šiuo metu koalicijoje yra 10 tikrųjų narių, veikiančių skirtingose aplinkos apsaugos srityse.

VšĮ „Baltijos aplinkos forumas” yra jau 20 metų veikianti nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija, siekianti, kad visuomenė gyventų švarioje ir sveikoje aplinkoje, gamtiniai ištekliai būtų tinkamai naudojami, o turtinga gamtinė įvairovė būtų užtikrinta ateities kartoms. Organizacija tiki, kad mūsų planetą būtina saugoti ne nuo žmonių, bet drauge su jais. Svarbiausios veiklos sritys ­– biologinės įvairovės apsauga, agrarinė aplinkosauga, kaimo plėtra, gamtinis turizmas, pavojingų cheminių medžiagų valdymas, socialinė įmonių atsakomybė.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) yra jau 40 metų veikianti gausiausia gamtosauginė nevyriausybinė organizacija šalyje, vienijanti gyvosios gamtos apsaugai neabejingus Lietuvos žmones, kurie globoja ir stebi paukščius bei jų aplinką, rūpinasi aplinkos išsaugojimu ir visuomenės ekologiniu švietimu, taip pat pilietiškai dalyvauja formuojant aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos politiką. Organizacija tiki, kad tik bendromis draugijos narių pastangomis, entuziazmu, žiniomis bei patirtimi, sugebės pasiekti efektyvesnės ne tik paukščių, bet kartu ir visos gamtos apsaugos, taip dirbant paukščiams ir žmonėms. 

Lūkesčių laiško bendroji dalis ir Aplinkosaugos koalicijos bei jos narių detalesni pasiūlymai parengti vykdant 2024 metų projektą „Asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ ir jos narių telkimas ir stiprinimas”, finansuojamą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.