Visuomenės balsas

Ministre, Lietuvai reikia stipraus aplinkosaugos lyderio

Aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų koalicijos atviras laiškas aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai

2019-06-20

Ministre, šie metai yra ypatingi aplinkosaugai, todėl norime būti tikri, kad jai atstovaujate tinkamai. Deja, iki šiol pasigendame Jūsų lyderystės ir principingumo aplinkosaugos politikoje. Nerimo kelia ir žiniasklaidoje pasirodantys faktai, kad kai kuriais sprendimais atstovaujate verslui. Tikėjomės su Jumis ir Jūsų komanda susitikti ir aptarti aplinkos srities uždavinius ir prioritetus bei bendradarbiavimo galimybes, tačiau iki šiol mums neradote laiko. Todėl savo nuogąstavimus ir klausimus pateikiame viešai.

Šie ir ateinantys metai yra itin svarbūs. Visos institucijos vertina, ką pasiekė per besibaigiantį 2013-2020 ES paramos laikotarpį ir rengia planus ateinančiam dešimtmečiui. Deja, aplinkosaugos srityje neturime daug kuo pasigirti. Aplinkos ir gamtos saugojimo svarba mūsų valstybėje vis dar menkinama, nors reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa neginčijamai rodo, kad aplinkosauga yra svarbi daugumai (89 proc.) šalies žmonių.

Šiais visuotinio planavimo metais bene svarbiausias Jūsų darbas yra principingai atstovauti aplinkosaugai rengiant žemės ūkio strategiją, nacionalinę pažangos programą ir kitus ateities investicijas numatančius planus. Prašome visuomenei aiškiai išdėstyti, kokia jūsų pozicija ir ką žadate pasiekti šiame procese, kad aplinkos ir gamtos būklė gerėtų.

Šiandienos aplinkosaugos iššūkiai yra milžiniški. Klimato kaita, bioįvairovės nykimas, resursų pereikvojimas, atliekų gausėjimas, oro tarša miestuose, cheminių medžiagų tarša žemės ūkyje. Ir tai yra tik dalis didelių problemų. Vienas iš svarbių rodiklių, rodančių šalies pasirengimą kovoti su šiais iššūkiais, yra aplinkosaugai skiriama lėšų dalis. Lietuva nėra turtinga šalis ir turi daug socialinių problemų, todėl aplinkosauga nuolat nustumiama į šoną, kaip ne tokia svarbi. Tačiau turėtume galų gale garsiai ir tiesiai pripažinti, kad skurstanti aplinka taip pat yra viena iš socialinės atskirties formų.

Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai nustumiami į labiausiai užterštus miestų ar šalies rajonus. Tarši pramonė įsikuria jų kaimynystėje, nes institucijos vis dar pasirenka ginti verslo, o ne bendruomenių interesus. Jų mitybos racione dažniau dominuoja nekokybiški ir nesveiki produktai. Tokiu būdu aplinkos tarša skurdžiau gyvenančių sveikatai bei gyvenimo kokybei daro didesnę įtaką, nei gaunantiems dideles pajamas. To pasekmės - ne tik auganti socialinė atskirtis, tačiau ir milžiniškos išlaidos gydymui bei darbingumo atstatymui. Todėl iš Jūsų kaip aplinkos ministro tikimės, kad tai suprasdamas, imsitės lyderystės ir ieškosite sprendimų, kad kuo daugiau Lietuvos ir Europos biudžeto lėšų būtų panaudota aplinkai draugišku būdu, o ekonominė plėtra nebūtų tarši, didinanti atskirtį ir naudinga tik nedidelei saujelei žmonių.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengia žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Šis planas apspręs, kam ir kaip bus naudojami mūsų ir kitų Europos piliečių žemės ūkiui skiriami pinigai. Mes kalbame apie 5 milijardus eurų, kurių teisingas panaudojimas gali padaryti didelį proveržį, o neteisingas ir toliau didins atskirtį bei skurdins mūsų aplinką.

Valdžios institucijų prašome užtikrinti, kad šios lėšos būtų panaudotos tikslingai ir mus pasiektų sveikesnis maistas, o ūkininkavimas būtų draugiškesnis aplinkai ir gamtai. Norime, kad parama skatintų visos kaimo bendruomenės, o ne vien tik stambiausių ūkininkų klestėjimą. Šiems tikslams pasiekti neišvengiamas dialogas tarp žemės ūkio ir aplinkosaugininkų bendruomenių, o tam būtina Jūsų ir Jūsų politinės komandos lyderystė, kurios kol kas pasigendame.

Šiais metais rengiama ir Nacionalinė pažangos programa, kuri integruos ir pakeis visą sąrašą aplinkosauginių strategijų. Ši programa nubrėš kito dešimtmečio prioritetines gaires, o kartu numatys, kam bus skiriamos tiek Lietuvos biudžeto, tiek Europos fondų lėšos. Aplinkosauga yra neatskiriama visų kitų sričių sudėtinė dalis. Juk mūsų sveikata ir gerovė tiesiogiai priklauso nuo mūsų gyvenamosios aplinkos. Jei norime tikro ir tvaraus progreso, turime užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo didinimo, o socialinė atskirtis mažėtų. Dabartinis Nacionalinės pažangos programos rengimo procesas mums kelia itin didelį nerimą, nes aplinkosauginės ambicijos mažėja, nors iššūkių daugėja. Ministre, Jūsų aplinkosauginis principingumas ir lyderystė čia yra ypatingai reikalingi.

Kai kurie Jūsų sprendimai kelia klausimų dėl Jūsų aplinkosauginio principingumo. Žiniasklaida pranešė, kad pasiūlymai dėl medienos pardavimo taisyklių galimai yra naudingi tik stambiems medienos perdirbėjams. Savo pasisakymais antrinote medienos pramonės atstovams menkindamas 2011-2015 m. atliktą Europos bendrijos svarbos buveinių inventorizaciją. Ši inventorizacija yra milžiniškas ir sunkiai pakartojamas darbas, kuris nustatė likusius vertingus gamtos kampelius ir sudarė pagrindą pradėti juos saugoti. Neramina, kad Miškų įstatymo pataisa, turėjusi apsaugoti šiuos kampelius, atsigulė į stalčius Jums tapus ministru, o ją pakeitė kita pataisa, kurios tikslas yra intensyvinti kirtimus.

Stebina ir Seimo Aplinkos apsaugos komitete Jūsų išsakytas pasiryžimas prisiimti riziką, kad nebus įgyvendinta Europos Sąjungos Vandens pagrindų direktyva, įpareigojanti saugoti mūsų švarų vandenį, nes lengvata ūkininkams yra svarbiau. Taip pat liūdina Jūsų viešai išsakomos abejonės ES lėšomis finansuojamos LIFE+ programos nauda, nors tai yra vienas pagrindinių aplinkos apsaugos projektų finansavimo šaltinių, kuris taip pat kuria darbo vietas, o per sumokamus mokesčius papildo nacionalinį biudžetą.

Šie ir kiti metai yra ypatingai svarbūs dėl augančių aplinkosauginių iššūkių bei dėl šiuo metu sudaromų strateginių planų ateinančiam finansiniam laikotarpiui. Todėl Lietuvai reikia aplinkos ministro, kuris būtų principingas ir stiprus lyderis. Lyderis, kuris apgintų aplinkosauginius principus ir vertybes. Lyderis, kuris girdėtų ir bendrautų su visomis suinteresuotomis pusėmis. Ministre, mes to pasigendame. Todėl kreipiamės į Jus ir prašome visuomenei aiškiai pristatyti, kokia yra Jūsų pozicija ir ką žadate pasiekti šiais planavimo metais, kad mūsų šalies aplinkos ir gamtos būklė gerėtų. Taip pat prašome skirti laiko susitikti su Jūsų socialiniais partneriais - aplinkosauginėmis nevyriausybinėmis organizacijomis. Mes esame pasirengę konstruktyviam dialogui ir bendradarbiavimui, nes mus vienija bendras tikslas - sveika ir švari aplinka, kuri yra mūsų visų gerovės būtina sąlyga.


Pranešimas naujienų portale 15min