PAGRINDINIAI INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Vertindami partijų pažadus gilinomės į:

• Partijų rinkimų programas

• VRK parengtoje knygutėje pateiktus partijų aprašymus

Papildomai atsižvelgėme į:

• Portale manobalsas.lt pateiktus partijų ir jų narių atsakymus į "Ekologijos" ir iš dalies "Rinka ir valstybė" potemių klausimus

• Portale zinaukarenku.lt pateiktus partijos narių atsakymus į mūsų vertinimui atktualius klausimus

• Partijoms, turinčioms frakcijas Seime, jų narių balsavimus dėl mūsų atrinktų aplinkosaugai svarbių teisės aktų

Taip pat vertinome, ar partijos buriama komanda yra tinkama įgyvendinti aplinkosauginius pažadus:

• Kurioje rinkiminio sąrašo vietoje yra dabartinis partijos aplinkosaugos veidas 

• Koks partijos siūlomų kandidatų į būsimą Vyriausybę aplinkosauginis nusiteikimas. Aplinkosaugai svarbiausi Vyriausybės nariai yra ministras pirmininkas, aplinkos ministras, žemės ūkio ministras, ekonomikos ir inovacijų ministras, energetikos ministras, susisiekimo ministras. Deja, partijos dažnai nėra linkusios skelbti savo kandidatų į Vyriausybės narius.

PAŽADŲ VERTINIMAS PAGAL APLINKOSAUGOS SRITIS (TEMAS)

Vertinamos sritys (temos)

Temos "Darnus vystymasis (vystymo kryptis)" klausimai

Darnus vystymasis reiškia, kad ekonominė, visuomenės ir aplinkos sritys turi būti vystomos integraliai, išlaikant balansą. Nė viena iš šių sričių negali būti laikoma antraplane ar mažesnio prioriteto. 

Darnus vystymasis taip pat reiškia tinkamą balansą tarp privačios ir viešosios naudos. Todėl labai svarbu, kad būtų įgyvendinti Lietuvos Konstitucijos 46-ame straipsnyje įtvirtinti principai. Jame nustatoma, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Tačiau valstybė turi pareigą užtikrinti ir ginti viešąjį interesą: remti visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, ginti vartotojo interesus. Taip pat įpareigojama įstatymu drausti monopolizuoti gamybą ir rinką, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. 

Tikrindami, ar aplinkosauginiai pažadai yra realūs ir suderinti su kitomis sritimis, ieškojome:

• Kokią pagrindinę ekonomikos raidos kryptį numato partija? Ar palaiko Europos Žaliąjį kursą, žiedinę ekonomiką?

• Ar teisingas ir įtraukus perėjimas prie žalios ekonomikos yra socialinės politikos dalis?

• Ar finansų sistema (investicijos, subsidijos, mokesčiai, viešieji pirkimai) bus nukreipti skatinti aplinkosauginius pokyčius? Ar partija numato plėsti aplinkosauginius mokesčius?

• Ar švietimas padės visuomenei suprasti problemos mastus, rūpintis aplinka ir persikvalifikuoti naujoms darbo vietoms?

• Ar pripažįstama sveiko maisto ir sveikos aplinkos svarba sveikatai?

Ypatingą dėmesį skyrėme tam, kiek aplinkosauginės ir žaliosios ambicijos yra integruotos į partijų programų ekonominės dalies tikslus. Atskiruose skyreliuose dailiai išrašyti ir gražiai skambantys priesakai apie gamtos apsaugą ir žaliuosius pokyčius yra abejotinos vertės, jeigu jie neatsispindi ekonominės raidos planuose. 

Taip pat atskiro dėmesio susilaukė partijų požiūris į reguliavimą. Reguliavimas yra priemonė užtikrinti valstybės pareigą atstovauti viešajam interesui. Jei į reguliavimą žiūrima tik iš verslo ir ūkinės veiklos patogumo perspektyvos, tai greičiausiai reiškia, kad aplinkosauginiai tikslai liks neįgyvendinti. 

Temos "Stabilus klimatas" klausimai

Tikrindami, ar partijos programa veda link neutralaus ekonomikos poveikio klimatui, ieškojome:

• Ar pripažįsta klimato atšilimo krizę?

• Ar planuoja įgyvendinti oficialų ES tikslą pasiekti neutralumą klimatui iki 2050? Ar kelia dar ambicingesnių tikslų, nes vertinama, kad neutralumą klimatui būtina pasiekti iki 2040 m.

• Ar yra siekiama ambicingai mažinti ŠESD visuose svarbiausiuose sektoriuose: transporto, energetikos, žemės ūkio, pramonės ir atliekų tvarkymo? Kokiam mažinimui įsipareigojama?

• Ar pripažįstama anglies sugėrimo ir užrakinimo svarba miškuose, daugiametėse pievose, dirvožemyje, šlapžemėse ir pan.?

• Ar yra numatomi prisitaikymo prie klimato atšilimo veiksmai? 

Temos "Atkurta gamta" klausimai

Tikrindami, ar partijos programa numatos biologinės įvairovės nykimo stabdymą, ieškojome:

• Ar pripažįsta biologinės įvairovės nykimo krizę ir jos aktualumą Lietuvoje?

• Ar planuoja įgyvendinti Europos Sąjungos tikslą, kad iki 2030 m. būtų sustabdytas biologinės įvarovės nykimas ir prasidėtų atsigavimas? 

• Ar yra pasirengusi parengti į gamtos atsigavimą vedantį Nacionalinį gamtos atkūrimo planą? 

• Ar planuojama saugomų teritorijų plėtra, jų veiksmingumo stiprinimas, gamtinių buveinių apsauga ir gyvosios gamtos būklės gerinimas? Ar keliamas tikslas plėsti saugomas teritorijas iki 30 proc. teritorijos, trečdalyje saugomų teritorijų taikyti griežtą apsaugą?

• Ką žada atkuriant ekosistemas skirtingos paskirties žemėse ir vandenyse: žemės ūkyje, miškuose, upėse ir ežeruose, jūrose, gyvenvietėse?

• Ar numatomas atsinaujinančios energijos tvarumo didinimas ir kitų sektorių įtraukimas saugant ir atkuriant biologinę įvairovę?

Temos "Suvaldyta tarša" klausimai

Tikrindami, ar partijos programa numatos taršos mažinimą, ieškojome:

• Ar pripažįsta, kad Lietuvoje yra taršos problema: oro, jūrų, požeminio ir paviršinio vandens, dirvožemio tarša, tarša cheminėmis medžiagomis, plastiku, triukšmu ir kt.? 

• Ar kelia tikslus pasiekti bent ES keliamus reikalavimus taršos mažinimui?

• Kokias priemones numato taršai mažinti? 

Įvertis srityse

Atsižvelgę į tai, ką radome programoje, o taip pat į atsakymus zinaukarenku.lt ir manobalsas.lt portaluose ir į buvusius balsavimus Seime, kiekvienai partijai mūsų išskirtose srityse suteikėme įvertį nuo  0  iki  4  balų. Suteiktas balas atspindi vertinimą atlikusių dalyvių sutarimą.

Vystymo krypties temoje  0  balų skyrėme partijoms, kurios yra ant Europos žaliojo kurso neigimo ribos, nepripažįsta problemų, ignoruoja reikalingus sisteminius sprendimus. Balai nuo  1  iki  4  atspindi kiek partija numato darnų (integruotą) šalies vystymą, ar planuoja įgyvendinti valstybės pareigą reguliavimu, mokestinėmis ir kitomis priemonėmis užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir ūkinės veiklos kreipimą bendram gėriui.

Klimato, gamtos ir taršos srityse  0  balų skyrėme partijoms, kurios nepripažįsta problemų arba jų numatyti veiksmai neduotų rezultato ar net būtų priešingi reikiamai krypčiai.  4  balus skyrėme partijoms, kurios ne tik pripažįsta problemas, bet kelia bent Europos Sąjungos sutartus tikslus, numato adekvačias priemones, turi įgyvendinimui tinkamą komandą.

APLINKOSAUGINIO NUSITEIKIMO VERTINIMAS PAGAL PAPILDOMUS ŠALTINIUS

Portalas manobalsas.lt

Aplinkosauginio nusiteikimo vertinime atsižvelgėme, kaip partijos vertino šiuos manobalsas.lt pateiktus teiginius iš "Rinka ir valstybė" bei "Ekologija" potemių ir kiek partijos pozicija atitinka aplinkosaugai palankią nuostatą:

• 1. Valstybė turi kiek įmanoma mažiau kištis į ekonomiką (aplinkosaugai palankus atsakymas yra "Visiškai NEsutinku") 

• 17. Miškų kirtimai Lietuvoje turi būti griežčiau ribojami (aplinkosaugai palankus atsakymas yra "Visiškai sutinku") 

• 18. Lietuva turi mažinti aplinkosauginius ribojimus žemės ūkio sektoriui (aplinkosaugai palankus atsakymas yra "Visiškai NEsutinku") 

• 19. Lietuva turi didinti ir plėsti aplinkosauginius mokesčius (aplinkosaugai palankus atsakymas yra "Visiškai sutinku") 

• 20. Lietuvos saugomose teritorijose ūkinė veikla turi būti labiau ribojama (aplinkosaugai palankus atsakymas yra "Visiškai sutinku") 

• 21. Iki 2050 m. Lietuva turi tapti klimatui neutralia šalimi (į atmosferą išmetanti tik tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiek gali absorbuoti gamta) (aplinkosaugai palankus atsakymas yra "Visiškai sutinku") 

• 22. Pirminių žaliavų naudojimas turi būti apmokestintas skatinant didesnį antrinių žaliavų naudojimą (aplinkosaugai palankus atsakymas yra "Visiškai sutinku") 

• 23. Rengdama nacionalinį Gamtos atkūrimo planą Lietuva turi derėtis su ES dėl mažesnių ekologinių įsipareigojimų (aplinkosaugai palankus atsakymas yra "Visiškai NEsutinku") 

Partijų aplinkosauginio nusiteikimo aprašymuose pateikiame partijos poziciją dėl šių teiginių kartu su vizualia informacija, kiek ši pozicija yra aplinkosaugiškai palanki:

✔️ - "Visiškai sutinku" arba "Visiškai nesutinku", jei atsakymas atitinka aplinkosaugai palankią kryptį
✔️ - "Greičiausiai sutinku" arba "Greičiausiai nesutinku", jei atsakymas atitinka aplinkosaugai palankią kryptį
⚪ - "Nei taip, nei ne"
❌ - "Visiškai sutinku" arba "Visiškai nesutinku", jei atsakymas yra aplinkosaugai žalinga kryptimi
❌ - "Greičiausiai sutinku" arba "Greičiausiai nesutinku", jei atsakymas yra aplinkosaugai žalinga kryptimi

Portalas zinaukarenku.lt

Aplinkosauginio nusiteikimo vertinime atsižvelgėme, kaip partijos kandidatai atsakė į šiuos portale zinaukarenku.lt pateiktus klausimus:

• Ar pritariate Europos žaliojo kurso tikslams ir pokyčių kryptims?

• Ar pritariate, kad yra praktiškai vienareikšmiškas mokslininkų konsensusas, kad "Žemė šyla ir kad šį atšilimą daugiausia sukelia žmogaus veikla."?

• Ar pritariate, kad biologinės įvairovės nykimas yra įsibėgėjanti ekologinė krizė, kuri yra aktuali ir Lietuvoje?

• Ar pritariate, kad aplinkos tarša (oro, vandens, dirvožemio, tarša cheminėmis medžiagomis, plastikais ir pan.) yra problema Lietuvoje?

Visiems šiems klausimams aplinkosaugiškai palanki nuostata yra atsakyti "Taip". 

Partijų aplinkosauginio nusiteikimo aprašymuose pateikiame partijos kandidatų atsakymų pasiskirstymą. 

Balsavimai Seime

Per Seimo kadenciją teikiama, svarstoma ir priimama labai daug teisės aktų. 

Atrinkome 14 teisės aktų pakeitimų 2020-2024 m. Seime, kurie, mūsų vertinimu, buvo itin svarbūs aplinkosaugos požiūriu. Stengėmės atrinkti tokius, kad nedubliuotų vieni kitų, visi kartu padengtų kuo daugiau aplinkosauginių sričių, būtų kuo labiau vertybiniai ir principiniai, išryškinantys pamatines Seimo narių nuostatas.

Svarbu pastebėti, jog dažniausiai Seimo plenarinių posėdžių salę pasiekia kompromisiniai, didesnes ambicijas praradę projektai. Juose dažnai be teigiamų aspektų būna ir tų, kurie išplauna ar net prieštarauja pradiniam projekto tikslui. Stengėmės į vertinimą įtraukti tik tuos balsavimus, dėl kurių kilo mažiau abejonių ir diskusijų tarp aplinkosaugininkų. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad kone kiekvienas teisės akto projektas savyje turėjo diskutuotinų aspektų.

Dauguma atrinktų teisės aktų pakeitimų aplinkosaugos požiūriu yra palankūs (✔️), tačiau pora jų yra žalingi (❌). 

Atrinkome šiuos teisės aktų pakeitimus, įtakojančius elgesį su gamta ir gyvūnais:

❌ Naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje atmetant Prezidento veto (balsavimas),

❌ Tikslo plėsti saugomas teritorijas išmetimas iš ilgalaikės vizijos "Lietuva 2050" (balsavimas),

✔️ Verslinės žvejybos Kuršių mariose draudimas (balsavimas),

✔️ Perrašyto miškų įstatymo, keičiančio naudojimo balansą, priėmimas svarstyti Seime (balsavimas),

✔️ Draudimas laikyti gyvūnus po žiauraus elgesio atvejo (balsavimas),

✔️ Baudų žvejybos pažeidėjams padidinimas (balsavimas),

✔️ Gamtos teršėjų automobilių konfiskavimo galimybė ir didesnės baudos teršėjams (balsavimas)

Atrinkome šiuos teisės aktų pakeitimus, skatinančius keisti technologijas ir vartojimo įpročius:

✔️ Plastikinių maišelių prekybos centruose apmokestinimas (balsavimas),

✔️ Reikalavimas įmonėms perdirbti visas savo pakuotes, jei nori gau­ti ga­li­my­bę bū­ti at­leis­tos nuo mo­kes­čio už ap­lin­kos taršą (balsavimas),

✔️ Sąvartyno mokesčio už nepavojingas atliekas didinimas (balsavimas),

✔️ Teisė aplinkosaugininkams stabdyti automobilius ir matuoti taršą (balsavimas),

✔️ Automobilių taršos mokesčio įvedimas (balsavimas),

✔️ Sektorių, kurie įtraukiami į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, išplėtimas (balsavimas),

✔️ Akcizo iškastiniam kurui didinimas, taip surenkant lėšų valstybės gynybai (balsavimas).

Atrinktiems balsavimams peržiūrėjome, kiek Seimo narių balsavimai atitiko aplinkosauginę poziciją. Vertindami atsižvelgėme ir į tai, ar partija yra valdančioji, ar opozicinė. Dažnai balsavimui teikiami teisės aktų projektai yra teikiami valdančiųjų, derinimo eigoje praradę ambicijas. Valdančiosios partijos yra linkusios savo teiktus teisės aktus palaikyti, o opozicija - nepalaikyti. 

GALUTINIO APLINKOSAUGINIO ĮVERČIO SUTEIKIMAS