RINKIMAI 2020

Detalusis vertinimas

Ar Seimas ir Vyriausybė suks žaliuoju keliu?

Ieškodami atsakymo, ar Lietuvos Seimas ir Vyriausybė suks žaliuoju keliu, įvertinome partijų, kurios pagal apklausas patenka į Seimą*, programas pagal šias temas:

Puslapio apačioje galite susipažinti kaip vertinome programas.


Sutrumpinimai:

TS-LDK Tėvynės sąjunga Lietuvos krikščionys demokratai

LSDP Lietuvos socialdemokratų partija

LS Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

DP Darbo partija

Ekonomikos raidos kryptis

2020-10-01 atnaujinti TS-LKD programos vertinimai, susipažinus su naujausia išplėsta versija

Ko ieškojome

Tikrindami, ar aplinkosauginiai pažadai yra realūs ir suderinti su kitomis partijos programų dalimis, visų pirma ieškojome:

  • Kokią pagrindinę ekonomikos raidos kryptį numato partija? Ar partija palaiko Europos Žaliąjį kursą?

  • Ar teisingas ir įtraukus perėjimas prie žalios ir skaitmeninės ekonomikos yra numatomos socialinės politikos dalis?

  • Ar finansų sistema (investicijos, subsidijos, mokesčiai, viešieji pirkimai) bus nukreipti šiai būtinai pertvarkai?

  • Ar ieškant sprendimų bus pasitelkiami mokslas ir inovacijos?

  • Ar švietimas padės visuomenei suprasti problemos mastus, rūpintis aplinka ir persikvalifikuoti naujoms darbo vietoms?

  • Ar bus skatinamas verslo atsakingumas?

Kodėl svarbu

Žaliasis kursas – Lietuvos gerovės pagrindas

Sprendžiant klimato ir aplinkos būklės blogėjimo problemas visų pirma būtina keisti, ką ir kaip gaminame, kaip vartojame, kokiomis veiklomis užsiimame. Todėl norėdami apsaugoti mišką turime kalbėti ne tik apie patį mišką, bet ir apie tai, kaip gaminama ir kaip ilgai naudojama kėdė arba kaip pasiekti, kad mūsų namams apšildyti reikėtų mažiau kuro.


Rodyti daugiau...

Perėjimas prie klimatui neutralios ir mažai išteklių reikalaujančios ekonomikos neišvengiamai turės įtakos darbo rinkai. Taršius ir daug išteklių reikalaujančius produktus kuriančias darbo vietas gali pakeisti tvarios darbo vietos, prisidedančios prie žiediškumo. Perorientuoti ekonomiką yra sunkus uždavinys, kuris reikalauja visų sektorių susitelkimo. Ypatingas iššūkis yra pasiekti, kad šiame pertvarkų kelyje silpniausi nebūtų palikti nuošalyje.

Europos Komisija 2019 metų gruodžio 11 d. paskelbė Europos Žaliąjį kursą. Tai planas, kaip užtikrinti ilgalaikį ES ekonomikos tvarumą, klimato ir aplinkos problemas paverčiant galimybėmis visose politikos srityse ir užtikrinant, kad pertvarka būtų visiems teisinga ir įtrauki. Juo rėmėmės vertindami, ar partijos įtraukė aplinkosauginius siekius į bendrą šalies vystymosi viziją.

Ką radome

Siekiant ateities gerovės būtina keisti ekonomikos raidos kryptį ir jungtis prie Europos Žaliojo kurso. LSDP programoje siekis įgyvendinti Žaliąjį kursą yra tarp pagrindinių keturių tikslų, įvardijamų jau programos įžanginėje dalyje. TS-LKD ir LS programose dominuoja tradiciniai tikslai transformuoti ūkį į grįstą aukšta pridėtine verte, didinti produktyvumą ar būti aukštai „Doing business“ indekse. Žaliajai ekonomikai taip pat skiriamas dėmesys, bet ji labiau pateikiama kaip atskiras segmentas ar investicijų pritraukimo įrankis. DP svarbiausia ekonomikos kryptimi įvardija eksporto kūrimą ir pajėgų konkuravimą su importu, o apie žaliąją kryptį nekalba.

❌ Nė viena partija savo socialinės politikos skyriuje nenumatė skirti dėmesio teisingam ir įtraukiam perėjimui prie žaliosios ekonomikos, kad pažeidžiamesnės socialinės grupės nenukentėtų. Tai yra labai rimta grėsmė siekiant tikrų, o ne apsimestinių pokyčių. Tiesa, LSDP mini socialiai teisingą perėjimą, nors ir ne pagrindiniame socialinės atskirties mažinimo skyriuje, o įsipareigodama aktyviai veikti Europos Sąjungoje ir prisidėti prie bendros kovos su klimato kaita.

Finansinis užnugaris ir paskatų sistema yra pagrindas bet kokiai pertvarkai. Tvarios investicijos, žalingų subsidijų keitimas į žaliuosius prioritetus, mokesčių perkėlimas nuo darbo jėgos ant teršėjų pečių, žali viešieji pirkimai – tai mažiausia, ką būtina atlikti. Šioje srityje ambicingiausia LSDP programa, žadanti, kad būsimi biudžetai bus ekonominės transformacijos biudžetai, pertvarkai bus įsteigtas nacionalinis plėtros bankas, didinamos įplaukos iš aplinkosauginių mokesčių, skiriamas nulinis PVM ekologiškam maistui. Nedaug atsilieka ir TS-LKD programa, numatanti įsteigti strateginį investicijų fondą bei panaudoti jį žaliosioms inovacijoms, peržiūrėti nacionalinių finansinių instrumentų prioritetus, mažinti aplinkai žalingų subsidijų. LS programoje reikšmingas pažadas iki 2025 m. nutraukti subsidijas ir mokestines lengvatas iškastiniam kurui. Visos minėtos partijos sutartinai žada didinti viešųjų žaliųjų pirkimų dalį. DP programoje neramina požiūris į žaliąsias technologijas tik per ES paramos įsisavinimo prizmę, taip pat siekis didinti žemės ūkio tiesiogines išmokas, jų nesusiejant su žaliąja ar socialine kryptimi.

Be mokslo ir inovacijų tokio masto pertvarka sunkiai įmanoma. TS-LKD žada, kad pagal ekologinių inovacijų indeksą Lietuvos rezultatas pasieks 125 balus (dabar – 89 balai). Inovacijas modernizacijai žada pasitelkti ir LSDP bei LS. DP taip pat numato Nacionalinę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą klimato kaitos ir atsinaujinančios energetikos temai.

Švietimas turi ugdyti visuomenės supratimą apie klimato ir aplinkos būklės iššūkius, jų mastus bei paruošti pokyčiui. Stipresnį aplinkosauginį švietimą mokyklų programose numato LSDP, TS-LKD ir LS. LS taip pat numato jį įtraukti į aukštojo mokslo programas, o TS-LKD žada atnaujinti profesinio mokymo programas pagal žiedinės ekonomikos ir Žaliojo kurso tendencijas. DP apie aplinkosauginį švietimą nekalba. ❌ Nė viena partija nenumato perkvalifikavimo dėl žaliojo pokyčio.

Verslo atsakingumo skatinimą numato TS-LKD ir LSDP. LS ir DP apie tai nekalba.

🏆 Ekonomikos raidos krypties temoje geriau įvertinome LSDP programą, įsipareigojusią įgyvendinti naująjį žaliąjį susitarimą ir žadančią ta linkme kreipti ir kitus sektorius. Žengti žaliuoju keliu dairosi ir TS-LKD bei LS, tačiau jų ekonominėse programose dominuoja tradicinės kryptys ir tikslai, o žalioji ekonomika daugiau suprantama ne kaip pertvarkos tikslas, o kaip papildoma priemonė ar atskiras ekonomikos segmentas. DP programą įvertinome prasčiausiai, nes ji nenumato pamatinių pokyčių žalumo link.

Klimatas

2020-10-01 atnaujinti TS-LKD programos vertinimai, susipažinus su naujausia išplėsta versija

Ko ieškojome

Tikrindami, ar partijos programa veda link neutralaus ekonomikos poveikio klimatui, ieškojome:

  • Ar yra siekiama ambicingai mažinti ŠESD visuose svarbiausiuose sektoriuose: transporto, energetikos, žemės ūkio, pramonės ir atliekų tvarkymo? Kokiam mažinimui įsipareigojama?

  • Ar pripažįstama anglies sugėrimo ir užrakinimo svarba miškuose, daugiametėse pievose, dirvožemyje, šlapžemėse ir pan.?

  • Ar yra numatomi prisitaikymo prie klimato atšilimo veiksmai?

Kodėl svarbu

Neutralus ekonomikos poveikis klimatui

Besniegės žiemos, temperatūrai nedaug bekrentant žemiau 0 ir vasariškas rugsėjis Lietuvos gyventojams aiškiai liudija, kad klimatas spėriai keičiasi. Visuotinio atšilimo priežastimi laikomas dėl žmonių veiklos padidėjęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis atmosferoje. Kylanti vidutinė temperatūra pakeis pasaulį, kartu žmonių gyvenimo sąlygas: bus užlietos vandenynų pakrantės, išnyks upės, smarkiai išsiplės dykvietės ir t.t. Klimato kaitos negalima atšaukti, tačiau keičiant savo veiklą galima mažinti ŠESD išsiskyrimą į atmosferą bei didinti jo sugėrimą bei užrakinimą, kad vidutinė temperatūra pasaulyje pakiltų mažiau.


Rodyti daugiau...

Per pastaruosius 150 metų vidutinė temperatūra pasaulyje pakilo beveik 0,8 °C, Europoje – maždaug 1 °C. Manoma, kad jei temperatūra pakils daugiau nei 2 °C, lyginant su ikipramoniniais laikais, tai gali sukelti katastrofiškų padarinių, todėl pasaulis siekia, kad atšilimas neviršytų 1,5 °C. Europos Žaliasis kursas numato, kad iki 2050 metų bendras išskiriamų ir sugeriamų ŠESD rodiklis Europoje turi būti 0. Tai reiškia, kad šalys narės turi rūpintis mažinti ŠESD išskyrimą bei rūpintis ekosistemomis, kurios jį sugeria (miškai, pievos, šlapynės). „Climate Action Network Europe“ – tinklo, jungiančio daugiau nei 170 NVO 38 pasaulio šalyse – vertinimu, tam, kad būtų suvaldyta klimato kaita, nulinis ŠESD išmetimų rodiklis turi būti pasiektas jau 2040 m., tad 2030 m. ŠESD kiekis turi būti sumažintas jau 65%.

Pagal Europos komisijai teikiamą ataskaitą, 2018 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų ŠESD, o absorbuota 3,9 mln. tonų, daugiausiai – miškų ir daugiamečių pievų dėka. Daugiausia išmetė transporto (30,2 %) ir energetikos (28,6 %) sektoriai. Toliau rikiuojasi žemės ūkio (21,1 %), pramonės (15,6 %) ir atliekų (4,5 %) sektoriai. 2018 metais ŠESD išmesta apie 1,7 % mažiau nei 2017 m.

Ką radome

Klimato kaita minima visų partijų programose. LSDP išsako palaikymą Paryžiaus susitarimui, kuriame buvo įsipareigota mažinti atšilimą, žada įgyvendinti Žaliąjį kursą, klimato kaitą pamini daugelyje programos vietų, tačiau konkrečių tikslų (pvz., sumažinti ŠESD 60-čia procentų iki 2030 metų) programoje nėra. TS-LKD taip pat žada prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo. Konkrečiai numatoma peržiūrėti finansinių instrumentų prioritetus, svarbiausią dėmesį skiriant mažai CO2 išmetančių sričių, klimatui ir švariai energijai palankių sprendimų finansavimui. LS žada mažinti pramonės „anglies pėdsaką“, imtis Žaliojo kurso lyderystės, sudaryti sąlygas tapti klimatui neutraliais piliečiais. LS taip pat planuoja visuotinio ŠESD emisijų įkainojimo studiją. DP apie klimato kaitą tik užsimena.

LSDP žada ilgainiui atsisakyti iškastinio kuro, kitos partijos tokio siekio nekelia. Tai yra svarbus momentas – partijos vengia įsipareigojimų ką nors mažinti ar visai atsisakyti, verčiau renkasi vystymosi, inovacijų, naujų galimybių retoriką. Vystymasis ir inovacijos yra būtinos klimato kaitai stabdyti, tačiau šalia to yra svarbu atsisakyti ar mažinti klimatui žalingą veiklą, o taip pat daug plačiau taikyti gamtos procesais grįstus sprendimus. Šios situacijos pavyzdžiu gali būti partijų įvardijami siekiai transporto srityje: visos partijos akcentuoja plėtrą, tačiau ne apskaičiuotą ŠESD emisijų mažinimą. Programose kalbama apie oro uostų, jūrų uosto veiklos plėtrą, buvimą tranzito šalimi, o šalia to visose programose rašoma apie ekologiško transporto plėtrą. Atšilimo mažinimui reikalingas principingesnis perėjimas nuo taršaus transporto prie klimatui neutralaus.

Rašydamos apie energetiką visos partijos žada skatinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą. Šie siekiai yra svarbūs klimato kaitos temoje, tačiau svarbu, kad AEI plėtra būtų tvari ir suderinama su biologinės įvairovės apsauga ir ekologinėmis ribomis. Tai itin aktualu kalbant apie biokuro naudojimą, nes netvari biokuro plėtra reikštų natūralių miško ekosistemų nykimą. Biokuro plėtros tvarumas minimas LSDP programoje, o LS ir DP programoje rašoma apie biokuro plėtrą, tačiau tvarumo siekiai neįvardijami. Tvarumas partijų programose neįvardijamas ir kalbant apie kitus AEI šaltinius.

Visų partijų programose žadama didinti miškingumą, tačiau nėra aišku, kaip miškai bus naudojami ir ar pripažįstama brandžių miškų svarba. Miškai sugeria ir užrakina ŠESD ir taip padeda neutralizuoti išmetimus. Būtent brandūs miškai ilgam užkonservuoja anglį medžiuose ir dirvoje, todėl yra svarbu, kad šalia miškingumo didinimo brandiems miškams būtų suteikiama reikiama apsauga. Apie tai, kad ŠESD sugeria pievos, šlapynės ir neariami ūkinės žemės plotai, programose neužsimenama. ❌ Programose iš esmės nėra rašoma apie ŠESD mažinimą keičiant žemės naudojimo būdus ir taikant gamtos procesais grįstus sprendimus.

Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės nėra išplėtotos nė vienos partijos programoje, nors yra minimos LS ir LSDP programose, nurodant veiklos diversifikavimą, kooperaciją, perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Kaip atskiras prisitaikymo aspektas yra pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Apsaugos nuo ekstremalių situacijų ir/ar krizių valdymo sistemą planuoja stiprinti TS-LKD ir LSDP.

🏆 Klimato kaitos temoje geriau įvertinome LS ir LSDP programas. Abi partijos išsako nusiteikimą siekti klimato kaitos mažinimo. LS programoje klimato kaitos tema aptariama plačiausiai, formuluojami siekiai pramonės, transporto, energetikos sektoriuose. LSDP kalba apie ūkininkavimo ir energetikos tvarumą ir transporto draugiškumą aplinkai. TS-LKD programoje kalbama apie finansinių instrumentų prioritetus klimatui, AEI, mažų CO2 išmetimų sritims, taip pat apie elektra varomą transportą ir darnų judumą. DP žada ambicingai kovoti su klimato kaita ir diegti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aplinkos oro teršalų kiekio mažinimo technologijas, tačiau skaitant ketinimus analizės pagrindu parengti šalies ir regionų ŠESD mažinimo planus atrodo, kad partija nesusipažinusi su strateginiu valstybės dokumentu – Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu.

Gamta

2020-10-01 atnaujinti TS-LKD programos vertinimai, susipažinus su naujausia išplėsta versija

Ko ieškojome

Tikrindami, ar partijos programa numatos bioįvairovės nykimo stabdymą, ieškojome:

  • Ar planuojama saugomų teritorijų plėtra, jų veiksmingumo stiprinimas, gamtinių buveinių apsauga ir gyvosios gamtos būklės gerinimas?

  • Ką žada atkuriant ekosistemas skirtingos paskirties žemėse ir vandenyse: žemės ūkyje, miškuose, upėse ir ežeruose, jūrose, gyvenvietėse?

  • Ar numatomas atsinaujinančios energijos tvarumo didinimas ir kitų sektorių įtraukimas saugant ir atkuriant biologinę įvairovę?

Miškų ekosistemų apsauga ir atkūrimas išskirtas atskiru skyreliu dėl šios temos aktualumo ir svarbos visuomenei.

Kodėl svarbu

Iki 2030 sustabdytas nykimas ir prasidėjęs atsikūrimas

Dėl žmonių veiklos augalų ir gyvūnų rūšys nyksta vis sparčiau. 2020 m. gegužę Europos Komisija pristatė ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., skirtą kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, įgyvendinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius. Šioje strategijoje numatoma, jog gyvosios gamtos išsaugojimui trečdaliui Europos sausumos ir jūrų teritorijos turi būti suteiktas saugomos teritorijos statusas ir jų apsauga turi būti veiksminga.


Rodyti daugiau...

Šiuo metu Lietuvos saugomos teritorijos užima apie 17,5 % šalies teritorijos, o gamtinės vertybės jose nėra saugios, nes teritorijos dažnai valdomos remiantis tais pačiais ūkiniais principais, kaip ir kitos teritorijos.

Lietuvoje gamtos apsauga vis dar sunkiai braunasi į politinių temų sąrašus. Matyti, kad partijų programos šioje srityje atspindi tai, apie ką daug kalba visuomenė – visose nagrinėtose programose yra išskirta miškų tema, kuri yra gyvosios gamtos apsaugos dalis, tačiau platesnio gyvosios gamtos apsaugos aptarimo dalyje partijų programų nėra. Šis požiūris turi keistis, nes gyvosios gamtos išsaugojimas yra visuomenės gerovės sąlyga ir tam reikalingi politiniai sprendimai, kreipiantys ūkio ir pramonės veiklą gamtai draugiška kryptimi.

Ką radome

Biologinei įvairovei išlikti yra reikalingas pakankamai platus ir pakankamai griežtai ūkinę veiklą kontroliuojantis saugomų teritorijų tinklas. Apie saugomų teritorijų plėtrą užsimenama tik TS-LKD programoje, tačiau konkrečių siekių ir tikslų neišsikeliama. LSDP, LS ir DP rašo apie miškingumo didinimą, tačiau naujieji miškų plotai savaime saugomomis teritorijomis netaps. LSDP programoje užsibrėžiama saugomų teritorijų miškuose prioritetą skirti gamtinėms vertybėms, tačiau kitos saugomos teritorijos neminimos. Programoje kalbama apie gamtinių vertybių išsaugojimą apskritai, konkrečiau įsipareigojama skirti dėmesį Baltijos jūros faunos ir floros apsaugai, „juodųjų (negyvųjų) zonų“ plotų mažinimui. LS programoje rašoma apie saugomų teritorijų valdymo pertvarką, kompensacijų už apribojimus saugomose teritorijose mechanizmą, suteikiantį galimybę išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį. Ar ši pertvarka gyvajai gamtai suteiktų daugiau apsaugos, iš programos įvertinti negalima.

Gamtinių buveinių apsaugos siekius programose suformulavo TS-LKD, LSDP ir LS. TS-LKD programoje pasisakoma glaustai: ketinama sukurti „ekonomiškai ir teisiškai pagrįstus instrumentus, padėsiančius palaikyti gerą gamtinių buveinių būklę“, taip pat - atkurti ir tvarkyti šlapynes. LSDP programoje buveinių apsaugos dalis yra išplėtota daugiau, žadama sudaryti ilgalaikę svarbiausių ES svarbos buveinių priežiūros programą, sukurti efektyvų ir prioritetais pagrįstą buveinių apsaugos finansavimo mechanizmą. LS žada imtis didesnės vertingų miškų apsaugos, tačiau liberalizuoti ir intensyvinti ūkininkavimą kituose miškuose, o apie kitų tipų buveines neužsimena.

Visose skaitytose programose pripažįstamas neigiamas žemės ūkio poveikis gyvajai gamtai – įvardijami siekiai vienaip ar kitaip jį mažinti ir tokiu būdu saugoti biologinę įvairovę. LSDP programoje atskleidžiami konkretesni siekiai mažinti žemės ūkio poveikį, numatant spręsti pesticidų ir mineralinių trąšų naudojimo problemas. LS taip pat siūlo mineralinių trąšų reglamentavimą, daugiausia susiedami jį su vandens tarša. Ekologišką ar gyvosios gamtos apsaugai palankų ūkininkavimą skatinti žada DP, TS-LKD, LSDP. ❌ Tačiau nė viena partija neįsipareigoja pasiekti, kad bent 10% žemės ūkio žemės būtų biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai, nors kraštovaizdžio elementų apsaugą mini TS-LKD, LS ir DP.

Visos partijos rašo apie vandens užterštumo mažinimą, kuris yra labai svarbus vandens buveinių apsaugai ir atkūrimui. Tik TS-LKD programoje žadama griauti žuvų migracijai trukdančias užtvankas ekologiniu požiūriu vertingose upėse. LSDP programoje žadama neleisti statyti naujų užtvankų. Šiuo metu aktualesnis yra esamų neretai jau apleistų užtvankų griovimo tikslas. Visos partijos žada rūpintis žuvų ištekliais, tačiau DP ir LS programose rūpestis labiau nukreiptas į žvejybos interesą. LSDP ir TS-LKD žada spręsti verslinės žvejybos ribojimo Kuršių mariose klausimą. LSDP papildomai žada griežtesnį aplinkosauginį jūros laivybos reglamentavimą.

Visų, išskyrus DP, partijų programose minimi siekiai dėl darnesnės ir/ar žalesnės miestų plėtros. ❌ Tačiau nė vienos nagrinėtos partijos programoje nėra numatomas plataus masto žalinimas, kurį įpareigoja Europos biologinės įvairovės strategija. Išreikštinai saugoti viešas erdves ir žaliuosius plotus įsipareigoja tik LSDP.

Gyvosios gamtos temoje išsiskiria LS programa. Nepaisant visuotinio biologinės įvairovės nykimo, LS programoje teigiama, kad „Lietuvos gyvosios gamtos gausa nuosekliai didėja“. Skaitant toliau aiškėja, kad partijai gyvoji gamta daugiausia susiveda į medžiojamąją fauną – vietoje gyvosios gamtos apsaugos gairių pateikiama medžioklės programa. Gyvajai gamtai pavojingas joje keliamas siekis iki minimumo sumažinti šernų, bebrų, smulkiųjų plėšrūnų poveikį žemės ir miškų ūkiui. Nors programoje ir žadama užtikrinti šių gyvūnų rūšių išlikimą, esmingai mažinti jų poveikį žmonių veiklai įmanoma tik jas naikinant bei trikdant natūralias ekosistemas. TS-LKD programoje, priešingai, vienintelėje iš nagrinėtų yra rašoma apie sugyvenimo su nepatogiomis rūšimis sprendimus, pvz., diegti gyvulių apsaugos nuo vilkų priemones.

🏆 Gyvosios gamtos temoje geriau įvertinome LSDP programą, apimančią didelę dalį gyvosios gamtos politikai svarbių potemių. Neblogai atrodo ir TS-LKD programa, kurioje paminėti svarbūs punktai. Prastai įvertinome LS programą, turinčią tiek gyvajai gamtai palankių siekių, tiek gyvajai gamtai galimai žalingų ketinimų. DP programoje išvis stinga dėmesio gyvajai gamtai – jai skirtos dalies nėra, tam tikri siekiai išdėstyti rašant apie žemės ūkį.

Gamta - miškai

2020-10-01 atnaujinti TS-LKD programos vertinimai, susipažinus su naujausia išplėsta versija

Ko ieškojome


  • Ar išsakomi ketinimai suteikti saugomų teritorijų miškams daugiau apsaugos: užtikrinti geresnę saugomose teritorijose esančių miškų apsaugą; saugoti, atkurti gamtines buveines miškuose; gerinti jų būklę; skatinti gamtiškąją miškininkystę?

  • Ar planuojamas šalies miškingumo didinimas, kokie tikslai užsibrėžiami?

  • Ar planuojama biokuro plėtra? Ar numatomas tvarumas ir subalansavimas su realiais šalies poreikiais, galimybėmis ir gamtinėmis bei socialinėmis miško funkcijomis?

  • Ar išsakomas ketinimas siekti susitarimo dėl miškų politikos, įtraukiant visas suinteresuotas puses ir visuomenę? Ar numatomi mechanizmai suderinti privačių miško savininkų interesus su miško ir jo vertybių apsauga?

Kodėl svarbu

Miškai ne tik medienai, bet ir gamtai bei žmogui

Miškų politika yra gyvosios gamtos (biologinės įvairovės) apsaugos potemė, tačiau savo analizėje išskyrėme ją kaip atskirą dėl miškų svarbos Lietuvoje bei dėl išskirtinai didelio visuomenės ir politikų dėmesio šiai temai.


Rodyti daugiau...

Miškų vaidmuo Lietuvoje ir Europoje milžiniškas. Daugiau nei pusė Lietuvos rūšių yra susijusios su miškais, jie reguliuoja klimatą, kaupia ir saugo anglį, stabilizuoja dirvožemį, valo orą bei vandenį. Miškai aprūpina bioekonomiką atsinaujinančiais medienos ir biomasės ištekliais, taip pat teikia kitas ne mažiau svarbias ekosistemines paslaugas visuomenei, tokias kaip galimybę savo reikmėms rinkti uogas ar grybus, ilsėtis ir sveikatintis gamtoje.

Lietuvoje tik šiek tiek virš 10% visų miškų skirta gamtai ir 2.6% rekreacijai, o visa kita – ūkiui. Pagal kirtimų statistiką vyrauja agresyvūs ūkiniai plynieji ir atvejiniai kirtimai, o specialiųjų biologinės įvairovės ar kraštovaizdžio kirtimų beveik nėra. Apie 30% visų miškų yra saugomose teritorijose, tačiau net du trečdaliai iš jų yra ūkinės paskirties. Net 6 iš 13 miško buveinių tipų būklė nuo 2013 metų pablogėjo. Šalia gyvenviečių esantys miškai dažnai neturi apsaugos ir gali būti iškirsti, nors vietinių bendruomenių yra naudojami rekreacijai.

Ką radome

Visose nagrinėtose partijų programose rašoma apie miškus ir įvardijami vienokie ar kitokie siekiai miškų politikoje. LSDP ir LS žada didinti Lietuvos miškingumą (socialdemokratai išsikelia ambicingiausią tikslą iki 2030 m. miškų plotą padidinti iki 44% šalies teritorijos). DP tik nekonkrečiai žada plėsti valstybinius miškus, o TS-LKD apie bendrą miškingumą savo programoje nekalba.

Ketinimai didinti miškų plotus atitinka Žaliojo kurso gaires, tačiau svarbus yra ne tik miškų plotas, bet ir jų būklė bei gamtinė vertė. Partijos išsikėlė skirtingus gamtinių vertybių apsaugos miškuose siekius ir būdus. TS-LKD užsibrėžė nekertamų (brandžių) miškų plotą padidinti dvigubai, peržiūrėti miškotvarkos reikalavimus ir planavimą saugomose teritorijose, taip pat sukurti instrumentus palaikyti gerą gamtinių buveinių būklę. LSDP užsibrėžė labiau saugoti saugomų teritorijų miškus, teikiant prioritetą vertybėms ir ribojant plynus kirtimus, taip pat žada įsteigti Punios rezervatą. Panašiai kaip ir TS-LKD, socialdemokratai žada sukurti ES svarbos buveinių priežiūros programą, pabrėždami tam reikalingą finansavimą. DP žada reglamentuoti plynus kirtimus, tačiau nepaaiškina, kokia linkme reglamentavimas turėtų būti keičiamas, nes kirtimai ir dabar yra reglamentuoti. LS žada imtis didesnės vertingų miškų apsaugos, tačiau taip pat liberalizuos ir intensyvins ūkininkavimą, jų žodžiais, biologiškai mažaverčiuose miškuose. ❌ Visų partijų programose pasigedome siekio reglamentuoti ir skatinti gamtiškąją miškininkystę. Tai ypač aktualu saugomoms teritorijoms, kur dominuoja ūkinė miškininkystė, orientuota į medienos gamybą, nors turėtų būti kitaip.

Biokuro verslo plėtros suderinamumas su gamtosauginiais siekiais yra dviprasmiškas. Iš vienos pusės tai yra būdas mažinti iškastinio kuro poreikį, iš kitos – plėtra turi ekologines ribas. LS programoje keliamas siekis Lietuvai tapti biomasės pritaikomumo lydere, o DP programoje ketinama skatinti biojėgainių statybą ir bioenergetikos plėtrą, siejant tai su miškininkystės sektoriumi. Šiose programose nekalbama apie biomasės naudojimo tvarumą. LSDP programoje minimas tvarumas ir darnumas biokuro srityje, tačiau nėra pateikiama detalių, kaip jis būtų užtikrinamas.

Valstybė yra užsibrėžusi sukurti nacionalinę Miškų strategiją, kurią ruošiant turi būti suderinti skirtingi interesai ir numatytos miškų valdymo kryptys. Todėl yra svarbu, kaip partijos planuoja siekti sutarimo dėl miškų. Apie nacionalinį susitarimą ir visų pusių sutelkimą pokyčiams rašoma TS-LKD ir LSDP programose. LS programoje ketinama apsiriboti tik tam tikrais patariamaisiais balsais ir iš esmės remtis miškininkystės mokslu, kuris paprastai neatstovauja gamtosauginės pusės, todėl matome grėsmę, kad miškų politiką norima formuoti tinkamai neįtraukiant visuomenės ir gamtosaugininkų.

TS-LKD ir LS kalba apie galimybę išpirkti miško sklypus iš privačių savininkų, kai kyla konfliktinės situacijos. LS taip pat kalba apie savininkų galimybes naudotis savo miškais vykdant kitas komercines veiklas, kurios nebūtų susijusios vien tik su medienos pardavimu.

🏆 Mūsų vertinimu, nagrinėtose programose miškų temoje visos partijos atpažįsta miškų valdymą kaip svarbią ir sudėtingą temą. Vienos partijos išsikelia rimtesnius ir aiškesnius tikslus ir siekius nei kitos, tačiau visoms programoms stinga didesnės problematikos aprėpties, ambicingumo ir dažniausiai konkretumo. Dėl suformuluotų ambicingesnių ir į neūkines miško funkcijas orientuotų siekių šioje temoje geriau įvertinome LSDP programą. TS-LKD programos siūlymus miškams vertiname teigiamai, tačiau pasigedome kai kurių svarbių klausimų aptarimo. DP programą vertiname blogiausiai dėl jos paviršutiniškumo ir nekonkretumo. LS programos negalime vertinti gerai dėl to, kad šalia teigiamų siūlymų yra akivaizdi orientacija į verslo ir ūkinius poreikius, iškeliant juos aukščiau gamtosauginių tikslų.

Žiedinė ekonomika

2020-10-01 atnaujinti TS-LKD programos vertinimai, susipažinus su naujausia išplėsta versija

Ko ieškojome


  • Ar programoje žadama pereiti prie žiedinės ekonomikos principų?

  • Ar programoje kalbama apie tvarių produktų politiką, pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir taisymą?

  • Ar programoje siekiama mažinti atliekų susidarymą ir didinti jų perdirbimą?

  • Ar numatoma ištekliams imlių sektorių (tekstilės, statybų, elektronikos) pertvarka tvarumo linkme?

Kodėl svarbu

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos - pamatinė aplinkosauginė strategija

Jei turimi sandalai dar puikiai atrodo, bet nebelimpa jų lipukas – ar nepakaktų pakeisti tik lipuką, o ne sandalus? Juk naujos sandalų poros gamybai naudojamos vandenį ir orą teršiančios medžiagos ir gamtos ištekliai, o išmesti jie menkai perdirbami. Taršoje, šiukšlėse ir daiktų pertekliuje skendintis pasaulis vis labiau gręžiasi į žiedinę ekonomiką, kuri leistų išsivaduoti iš dabar visuomenę užvaldžiusio „perku ir išmetu“ maratono.


Rodyti daugiau...

Pakeisti nebelimpantį lipuką turėtų būti taip pat paprasta, kaip ir nusipirkti naujus batus, bet labiau apsimokėtų.

Žiedinė ekonomika skatina keisti požiūrį į visą produkto gyvavimo ciklą: gaminti patvarius ir ilgaamžius daiktus, kurie esant poreikiui būtų lengvai atnaujinami bei taisomi, naudojami pakartotinai, o jeigu reikia – nesunkiai perdirbami. Ji taip pat skatina atsisakyti perteklinio vartojimo, tvariai ir atsakingai naudoti žemės išteklius, rinktis atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažinti taršą. Žiedinė ekonomika yra neatsiejama kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu dalis, nes reikšmingas pokytis aplinkosaugoje įmanomas tik keičiant visą ekonomikos modelį.

Iš žiedinės ekonomikos principų labiausiai žinomas atliekų perdirbimas, tačiau daug žmonių nežino, jog dėl toksinių medžiagų gaminiuose perdirbama tik nedidelė jų dalis, o atliekų deginimas nėra daug geresnis sprendimas už sąvartynus dėl išskiriamų nuodingų medžiagų ir dėl žaliavų praradimo. Gamybos ir prekybos organizavimas taip, kad atliekų nesusidarytų arba susidarytų kuo mažiau yra ne mažiau svarbi žiedinės ekonomikos dalis, kaip ir reikalavimai gaminių kokybei ir ilgaamžiškumui, remontavimui ir pan.

Kad esamas ekonomikos modelis keistųsi, reikalingos didelio masto reformos, visų pirma – fiskalinė reforma, kuri užtikrintų, kad produkto kainoje atsispindėtų ne tik žaliavų ar darbo kaina, bet ir neigiamas poveikis aplinkai. Taip pat svarbios mokestinės lengvatos ekologiškoms bei prie žiedinės ekonomikos prisidedančioms veikloms (taisymui, atnaujinimui, perdirbimui, miškininkystei, viešojo transporto plėtrai ir t.t.).

Ką radome

Siekiai įgyvendinti tam tikrus žiedinės ekonomikos principus įrašyti TS-LKD, LSDP ir LS programose. Šių partijų programose rašoma apie atliekų mažinimą ir po truputį apimama kitų žiedinės ekonomikos temų. Žiedinei ekonomikai dėmesio visai neskirta DP programoje. Žodis „žiedinė“ joje pavartotas tik nesuredaguotame sakinyje, pametus „ekonomiką“.

LSDP programos ekonomikai skirtas skyrius pavadintas „Ekonominės politikos pertvarka: žaliojo augimo link“, jo įžanginėje dalyje žadama ypač didelį dėmesį skirti žiedinei ekonomikai ir vardijami žiedinės ekonomikos uždaviniai, tačiau tolesnėje skyriaus dalyje „tam, kad pasiektume šiuos tikslus, įsipareigojame“ iš esmės nėra žiedinės ekonomikos siekių. Deklaruoti ketinimai yra tik pirmas žingsnis perėjimo link, tačiau norint jį realiai įvykdyti, reikia užsibrėžti konkrečius siekius ir būdus, kurių partijos programoje trūksta.

TS-LKD programoje žiedinės ekonomikos siekiai įvardijami tiek ekonomikos, tiek aplinkosaugos skyriuose. Tarp ekonomikos atkūrimo uždavinių žadamas dėmesys žaliajai ekonomikai: ketinama sukurti prielaidas nukreipti investicijas į perspektyviausius žaliosios ekonomikos segmentus. Aplinkosaugos skyrelyje žadama skatinti verslą diegti naujus gamybos standartus, kad produktus būtų galima pataisyti, pakartotinai panaudoti, o perdirbtas atliekas paversti naujais produktais.

LS ekonomikos skyriuje aptarinėjamos mokestinės pertvarkos, tačiau žiedinės ekonomikos tikslų ar siekių jame įrašyta nėra. Žiedinė ekonomika šios partijos programoje yra aplinkosaugos dalyje. LS labiausiai akcentuoja naujų darbo vietų kūrimą vystant žiedinę ekonomiką, pokyčius mato kaip vystymosi galimybę. Partija žada skatinti ekoprojektavimą, ekogamybą, produkcijos gamybą iš antrinių žaliavų ir pan.

Visų partijų programose rašoma apie atliekas. DP ketina sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, kuri skatintų mažinti atliekų kiekius bei minimizuoti pavojų supančiai aplinkai ir žmonių sveikatai, bet vardindama siekius kalba tik apie perdirbimą, o ne mažinimą. LS programoje, priešingai, į pirmą vietą keliamas atliekų mažinimas, teigiant, kad svarbiausiu prioritetu yra atliekų prevencija ir veikla be atliekų. LS įrašė siekį verslus be atliekų bei gyventojus be atliekų skatinti socialinėmis bei ekonominėmis priemonėmis. LSDP programoje atliekų perdirbimas ir beatliekinė gamyba tik paminimi. TS-LKD įvardija siekius skatinti atliekų susidarymą mažinančią verslo veiklą ir užsibrėžia tikslą perdirbti bent 60 % komunalinių atliekų.

Partijos iš esmės neapžvelgė taršiųjų sektorių, išskyrus TS-LKD paminėjimą, kad atsisakys vienkartinio plastiko gaminių, ir LS planus toliau skaitmeninti statybos sektorių.

🏆 Analizuojant programas matyti, kad partijos yra pasirengusios tam tikriems pokyčiams žiedinės ekonomikos kryptimi, tačiau siūlymai skirtingoms žiedinės ekonomikos modelio dalims yra nevienodo ambicingumo ir detalumo. Labai daug dėmesio skiriama atliekų perdirbimui, o perteklinio vartojimo mažinimui, daiktų dalinimosi skatinimui ar taisymui konkretesnių uždavinių neformuluojama. Visoms partijoms trūksta konkrečių tikslų ir aiškių sprendimų, tik TS-LKD įvardijo konkretų tikslą atliekų perdirbimui. TS-LKD, LSDP ir LS programas vertiname panašiai – kaip einančias teisinga linkme, bet vis dar nepakankamai ambicingas ar konkrečias. DP programą vertiname prasčiausiai dėl to, kad žiedinės ekonomikos principų, išskyrus atliekų tvarkymą, joje išvis nėra.

Žemės ūkis

2020-10-01 atnaujinti TS-LKD programos vertinimai, susipažinus su naujausia išplėsta versija

Ko ieškojome

  • Ar partijos kelia tikslus keisti išmokų skirstymo tvarką? Ar yra numatomas išmokų orientavimas į klimato kaitos ir aplinkosaugos uždavinių įgyvendinimą?

  • Ar numatomas žemės ūkio perorientavimas į tvarias praktikas, remiantis ES strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategija?

    • Ar numatoma didinti ekologinių ūkių skaičių?

    • Ar numatoma mažinti cheminių pesticidų ir trąšų naudojimą?

    • Ar numatoma plėsti biologine įvairove turtingus kraštovaizdžio elementus (apsodinta gyvatvorėmis, paliktos šlapynės, krūmynai, medžiai)?

    • Ar įvardijami siekiai mažinti ŠESD išsiskyrimą ir didinti organinės anglies sugėrimą bei užrakinimą?

    • Ar numatoma siekti didesnių ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų?

  • Ar įvardijami tikslai stabdyti dirvožemio degradaciją ir atkurti gerą jo būklę?

  • Ar keliami tikslai dėl tvaraus perdirbimo, prekybos, vartojimo ir maisto švaistymo? Ar pripažįstama sveiko maisto svarba?

Kodėl svarbu

Žemės ūkis - tvarus, ekologiškas ir draugiškas gamtai

Žemės ūkio veiklos turi labai didelę įtaką klimato kaitai, biologinei įvairovei, o taip pat teršia vandenį, orą, dirvožemį. Vienos žemdirbystės praktikos gali padėti siekti klimato atšilimo stabdymo tikslų ir užtikrinti palankias sąlygas gyvybės rūšims, kurioms reikalingi atviri plotai, jeigu žemės ūkyje nenaudojami agresyvūs ar pertekliniai pesticidai, yra paliekami krūmų ar medžių, natūralių pievų plotai. Kitos žemės ūkio praktikos lemia didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išsiskyrimą, kai žemė yra ariama, naudojama daug taršios technikos ir chemijos, bei biologinės įvairovės nykimą, kai dideli žemės plotai užsėjami monokultūromis. Intensyvus ūkininkavimas taip pat sukelia dirvos eroziją ir degradaciją, tačiau pasirinkus ekstensyvų ūkininkavimą šiuos procesus galima sustabdyti.


Rodyti daugiau...

Įgyvendinant Europos Žaliojo kurso siekius būtini pokyčiai žemės ūkio politikoje ir praktikose. Didžiausia problema Lietuvoje yra ES Bendrosios žemės ūkio sektoriaus rėmimo politikos (BŽŪP) įgyvendinimas – Lietuvoje tiesioginės išmokos ūkiams skiriamos ne už BŽŪP tikslų (tarp jų yra aplinkosaugos ir klimato kaitos) įgyvendinimą, o už dirbamos žemės plotą. Toks išmokų skirstymas neskatina ūkių siekti visuomenei svarbių aplinkosauginių ar socialinių tikslų, o esamas problemas tik toliau gilina.

Ką radome

Partijų programose žemės ūkiui skiriamas nevienodas dėmesys. Išsiskiria TS-LKD programa, kurioje pasiūlymai žemės ūkiui pateikti kitų temų skyriuose. Kitų partijų programose žemės ūkiui skiriamas atskiras skyrius.

Nors TS-LKD nėra atskiro žemės ūkio skyriaus, tačiau jų programoje yra įsipareigojimas sudaryti palankesnes ES paramos sąlygas ūkininkams, kurių žemdirbystės praktika prisideda prie agrarinio kraštovaizdžio įvairovės ir palankesnių biologinės įvairovės apsaugos priemonių. Taip pat partija žada mažinti žalingas subsidijas. LSDP žada siekti tiesioginių išmokų suvienodinimo ES žemdirbiams bei teisingesnio jų skirstymo šalies viduje, orientuojantis į mažus ir vidutinius ūkininkus ir numatant išmokų lubas. Nors mažųjų ūkių rėmimas savaime gali reikšti draugiškesnį aplinkai ūkininkavimą, tačiau nenumatyta išmokomis kryptingai siekti aplinkosauginių tikslų. DP siekia tik suvienodinti tiesiogines išmokas ES.

LSDP ir TS-LKD žada skatinti ekologinių ūkių plėtrą, LS žada skatinti didelės gamtinės vertės ūkininkavimą, o DP žada remti ekologiškų produktų gamybą. Nė viena partija neįvardija konkrečių ekologiškų ūkių augimo tikslų.

Cheminių pesticidų naudojimą mažinti žadama LSDP programoje, o kitos partijos pesticidų nemini. Mineralinių trąšų naudojimą taip pat žada mažinti LSDP, o TS-LKD ir LS numato reglamentuoti arba nustatyti reikalavimus mineralinių trąšų naudojimui. Konkrečių tikslų programose nėra nurodyta.

❌ Nė viena partija neįsipareigoja siekti, kad bent 10% žemės ūkio žemės būtų biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai, nors kraštovaizdžio elementų apsaugą mini TS-LKD, LS ir DP.

DP programoje iškeltas siekis skatinti nuoseklų žemės ūkyje vykdomos gamybos perėjimą prie mažų emisijų technologijų, tačiau nepaaiškinama, kaip tai ketinama daryti. TS-LKD programoje ŠESD mažinimo siekių nėra. LS programoje klimato kaitos problemoms spręsti žadama užtikrinti technologijų, mažinančių žemės ūkio poveikį aplinkai, naudojimą. Taip pat siūloma skatinti tausiau išteklius naudojančių ūkininkavimo būdų taikymą ir natūralių būdų taikymą. LSDP programoje rašoma apie tausųjį ir tikslųjį ūkininkavimą, kuris padėtų sumažinti iškastinio kuro, pesticidų bei mineralinių trąšų naudojimą ūkininkavimo veikloje, tačiau konkretesni siekiai neformuluojami.

LSDP žada rūpintis gyvūnų gerove, užsimena apie gyvūnų transportavimo klausimus. LS žada užtikrinti Europinės gyvūnų gerovės standartus paukštininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose. DP ir TS-LKD programos apie gyvūnų gerovę nekalbama.

Dirvožemio atkūrimo ir palaikymo svarbą įvardija LS ir LSDP, DP įvardija tik dirvožemio rūgštėjimą, nors tai tik viena iš problemų greta organinės medžiagos mažėjimo, dirvožemio taršos ir erozijos. LS žada priimti Dirvožemio įstatymą, o LSDP – Dirvožemio valdymo programą, kad dirvožemiai būtų tvarkomi tvariai. DP žada tik kalkinimo darbus.

LS ir LSDP rašo apie maisto grandinių trumpinimą, taip sprendžiant socialines ir aplinkosaugines problemas. Sveiko maisto svarbą pripažįsta LSDP ir LS, o maisto švaistymo problemą mini LSDP ir DP. Visos partijos, išskyrus TS-LKD, numato bioekonomikos plėtrą. LSDP akcentuoja aukštos pridėtinės vertės nišinius produktus, LS ypatingą dėmesį skirs atsinaujinančių energijos išteklių gamybai iš atliekų, o DP krypties nenurodo.

🏆 Žemės ūkio temoje geriausiai įvertinome LSDP programą už jos gana plačius siekius. TS-LKD programoje nėra žemės ūkio skyriaus, tačiau kituose skyriuose išdėstyta nemažai aplinkosaugai svarbių pasiūlymų ir priemonių. LS programoje teigiamai vertinti tam tikri siekiai, tačiau didelės svarbių temų dalies į ją neįtraukta. DP programoje rašoma mažiau ir abstrakčiomis frazėmis.

Aplinkos apsaugos sistema

Ko ieškojome

Dauguma aplinkosauginių pažadų negalės būti įgyvendinti, jei nebus sustiprinta pagrindas, todėl visų pirma ieškojome:

  • Ar planuojama stiprinti aplinkos stebėseną ir kontrolę?

  • Ar numatoma stiprinti aplinkos apsaugos administravimo institucijas?

  • Ar numatoma didinti visuomenės informavimą ir įtraukimą į sprendimus?

  • Ar bus stiprinami analitiniai gebėjimai, kad sprendimai būtų grįsti duomenimis ir įrodymais?

Kodėl svarbu

Sveika aplinkos apsaugos sistema - sveikai aplinkai

Alytaus padangų perdirbimo gamykloje įsiplieskęs gaisras, Grigeo nuotekų vamzdžio skandalas ir kiti tyčiniai ar aplaidumo atvejai rodo dideles problemas aplinkos apsaugos sistemoje. Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, pateikė daug rimtų sistemos trūkumų, pvz., kad esama sistema neužtikrina, jog vykdant ūkinę veiklą būtų išvengta neigiamų pasekmių aplinkai, taigi, neatlieka savo funkcijos.


Rodyti daugiau...

Manome, kad ateinančios valdžios uždavinys turėtų būti aplinkos apsaugos sistemos stiprinimas, kad ant šio pamato galėtų tvirtai laikytis kiti aplinkos apsaugos uždaviniai.

Aplinkos apsaugos sistemą būtina stiprinti visuose lygmenyse – tiek aplinkosaugos politikos formavimo, kurį atlieka Aplinkos ministerija ir iš dalies Seimas, tiek poveikio aplinkai vertinimo ir taršos leidimų išdavimo koordinavimo, tiek aplinkos apsaugos kontrolės. Reikalingas didesnis finansavimas, didesnis valdančiųjų dėmesys šiai sričiai ir gilesnės aplinkosaugos žinios bei sutartos vertybės ir principai. Aplinkos apsauga gali būti veiksminga tik integruojant ją į kitas valstybės valdymo sritis, todėl tam tikros aplinkos apsaugos žinios reikalingos visiems sprendimus priimantiems politikams ir tarnautojams, o priimant teisės aktus turėtų būti vertinamas sprendimų poveikis aplinkai. Taip pat svarbu gilinti visuomenės žinias ir didinti įsitraukimą į aplinkos apsaugos klausimus, kad verslas jaustų paskatą rinktis darnumo ir tvarumo kryptį.

Ką radome

Visų partijų programose numatyta pokyčių aplinkos apsaugos sistemoje, tačiau nė viena tiesiogiai nenumato didesnio sistemos finansavimo. Lietuva pagal aplinkos apsaugai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje užima 26 vietą iš 27.

Visos partijos žada pokyčius aplinkos monitoringui ir kontrolei. Ambicingiausius pertvarkos tikslus kelia TS-LKD, žadėdami iš esmės peržiūrėti sistemą, pradedant nuo prevencijos stiprinimo, baudų neišvengiamumo, žalos atlyginimo iki kvalifikacinių ir analitinių gebėjimų stiprinimo, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įtraukimo. LSDP pabrėžia konsultavimą ir metodinę pagalbą pažeidėjams bei paprastesnę sprendimų priėmimo procedūrą. DP programoje rašoma apie aplinkos stebėseną ir žadama didinti apsaugos pareigūnų atsakomybę bei gebėjimus įsisavinti ir efektyviai administruoti ES paramą. LS žada plačią skaitmenizaciją, o taip pat atskirti gamtos išteklių kontrolės funkcijas nuo gamtos išteklių naudojimo funkcijų.

Visos partijos žada viešojo sektoriaus pertvarkas, taigi automatiškai – ir aplinkos apsaugos administravimo institucijų. Žadami orūs atlyginimai ir kvalifikacijos kėlimas. TS-LKD kelia konkretų tikslą, kad Valstybės tarnybos efektyvumo indekse Lietuva pateks į Europos šalių Top 10 (šiandien – 20 vieta). DP ruošiasi naikinti neužimtus laisvus etatus, o tai tik dar labiau pagilins audito įvardintas aplinkos apsaugos sistemos problemas. DP taip pat žada patikslinti Aplinkos ministerijos funkcijas ir sritis, stiprinti institucinius gebėjimus įsisavinti ir administruoti ES struktūrinių fondų paramą – tai dar labiau tolintų nuo šios institucijos aplinkosauginės misijos. LS taip pat žada pokyčius peržiūrint Aplinkos ministerijos funkcijas ir pervadinant ją į Darnaus vystymosi ministeriją. Tačiau nerimą kelia besikartojantis siekis viešuosius objektus ir investicijas vertinti išskirtinai per pridėtinę vertę ir kaštus.

Visos partijos žada stiprinti visuomenės informavimą ir dalyvavimą priimant sprendimus. TS-LKD savo programoje tam teikia išskirtinį dėmesį ir prioritetą. Maloniai nustebino LSDP pasiryžimas išbandyti pasaulyje vis plačiau taikomas svarstomosios ir dalyvaujamosios demokratijos priemones. LS žada skatinti nevyriausybinių organizacijų veiklą ir plėtrą, o aplinkosaugos srityje pabrėžia informuoto ir konstruktyvaus aktyvizmo svarbą. Tiesa, konstruktyvumo reikalavimas aktyvizmui gali rodyti ir polinkį vengti pripažinti aplinkosaugines problemas, kurių konstruktyvia ir kokybiška analize nenori užsiimti atsakingos institucijos.

TS-LKD, LSDP ir DP žada stiprinti analitinius gebėjimus, kuriant analitinius centrus ir ugdant kompetencijas. Taip pat žada lėtinti įstatymų ir sprendimų priėmimą. Tiesa, kelia abejonių DP planai, nes neįmanoma tuo pat metu stiprinti analitinių gebėjimų ir mažinti etatus bei išlaidas. LS be detalizavimo žada efektyvų, įrodymais ir gerąja praktika grįstą viešojo sektoriaus sprendimų priėmimą.

🏆 Aplinkos apsaugos sistemos stiprinimo temoje geriausiai įvertinome TS-LKD, nes jie savo programoje šiai temai skyrė didelį dėmesį ir aprėpė daug svarbių klausimų. Silpniau įvertinome LSDP ir LS, kuriose keliami mažiau detalizuoti ir abstraktesni tikslai. DP programą šioje temoje įvertinome blogai, nes planuojami veiksmai greičiausiai tik gilins audito nurodytas problemas.

Apibendrinimas

2020-10-01 atnaujinti TS-LKD programos vertinimai, susipažinus su naujausia išplėsta versija

Ieškodami atsakymo į tai, ko tikėtis aplinkosaugos srityje iš būsimo Seimo ir Vyriausybės, nusprendėme detaliai įvertinti partijų, kurios pagal apklausas turi didžiausias galimybes patekti į Seimą, programas. Detaliau apie vertinimo metodiką skyrelyje Kaip atlikome detalųjį vertinimą.

Apibendrindami vertiname, kad partijų programose yra tikrai nemažai svarbių aplinkosauginių idėjų ir tikslų. Tačiau tuo pat metu pasigedome konkretumo, išsamumo, nuoseklumo ir ambicingumo.

Svarbiausiu rodikliu sprendžiant apie partijų deklaruojamų aplinkosauginių siekių realumą laikome jų keliamus tikslus ekonomikai: ar numatoma kartu su Europa įgyvendinti Žaliojo kurso pagrindinį tikslą pertvarkyti ekonomiką į klimatui neutralią, kuo labiau atsietą nuo išteklių eikvojimo ir draugišką aplinkai. Šiuo klausimu sutarimo tarp vertintų partijų nėra: tik vienos partijos programa pasirodė gerai, dvi vidutiniškai ir viena labai prastai. Naujo Seimo ir Vyriausybės ambicingumas ir kryptis stipriai priklausys nuo to, kas formuos būsimą valdančiąją daugumą.

Partijų programos dar kartą patvirtino, kad klimato kaita yra geriau įsisamoninta problema nei biologinės įvairovės nykimas. Pagrindine priemone kovoti su klimato kaita vieningai laikomas perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau iš esmės nėra rašoma apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų neutralizavimą pasitelkiant į pagalbą gamtą ir jos procesus, taigi, numatomi sprendimai yra tik daliniai. Tai pat nėra giliau nagrinėjama atsinaujinančių išteklių tvarumo tema, t.y., nekeliamas klausimas apie biokuro tiekimo ekologines ribas ir suderinamumą su gyvosios gamtos apsauga.

Ambicijų trūksta ir pertvarkant ekonomiką į žiedinę, taip pat žemės ūkį į tvarų ir ekologinį, su mažiau chemijos ir su turtingu kraštovaizdžiu. Atrodo, kad problemos suprastos, sprendimai taip pat žinomi, tačiau vis prasiveržia tradiciniai tikslai didinti produktyvumą ar konkurencingumą, kurie be tinkamų prioritetų gali neatitikti Žaliojo kurso krypčių ar net vesti priešinga linkme.

Nors matome dalies partijų posūkį žalesnės ekonomikos ir darnesnio vystymosi link, tačiau programų aplinkosauginis ambicingumas labai skiriasi. Šis vertinimas parodo, kad nėra nė vienos temos, kurioje vertintos partijos būtų vieningai ambicingos, kad būtų galima tikėtis greito proveržio, nepriklausomai nuo rinkimų baigties. Todėl aplinkosaugiškai nusiteikusios pilietinės visuomenės ir NVO, taigi – ir mūsų, rolė ir toliau išliks labai svarbi, palaikant einančius Žaliojo kurso keliu ir raginant juo sukti dar neapsisprendusius.

Kaip vertinome partijų programas

Atlikome išsamų Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Darbo partijos (DP) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LS) rinkimų programų vertinimą. Šias partijas pasirinkome remdamiesi 2020 m. rugsėjo mėn. 4-12 d. Vilmorus atliktos apklausos duomenimis – jos apklausos metu įveikė 5% kartelę.

5% barjerą užtikrintai peržengia ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tačiau ši partija pateikė savo rinkimų programą tik vienlapiu, pridėdama prie jo strateginius valstybės politikos dokumentus arba jų ištraukas, lyg jie būtų partijos rinkimų programos dalys. Mūsų manymu, strateginiai valstybės dokumentai nėra partijos rinkimų programa ir negali būti lyginama su kitų partijų rinkimų programomis. Be to, Aplinkosaugos koalicija aktyviai prisidėjo rengiant šiuos strateginius dokumentus, siekdama kad juose būtų kuo stipresnės aplinkosauginės ambicijos – dėl to mums vertinti šių dokumentų aplinkosauginę dalį kaip vienos partijos programą būtų neetiška ir nekorektiška.

Partijų programas vertinome išskyrę aplinkosaugos temas, kurios šiuo metu yra itin aktualios. Žiūrėjome, ar šios temos yra atspindimos partijų programose, ar detalizuojamos, remiantis moksliniais argumentais, kokius tikslus kelia partijos ir kokius sprendimus siūlo. Pagrindiniu vertinimo kriterijų atspirties tašku laikėme Europos Žaliąjį kursą ir jame numatytus siekius.

Aprašydami vertinimus, prie kiekvienos temos pateikiame, kokius aspektus nagrinėjome ir kai kurias mūsų įžvalgas. Vertinimų aprašymas neapima viso mūsų vertinto turinio, jame išskiriami tik svarbesni mūsų pastebėjimai apie programose keliamus tikslus bei tuos aplinkosaugos dalykus, kurie yra svarbūs, bet neminimi programose. Vertindami programas ieškojome aplinkosauginio turinio ne tik aplinkosaugai skirtuose skyriuose ir nebūtinai įvardinto aplinkosaugos tikslais. Pavyzdžiui, siekį skatinti ekologinių ūkių plėtrą vertinome kaip biologinei įvairovei palankų siekį, o siekį mažinti oro taršą miestuose – ir kaip klimato kaitos mažinimo siekį ir pan. Taip pat ieškojome, ar tam tikros programinės nuostatos neprieštarauja aplinkosauginiams tikslams, pavyzdžiui, planuojama intensyvi įprastų taršių verslų plėtra, nenumatant jų tvarumo ar žalinimo.

Prie kiekvienos temos pateikiame iliustracijas, kurios perteikia mūsų požiūrį į partijos programos turinį ta tema. Partijų ketinimus iliustravome kiškio, reiškiančio pirmavimą, sraigės, reiškiančios lėtą judėjimą tikslo link, arba grybo, atitekusio neturintiems tikslų ir ambicijų, ženkliukais.