RINKIMAI 2020

Ką radome

Siekiant ateities gerovės būtina keisti ekonomikos raidos kryptį ir jungtis prie Europos Žaliojo kurso. LSDP programoje siekis įgyvendinti Žaliąjį kursą yra tarp pagrindinių keturių tikslų, įvardijamų jau programos įžanginėje dalyje. TS-LKD ir LS programose dominuoja tradiciniai tikslai transformuoti ūkį į grįstą aukšta pridėtine verte, didinti produktyvumą ar būti aukštai „Doing business“ indekse. Žaliajai ekonomikai taip pat skiriamas dėmesys, bet ji labiau pateikiama kaip atskiras segmentas ar investicijų pritraukimo įrankis. DP svarbiausia ekonomikos kryptimi įvardija eksporto kūrimą ir pajėgų konkuravimą su importu, o apie žaliąją kryptį nekalba. 

❌ Nė viena partija savo socialinės politikos skyriuje nenumatė skirti dėmesio teisingam ir įtraukiam perėjimui prie žaliosios ekonomikos, kad pažeidžiamesnės socialinės grupės nenukentėtų. Tai yra labai rimta grėsmė siekiant tikrų, o ne apsimestinių pokyčių. Tiesa, LSDP mini socialiai teisingą perėjimą, nors ir ne pagrindiniame socialinės atskirties mažinimo skyriuje, o įsipareigodama aktyviai veikti Europos Sąjungoje ir prisidėti prie bendros kovos su klimato kaita.

Finansinis užnugaris ir paskatų sistema yra pagrindas bet kokiai pertvarkai. Tvarios investicijos, žalingų subsidijų keitimas į žaliuosius prioritetus, mokesčių perkėlimas nuo darbo jėgos ant teršėjų pečių, žali viešieji pirkimai – tai mažiausia, ką būtina atlikti. Šioje srityje ambicingiausia LSDP programa, žadanti, kad būsimi biudžetai bus ekonominės transformacijos biudžetai, pertvarkai bus įsteigtas nacionalinis plėtros bankas, didinamos įplaukos iš aplinkosauginių mokesčių, skiriamas nulinis PVM ekologiškam maistui. Nedaug atsilieka ir TS-LKD programa, numatanti įsteigti strateginį investicijų fondą bei panaudoti jį žaliosioms inovacijoms, peržiūrėti nacionalinių finansinių instrumentų prioritetus, mažinti aplinkai žalingų subsidijų. LS programoje reikšmingas pažadas iki 2025 m. nutraukti subsidijas ir mokestines lengvatas iškastiniam kurui. Visos minėtos partijos sutartinai žada didinti viešųjų žaliųjų pirkimų dalį. DP programoje neramina požiūris į žaliąsias technologijas tik per ES paramos įsisavinimo prizmę, taip pat siekis didinti žemės ūkio tiesiogines išmokas, jų nesusiejant su žaliąja ar socialine kryptimi. 

Be mokslo ir inovacijų tokio masto pertvarka sunkiai įmanoma. TS-LKD žada, kad pagal ekologinių inovacijų indeksą Lietuvos rezultatas pasieks 125 balus (dabar – 89 balai). Inovacijas modernizacijai žada pasitelkti ir LSDP bei LS. DP taip pat numato Nacionalinę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą klimato kaitos ir atsinaujinančios energetikos temai.

Švietimas turi ugdyti visuomenės supratimą apie klimato ir aplinkos būklės iššūkius, jų mastus bei paruošti pokyčiui. Stipresnį aplinkosauginį švietimą mokyklų programose numato LSDP, TS-LKD ir LS. LS taip pat numato jį įtraukti į aukštojo mokslo programas, o TS-LKD žada atnaujinti profesinio mokymo programas pagal žiedinės ekonomikos ir Žaliojo kurso tendencijas. DP apie aplinkosauginį švietimą nekalba. ❌ Nė viena partija nenumato perkvalifikavimo dėl žaliojo pokyčio.

Verslo atsakingumo skatinimą numato TS-LKD ir LSDP. LS ir DP apie tai nekalba. 

🏆 Ekonomikos raidos krypties temoje geriau įvertinome LSDP programą, įsipareigojusią įgyvendinti naująjį žaliąjį susitarimą ir žadančią ta linkme kreipti ir kitus sektorius. Žengti žaliuoju keliu dairosi ir TS-LKD bei LS, tačiau jų ekonominėse programose dominuoja tradicinės kryptys ir tikslai, o žalioji ekonomika daugiau suprantama ne kaip pertvarkos tikslas, o kaip papildoma priemonė ar atskiras ekonomikos segmentas. DP programą įvertinome prasčiausiai, nes ji nenumato pamatinių pokyčių žalumo link. 

Ką radome

Klimato kaita minima visų partijų programose. LSDP išsako palaikymą Paryžiaus susitarimui, kuriame buvo įsipareigota mažinti atšilimą, žada įgyvendinti Žaliąjį kursą, klimato kaitą pamini daugelyje programos vietų, tačiau konkrečių tikslų (pvz., sumažinti ŠESD 60-čia procentų iki 2030 metų) programoje nėra. TS-LKD taip pat žada prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo. Konkrečiai numatoma peržiūrėti finansinių instrumentų prioritetus, svarbiausią dėmesį skiriant mažai CO2 išmetančių sričių, klimatui ir švariai energijai palankių sprendimų finansavimui. LS žada mažinti pramonės „anglies pėdsaką“, imtis Žaliojo kurso lyderystės, sudaryti sąlygas tapti klimatui neutraliais piliečiais. LS taip pat planuoja visuotinio ŠESD emisijų įkainojimo studiją. DP apie klimato kaitą tik užsimena.

LSDP žada ilgainiui atsisakyti iškastinio kuro, kitos partijos tokio siekio nekelia. Tai yra svarbus momentas – partijos vengia įsipareigojimų ką nors mažinti ar visai atsisakyti, verčiau renkasi vystymosi, inovacijų, naujų galimybių retoriką. Vystymasis ir inovacijos yra būtinos klimato kaitai stabdyti, tačiau šalia to yra svarbu atsisakyti ar mažinti klimatui žalingą veiklą, o taip pat daug plačiau taikyti gamtos procesais grįstus sprendimus. Šios situacijos pavyzdžiu gali būti partijų įvardijami siekiai transporto srityje: visos partijos akcentuoja plėtrą, tačiau ne apskaičiuotą ŠESD emisijų mažinimą. Programose kalbama apie oro uostų, jūrų uosto veiklos plėtrą, buvimą tranzito šalimi, o šalia to visose programose rašoma apie ekologiško transporto plėtrą. Atšilimo mažinimui reikalingas principingesnis perėjimas nuo taršaus transporto prie klimatui neutralaus.

Rašydamos apie energetiką visos partijos žada skatinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą. Šie siekiai yra svarbūs klimato kaitos temoje, tačiau svarbu, kad AEI plėtra būtų tvari ir suderinama su biologinės įvairovės apsauga ir ekologinėmis ribomis. Tai itin aktualu kalbant apie biokuro naudojimą, nes netvari biokuro plėtra reikštų natūralių miško ekosistemų nykimą. Biokuro plėtros tvarumas minimas LSDP programoje, o LS ir DP programoje rašoma apie biokuro plėtrą, tačiau tvarumo siekiai neįvardijami. Tvarumas partijų programose neįvardijamas ir kalbant apie kitus AEI šaltinius. 

Visų partijų programose žadama didinti miškingumą, tačiau nėra aišku, kaip miškai bus naudojami ir ar pripažįstama brandžių miškų svarba. Miškai sugeria ir užrakina ŠESD ir taip padeda neutralizuoti išmetimus. Būtent brandūs miškai ilgam užkonservuoja anglį medžiuose ir dirvoje, todėl yra svarbu, kad šalia miškingumo didinimo brandiems miškams būtų suteikiama reikiama apsauga. Apie tai, kad ŠESD sugeria pievos, šlapynės ir neariami ūkinės žemės plotai, programose neužsimenama. ❌ Programose iš esmės nėra rašoma apie ŠESD mažinimą keičiant žemės naudojimo būdus ir taikant gamtos procesais grįstus sprendimus. 

Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės nėra išplėtotos nė vienos partijos programoje, nors yra minimos LS ir LSDP programose, nurodant veiklos diversifikavimą, kooperaciją, perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Kaip atskiras prisitaikymo aspektas yra pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Apsaugos nuo ekstremalių situacijų ir/ar krizių valdymo sistemą planuoja stiprinti TS-LKD ir LSDP.

🏆 Klimato kaitos temoje geriau įvertinome LS ir LSDP programas. Abi partijos išsako nusiteikimą siekti klimato kaitos mažinimo. LS programoje klimato kaitos tema aptariama plačiausiai, formuluojami siekiai pramonės, transporto, energetikos sektoriuose. LSDP kalba apie ūkininkavimo ir energetikos tvarumą ir transporto draugiškumą aplinkai. TS-LKD programoje kalbama apie finansinių instrumentų prioritetus klimatui, AEI, mažų CO2 išmetimų sritims, taip pat apie elektra varomą transportą ir darnų judumą. DP žada ambicingai kovoti su klimato kaita ir diegti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aplinkos oro teršalų kiekio mažinimo technologijas, tačiau skaitant ketinimus analizės pagrindu parengti šalies ir regionų ŠESD mažinimo planus atrodo, kad partija nesusipažinusi su strateginiu valstybės dokumentu – Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu. 

Ką radome

Biologinei įvairovei išlikti yra reikalingas pakankamai platus ir pakankamai griežtai ūkinę veiklą kontroliuojantis saugomų teritorijų tinklas. Apie saugomų teritorijų plėtrą užsimenama tik TS-LKD programoje, tačiau konkrečių siekių ir tikslų neišsikeliama. LSDP, LS ir DP rašo apie miškingumo didinimą, tačiau naujieji miškų plotai savaime saugomomis teritorijomis netaps. LSDP programoje užsibrėžiama saugomų teritorijų miškuose prioritetą skirti gamtinėms vertybėms, tačiau kitos saugomos teritorijos neminimos. Programoje kalbama apie gamtinių vertybių išsaugojimą apskritai, konkrečiau įsipareigojama skirti dėmesį Baltijos jūros faunos ir floros apsaugai, „juodųjų (negyvųjų) zonų“ plotų mažinimui. LS programoje rašoma apie saugomų teritorijų valdymo pertvarką, kompensacijų už apribojimus saugomose teritorijose mechanizmą, suteikiantį galimybę išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį. Ar ši pertvarka gyvajai gamtai suteiktų daugiau apsaugos, iš programos įvertinti negalima.

Gamtinių buveinių apsaugos siekius programose suformulavo TS-LKD, LSDP ir LS. TS-LKD programoje pasisakoma glaustai: ketinama sukurti „ekonomiškai ir teisiškai pagrįstus instrumentus, padėsiančius palaikyti gerą gamtinių buveinių būklę“, taip pat -  atkurti ir tvarkyti šlapynes. LSDP programoje buveinių apsaugos dalis yra išplėtota daugiau, žadama sudaryti ilgalaikę svarbiausių ES svarbos buveinių priežiūros programą, sukurti efektyvų ir prioritetais pagrįstą buveinių apsaugos finansavimo mechanizmą. LS žada imtis didesnės vertingų miškų apsaugos, tačiau liberalizuoti ir intensyvinti ūkininkavimą kituose miškuose, o apie kitų tipų buveines neužsimena.

Visose skaitytose programose pripažįstamas neigiamas žemės ūkio poveikis gyvajai gamtai – įvardijami siekiai vienaip ar kitaip jį mažinti ir tokiu būdu saugoti biologinę įvairovę. LSDP programoje atskleidžiami konkretesni siekiai mažinti žemės ūkio poveikį, numatant spręsti pesticidų ir mineralinių trąšų naudojimo problemas. LS taip pat siūlo mineralinių trąšų reglamentavimą, daugiausia susiedami jį su vandens tarša. Ekologišką ar gyvosios gamtos apsaugai palankų ūkininkavimą skatinti žada DP, TS-LKD, LSDP. ❌ Tačiau nė viena partija neįsipareigoja pasiekti, kad bent 10% žemės ūkio žemės būtų biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai, nors kraštovaizdžio elementų apsaugą mini TS-LKD, LS ir DP.

Visos partijos rašo apie vandens užterštumo mažinimą, kuris yra labai svarbus vandens buveinių apsaugai ir atkūrimui. Tik TS-LKD programoje žadama griauti žuvų migracijai trukdančias užtvankas ekologiniu požiūriu vertingose upėse. LSDP programoje žadama neleisti statyti naujų užtvankų. Šiuo metu aktualesnis yra esamų neretai jau apleistų užtvankų griovimo tikslas. Visos partijos žada rūpintis žuvų ištekliais, tačiau DP ir LS programose rūpestis labiau nukreiptas į žvejybos interesą. LSDP ir TS-LKD žada spręsti verslinės žvejybos ribojimo Kuršių mariose klausimą. LSDP papildomai žada griežtesnį aplinkosauginį jūros laivybos reglamentavimą. 

Visų, išskyrus DP,  partijų programose minimi siekiai dėl darnesnės ir/ar žalesnės miestų plėtros. ❌ Tačiau nė vienos nagrinėtos partijos programoje nėra numatomas plataus masto žalinimas, kurį įpareigoja Europos biologinės įvairovės strategija. Išreikštinai saugoti viešas erdves ir žaliuosius plotus įsipareigoja tik LSDP.

Gyvosios gamtos temoje išsiskiria LS programa. Nepaisant visuotinio biologinės įvairovės nykimo, LS programoje teigiama, kad „Lietuvos gyvosios gamtos gausa nuosekliai didėja“. Skaitant toliau aiškėja, kad partijai gyvoji gamta daugiausia susiveda į medžiojamąją fauną – vietoje gyvosios gamtos apsaugos gairių pateikiama medžioklės programa. Gyvajai gamtai pavojingas joje keliamas siekis iki minimumo sumažinti šernų, bebrų, smulkiųjų plėšrūnų poveikį žemės ir miškų ūkiui. Nors programoje ir žadama užtikrinti šių gyvūnų rūšių išlikimą, esmingai mažinti jų poveikį žmonių veiklai įmanoma tik jas naikinant bei trikdant natūralias ekosistemas. TS-LKD programoje, priešingai, vienintelėje iš nagrinėtų yra rašoma apie sugyvenimo su nepatogiomis rūšimis sprendimus, pvz., diegti gyvulių apsaugos nuo vilkų priemones.

🏆 Gyvosios gamtos temoje geriau įvertinome LSDP programą, apimančią didelę dalį gyvosios gamtos politikai svarbių potemių. Neblogai atrodo ir TS-LKD programa, kurioje paminėti svarbūs punktai. Prastai įvertinome LS programą, turinčią tiek gyvajai gamtai palankių siekių, tiek gyvajai gamtai galimai žalingų ketinimų. DP programoje išvis stinga dėmesio gyvajai gamtai – jai skirtos dalies nėra, tam tikri siekiai išdėstyti rašant apie žemės ūkį. 

Ką radome

Visose nagrinėtose partijų programose rašoma apie miškus ir įvardijami vienokie ar kitokie siekiai miškų politikoje. LSDP ir LS žada didinti Lietuvos miškingumą (socialdemokratai išsikelia ambicingiausią tikslą iki 2030 m. miškų plotą padidinti iki 44% šalies teritorijos). DP tik nekonkrečiai žada plėsti valstybinius miškus, o TS-LKD apie bendrą miškingumą savo programoje nekalba.

Ketinimai didinti miškų plotus atitinka Žaliojo kurso gaires, tačiau svarbus yra ne tik miškų plotas, bet ir jų būklė bei gamtinė vertė. Partijos išsikėlė skirtingus gamtinių vertybių apsaugos miškuose siekius ir būdus. TS-LKD užsibrėžė nekertamų (brandžių) miškų plotą padidinti dvigubai, peržiūrėti miškotvarkos reikalavimus ir planavimą saugomose teritorijose, taip pat sukurti instrumentus palaikyti gerą gamtinių buveinių būklę. LSDP užsibrėžė labiau saugoti saugomų teritorijų miškus, teikiant prioritetą vertybėms ir ribojant plynus kirtimus, taip pat žada įsteigti Punios rezervatą. Panašiai kaip ir TS-LKD, socialdemokratai žada sukurti ES svarbos buveinių priežiūros programą, pabrėždami tam reikalingą finansavimą. DP žada reglamentuoti plynus kirtimus, tačiau nepaaiškina, kokia linkme reglamentavimas turėtų būti keičiamas, nes kirtimai ir dabar yra reglamentuoti. LS žada imtis didesnės vertingų miškų apsaugos, tačiau taip pat liberalizuos ir intensyvins ūkininkavimą, jų žodžiais, biologiškai mažaverčiuose miškuose. ❌ Visų partijų programose pasigedome siekio reglamentuoti ir skatinti gamtiškąją miškininkystę. Tai ypač aktualu saugomoms teritorijoms, kur dominuoja ūkinė miškininkystė, orientuota į medienos gamybą, nors turėtų būti kitaip.

Biokuro verslo plėtros suderinamumas su gamtosauginiais siekiais yra dviprasmiškas. Iš vienos pusės tai yra būdas mažinti iškastinio kuro poreikį, iš kitos – plėtra turi ekologines ribas. LS programoje keliamas siekis Lietuvai tapti biomasės pritaikomumo lydere, o DP programoje ketinama skatinti biojėgainių statybą ir bioenergetikos plėtrą, siejant tai su miškininkystės sektoriumi. Šiose programose nekalbama apie biomasės naudojimo tvarumą. LSDP programoje minimas tvarumas ir darnumas biokuro srityje, tačiau nėra pateikiama detalių, kaip jis būtų užtikrinamas.

Valstybė yra užsibrėžusi sukurti nacionalinę Miškų strategiją, kurią ruošiant turi būti suderinti skirtingi interesai ir numatytos miškų valdymo kryptys. Todėl yra svarbu, kaip partijos planuoja siekti sutarimo dėl miškų. Apie nacionalinį susitarimą ir visų pusių sutelkimą pokyčiams rašoma TS-LKD ir LSDP programose. LS programoje ketinama apsiriboti tik tam tikrais patariamaisiais balsais ir iš esmės remtis miškininkystės mokslu, kuris paprastai neatstovauja gamtosauginės pusės, todėl matome grėsmę, kad miškų politiką norima formuoti tinkamai neįtraukiant visuomenės ir gamtosaugininkų.

TS-LKD ir LS kalba apie galimybę išpirkti miško sklypus iš privačių savininkų, kai kyla konfliktinės situacijos. LS taip pat kalba apie savininkų galimybes naudotis savo miškais vykdant kitas komercines veiklas, kurios nebūtų susijusios vien tik su medienos pardavimu.

🏆 Mūsų vertinimu, nagrinėtose programose miškų temoje visos partijos atpažįsta miškų valdymą kaip svarbią ir sudėtingą temą. Vienos partijos išsikelia rimtesnius ir aiškesnius tikslus ir siekius nei kitos, tačiau visoms programoms stinga didesnės problematikos aprėpties, ambicingumo ir dažniausiai konkretumo. Dėl suformuluotų ambicingesnių ir į neūkines miško funkcijas orientuotų siekių šioje temoje geriau įvertinome LSDP programą. TS-LKD programos siūlymus miškams vertiname teigiamai, tačiau pasigedome kai kurių svarbių klausimų aptarimo. DP programą vertiname blogiausiai dėl jos paviršutiniškumo ir nekonkretumo. LS programos negalime vertinti gerai dėl to, kad šalia teigiamų siūlymų yra akivaizdi orientacija į verslo ir ūkinius poreikius, iškeliant juos aukščiau gamtosauginių tikslų. 

Ką radome

Siekiai įgyvendinti tam tikrus žiedinės ekonomikos principus įrašyti TS-LKD, LSDP ir LS programose. Šių partijų programose rašoma apie atliekų mažinimą ir po truputį apimama kitų žiedinės ekonomikos temų. Žiedinei ekonomikai dėmesio visai neskirta DP programoje. Žodis „žiedinė“ joje pavartotas tik nesuredaguotame sakinyje, pametus „ekonomiką“. 

LSDP programos ekonomikai skirtas skyrius pavadintas „Ekonominės politikos pertvarka: žaliojo augimo link“, jo įžanginėje dalyje žadama ypač didelį dėmesį skirti žiedinei ekonomikai ir vardijami žiedinės ekonomikos uždaviniai, tačiau tolesnėje skyriaus dalyje „tam, kad pasiektume šiuos tikslus, įsipareigojame“ iš esmės nėra žiedinės ekonomikos siekių. Deklaruoti ketinimai yra tik pirmas žingsnis perėjimo link, tačiau norint jį realiai įvykdyti, reikia užsibrėžti konkrečius siekius ir būdus, kurių partijos programoje trūksta. 

TS-LKD programoje žiedinės ekonomikos siekiai įvardijami tiek ekonomikos, tiek aplinkosaugos skyriuose. Tarp ekonomikos atkūrimo uždavinių žadamas dėmesys žaliajai ekonomikai: ketinama sukurti prielaidas nukreipti investicijas į perspektyviausius žaliosios ekonomikos segmentus. Aplinkosaugos skyrelyje žadama skatinti verslą diegti naujus gamybos standartus, kad produktus būtų galima pataisyti, pakartotinai panaudoti, o perdirbtas atliekas paversti naujais produktais. 

LS ekonomikos skyriuje aptarinėjamos mokestinės pertvarkos, tačiau žiedinės ekonomikos tikslų ar siekių jame įrašyta nėra. Žiedinė ekonomika šios partijos programoje yra aplinkosaugos dalyje. LS labiausiai akcentuoja naujų darbo vietų kūrimą vystant žiedinę ekonomiką, pokyčius mato kaip vystymosi galimybę. Partija žada skatinti ekoprojektavimą, ekogamybą, produkcijos gamybą iš antrinių žaliavų ir pan.

Visų partijų programose rašoma apie atliekas. DP ketina sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, kuri skatintų mažinti atliekų kiekius bei minimizuoti pavojų supančiai aplinkai ir žmonių sveikatai, bet vardindama siekius kalba tik apie perdirbimą, o ne mažinimą. LS programoje, priešingai, į pirmą vietą keliamas atliekų mažinimas, teigiant, kad svarbiausiu prioritetu yra atliekų prevencija ir veikla be atliekų. LS įrašė siekį verslus be atliekų bei gyventojus be atliekų skatinti socialinėmis bei ekonominėmis priemonėmis. LSDP programoje atliekų perdirbimas ir beatliekinė gamyba tik paminimi. TS-LKD įvardija siekius skatinti atliekų susidarymą mažinančią verslo veiklą ir užsibrėžia tikslą perdirbti bent 60 % komunalinių atliekų. 

Partijos iš esmės neapžvelgė taršiųjų sektorių, išskyrus TS-LKD paminėjimą, kad atsisakys vienkartinio plastiko gaminių, ir LS planus toliau skaitmeninti statybos sektorių.

🏆 Analizuojant programas matyti, kad partijos yra pasirengusios tam tikriems pokyčiams žiedinės ekonomikos kryptimi, tačiau siūlymai skirtingoms žiedinės ekonomikos modelio dalims yra nevienodo ambicingumo ir detalumo. Labai daug dėmesio skiriama atliekų perdirbimui, o perteklinio vartojimo mažinimui, daiktų dalinimosi skatinimui ar taisymui konkretesnių uždavinių neformuluojama. Visoms partijoms trūksta konkrečių tikslų ir aiškių sprendimų, tik TS-LKD įvardijo konkretų tikslą atliekų perdirbimui. TS-LKD, LSDP ir LS programas vertiname panašiai – kaip einančias teisinga linkme, bet vis dar nepakankamai ambicingas ar konkrečias. DP programą vertiname prasčiausiai dėl to, kad žiedinės ekonomikos principų, išskyrus atliekų tvarkymą, joje išvis nėra. 

Ką radome

Partijų programose žemės ūkiui skiriamas nevienodas dėmesys. Išsiskiria TS-LKD programa, kurioje pasiūlymai žemės ūkiui pateikti kitų temų skyriuose. Kitų partijų programose žemės ūkiui skiriamas atskiras skyrius. 

Nors TS-LKD nėra atskiro žemės ūkio skyriaus, tačiau jų programoje yra įsipareigojimas sudaryti palankesnes ES paramos sąlygas ūkininkams, kurių žemdirbystės praktika prisideda prie agrarinio kraštovaizdžio įvairovės ir palankesnių biologinės įvairovės apsaugos priemonių. Taip pat partija žada mažinti žalingas subsidijas. LSDP žada siekti tiesioginių išmokų suvienodinimo ES žemdirbiams bei teisingesnio jų skirstymo šalies viduje, orientuojantis į mažus ir vidutinius ūkininkus ir numatant išmokų lubas. Nors mažųjų ūkių rėmimas savaime gali reikšti draugiškesnį aplinkai ūkininkavimą, tačiau nenumatyta išmokomis kryptingai siekti aplinkosauginių tikslų. DP siekia tik suvienodinti tiesiogines išmokas ES.

LSDP ir TS-LKD žada skatinti ekologinių ūkių plėtrą, LS žada skatinti didelės gamtinės vertės ūkininkavimą, o DP žada remti ekologiškų produktų gamybą. Nė viena partija neįvardija konkrečių ekologiškų ūkių augimo tikslų.

Cheminių pesticidų naudojimą mažinti žadama LSDP programoje, o kitos partijos pesticidų nemini. Mineralinių trąšų naudojimą taip pat žada mažinti LSDP, o TS-LKD ir LS numato reglamentuoti arba nustatyti reikalavimus mineralinių trąšų naudojimui. Konkrečių tikslų programose nėra nurodyta.

❌ Nė viena partija neįsipareigoja siekti, kad bent 10% žemės ūkio žemės būtų biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai, nors kraštovaizdžio elementų apsaugą mini TS-LKD, LS ir DP.

DP programoje iškeltas siekis skatinti nuoseklų žemės ūkyje vykdomos gamybos perėjimą prie mažų emisijų technologijų, tačiau nepaaiškinama, kaip tai ketinama daryti. TS-LKD programoje ŠESD mažinimo siekių nėra. LS programoje klimato kaitos problemoms spręsti žadama užtikrinti technologijų, mažinančių žemės ūkio poveikį aplinkai, naudojimą. Taip pat siūloma skatinti tausiau išteklius naudojančių ūkininkavimo būdų taikymą ir natūralių būdų taikymą. LSDP programoje rašoma apie tausųjį ir tikslųjį ūkininkavimą, kuris padėtų sumažinti iškastinio kuro, pesticidų bei mineralinių trąšų naudojimą ūkininkavimo veikloje, tačiau konkretesni siekiai neformuluojami.

LSDP žada rūpintis gyvūnų gerove, užsimena apie gyvūnų transportavimo klausimus. LS žada užtikrinti Europinės gyvūnų gerovės standartus paukštininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose. DP ir TS-LKD programos apie gyvūnų gerovę nekalbama.

Dirvožemio atkūrimo ir palaikymo svarbą įvardija LS ir LSDP, DP įvardija tik dirvožemio rūgštėjimą, nors tai tik viena iš problemų greta organinės medžiagos mažėjimo, dirvožemio taršos ir erozijos. LS žada priimti Dirvožemio įstatymą, o LSDP – Dirvožemio valdymo programą, kad dirvožemiai būtų tvarkomi tvariai. DP žada tik kalkinimo darbus.

LS ir LSDP rašo apie maisto grandinių trumpinimą, taip sprendžiant socialines ir aplinkosaugines problemas. Sveiko maisto svarbą pripažįsta LSDP ir LS, o maisto švaistymo problemą mini LSDP ir DP. Visos partijos, išskyrus TS-LKD, numato bioekonomikos plėtrą. LSDP akcentuoja aukštos pridėtinės vertės nišinius produktus, LS ypatingą dėmesį skirs atsinaujinančių energijos išteklių gamybai iš atliekų, o DP krypties nenurodo.

🏆 Žemės ūkio temoje geriausiai įvertinome LSDP programą už jos gana plačius siekius. TS-LKD programoje nėra žemės ūkio skyriaus, tačiau kituose skyriuose išdėstyta nemažai aplinkosaugai svarbių pasiūlymų ir priemonių. LS programoje teigiamai vertinti tam tikri siekiai, tačiau didelės svarbių temų dalies į ją neįtraukta. DP programoje rašoma mažiau ir abstrakčiomis frazėmis. 

Ką radome

Visų partijų programose numatyta pokyčių aplinkos apsaugos sistemoje, tačiau nė viena tiesiogiai nenumato didesnio sistemos finansavimo. Lietuva pagal aplinkos apsaugai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje užima 26 vietą iš 27. 

Visos partijos žada pokyčius aplinkos monitoringui ir kontrolei. Ambicingiausius pertvarkos tikslus kelia TS-LKD, žadėdami iš esmės peržiūrėti sistemą, pradedant nuo prevencijos stiprinimo, baudų neišvengiamumo, žalos atlyginimo iki kvalifikacinių ir analitinių gebėjimų stiprinimo, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įtraukimo. LSDP pabrėžia konsultavimą ir metodinę pagalbą pažeidėjams bei paprastesnę sprendimų priėmimo procedūrą. DP programoje rašoma apie aplinkos stebėseną ir žadama didinti apsaugos pareigūnų atsakomybę bei gebėjimus įsisavinti ir efektyviai administruoti ES paramą. LS žada plačią skaitmenizaciją, o taip pat atskirti gamtos išteklių kontrolės funkcijas nuo gamtos išteklių naudojimo funkcijų.

Visos partijos žada viešojo sektoriaus pertvarkas, taigi automatiškai – ir aplinkos apsaugos administravimo institucijų. Žadami orūs atlyginimai ir kvalifikacijos kėlimas. TS-LKD kelia konkretų tikslą, kad Valstybės tarnybos efektyvumo indekse Lietuva pateks į Europos šalių Top 10 (šiandien – 20 vieta). DP ruošiasi naikinti neužimtus laisvus etatus, o tai tik dar labiau pagilins audito įvardintas aplinkos apsaugos sistemos problemas. DP taip pat žada patikslinti Aplinkos ministerijos funkcijas ir sritis, stiprinti institucinius gebėjimus įsisavinti ir administruoti ES struktūrinių fondų paramą – tai dar labiau tolintų nuo šios institucijos aplinkosauginės misijos. LS taip pat žada pokyčius peržiūrint Aplinkos ministerijos funkcijas ir pervadinant ją į Darnaus vystymosi ministeriją. Tačiau nerimą kelia besikartojantis siekis viešuosius objektus ir investicijas vertinti išskirtinai per pridėtinę vertę ir kaštus.  

Visos partijos žada stiprinti visuomenės informavimą ir dalyvavimą priimant sprendimus. TS-LKD savo programoje tam teikia išskirtinį dėmesį ir prioritetą. Maloniai nustebino LSDP pasiryžimas išbandyti pasaulyje vis plačiau taikomas svarstomosios ir dalyvaujamosios demokratijos priemones. LS žada skatinti nevyriausybinių organizacijų veiklą ir plėtrą, o aplinkosaugos srityje pabrėžia informuoto ir konstruktyvaus aktyvizmo svarbą. Tiesa, konstruktyvumo reikalavimas aktyvizmui gali rodyti ir polinkį vengti pripažinti aplinkosaugines problemas, kurių konstruktyvia ir kokybiška analize nenori užsiimti atsakingos institucijos.

TS-LKD, LSDP ir DP žada stiprinti analitinius gebėjimus, kuriant analitinius centrus ir ugdant kompetencijas. Taip pat žada lėtinti įstatymų ir sprendimų priėmimą. Tiesa, kelia abejonių DP planai, nes neįmanoma tuo pat metu stiprinti analitinių gebėjimų ir mažinti etatus bei išlaidas. LS be detalizavimo žada efektyvų, įrodymais ir gerąja praktika grįstą viešojo sektoriaus sprendimų priėmimą.

🏆 Aplinkos apsaugos sistemos stiprinimo temoje geriausiai įvertinome TS-LKD, nes jie savo programoje šiai temai skyrė didelį dėmesį ir aprėpė daug svarbių klausimų. Silpniau įvertinome LSDP ir LS, kuriose keliami mažiau detalizuoti ir abstraktesni tikslai. DP programą šioje temoje įvertinome blogai, nes planuojami veiksmai greičiausiai tik gilins audito nurodytas problemas. 

Svarbiausiu rodikliu sprendžiant apie partijų deklaruojamų aplinkosauginių siekių realumą laikome jų keliamus tikslus ekonomikai: ar numatoma kartu su Europa įgyvendinti Žaliojo kurso pagrindinį tikslą pertvarkyti ekonomiką į klimatui neutralią, kuo labiau atsietą nuo išteklių eikvojimo ir draugišką aplinkai. Šiuo klausimu sutarimo tarp vertintų partijų nėra: tik vienos partijos programa pasirodė gerai, dvi vidutiniškai ir viena labai prastai. Naujo Seimo ir Vyriausybės ambicingumas ir kryptis stipriai priklausys nuo to, kas formuos būsimą valdančiąją daugumą. 

Partijų programos dar kartą patvirtino, kad klimato kaita yra geriau įsisamoninta problema nei biologinės įvairovės nykimas. Pagrindine priemone kovoti su klimato kaita vieningai laikomas perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau iš esmės nėra rašoma apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų neutralizavimą pasitelkiant į pagalbą gamtą ir jos procesus, taigi, numatomi sprendimai yra tik daliniai. Tai pat nėra giliau nagrinėjama atsinaujinančių išteklių tvarumo tema, t.y., nekeliamas klausimas apie biokuro tiekimo ekologines ribas ir suderinamumą su gyvosios gamtos apsauga. 

Ambicijų trūksta ir pertvarkant ekonomiką į žiedinę, taip pat žemės ūkį į tvarų ir ekologinį, su mažiau chemijos ir su turtingu kraštovaizdžiu. Atrodo, kad problemos suprastos, sprendimai taip pat žinomi, tačiau vis prasiveržia tradiciniai tikslai didinti produktyvumą ar konkurencingumą, kurie be tinkamų prioritetų gali neatitikti Žaliojo kurso krypčių ar net vesti priešinga linkme.

Nors matome dalies partijų posūkį žalesnės ekonomikos ir darnesnio vystymosi link, tačiau programų aplinkosauginis ambicingumas labai skiriasi. Šis vertinimas parodo, kad nėra nė vienos temos, kurioje vertintos partijos būtų vieningai ambicingos, kad būtų galima tikėtis greito proveržio, nepriklausomai nuo rinkimų baigties. Todėl aplinkosaugiškai nusiteikusios pilietinės visuomenės ir NVO, taigi – ir mūsų, rolė ir toliau išliks labai svarbi, palaikant einančius Žaliojo kurso keliu ir raginant juo sukti dar neapsisprendusius.