Visuomenės balsas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai

Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetui

Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui


KREIPIMASIS DĖL NACIONALINĖS PAŽANGOS PROGRAMOS IR APLINKOS STRATEGINIŲ NUOSTATŲ TĘSTINUMO IR AMBICINGUMO

2019-07-02

Mes, atstovaujantys Lietuvos aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas ir judėjimus, norime atkreipti jūsų dėmesį, kad skubotai ir nederinant su visuomene ruošiama Nacionalinė pažangos programa neįtrauks daugelio labai svarbių aplinkosaugos nuostatų. Tokios struktūros ir taip rengiama programa negali pakeisti strategijų, nustatančių ilgalaikius aplinkosaugos tikslus ir kryptis. Nuogastaujame, kad jei taip bus tęsiama strateginio planavimo pertvarka, tai bus įvesta tik daugiau sumaišties ir nebus užtikrintas darnus ir atsakingas šalies vystymasis.

Nacionalinė pažangos programa nustatys Lietuvos vystymosi prioritetus ir finansavimo kryptis ateinantiems 10 metų. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad ši programa rengiama strateginio planavimo pertvarkos kontekste. Pagal Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektą, į programą turi būti integruotos ir neteks galios Seimo patvirtintos Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija ir Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, o kartu ir 8 žemesnio lygmens aplinkosaugos strateginiai dokumentai. Palaikome ketinimą mažinti strateginio planavimo dokumentų perteklių, tačiau matome dideles grėsmes, kad skubota pertvarka sumažins galimybes sėkmingai ir sistemingai spręsti aplinkosaugos problemas.

Nacionalinės pažangos programos uždavinius ir rodiklius planuojama tvirtinti liepos 3 dieną, tačiau galutinė ženkliai pakeista redakcija atsiųsta susipažinti tik liepos 1 dieną. Peržiūrėjusi ankstesnes redakcijas, Aplinkosaugos koalicija pateikė esmines pastabas ir prašė organizuoti susitikimus ir diskusijas drauge su specialistais ir visuomenės atstovais. Tai nebuvo padaryta, todėl nuogastaujame, kad visuomenė nebus įtraukta į pradinius šio svarbaus dokumento derinimo etapus, kai yra visos galimybės diskutuoti ir svarstyti įvairius variantus. Rudenį numatytas derinimas su visuomene greičiausiai bus tik parengto dokumento formalus pristatymas. Toks slaptas ir skubotas procesas užkerta kelią visuomenei dalyvauti nustatant Lietuvos vystymosi gaires kitam dešimtmečiui ir yra nesuprantamas atviroje ir demokratinėje valstybėje, kokia teigia esanti Lietuva.

Kaip minėta, po pertvarkos neteks galios 2015 metais Seimo patvirtinta Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija. Aplinkos apsaugos strategija buvo parengta siekiant nustatyti prioritetines aplinkos apsaugos politikos sritis, ilgalaikius tikslus iki 2030 metų ir Lietuvos aplinkos viziją iki 2050 metų. Tai buvo didelis žingsnis į priekį, nes šis dokumentas nustato horizontalius ilgalaikius aplinkosaugos tikslus, kurie padeda politikams, valdžios ir verslo atstovams, socialiniams partneriams, visuomenei pasirinkti tikslesnę veiksmų kryptį. Nacionalinės pažangos programa, orientuota į visų viešojo valdymo sektorių aukšto lygio uždavinius ir finansavimo kryptis iki 2030 metų, negali atlikti tokio vaidmens. Tai reiškia, kad naikindami Aplinkos apsaugos strategiją žengiame didelį žingsnį atgal ir naikiname galimybę kompleksiškai bei kryptingai žvelgti į aplinkosaugines problemas. Tokiu būdu mažiname galimybes spręsti tokias problemas kaip didėjanti aplinkos tarša, klimato kaita, augantis išteklių naudojimas, nykstanti bioįvairovė ir kt.

Nacionalinės pažangos programoje nėra pateikti aplinkosauginiai principai (ekologinio efektyvumo, taršos prevencijos, atsakomybės “teršėjas moka”, žalos šaltinio ir kt.), politikos įgyvendinimo instrumentai (teisėkūra, aplinkos apsaugos kontrolė, moksliniai tyrimai ir kt.), o taip pat trūksta dalies prioritetinių aplinkosaugos sričių. Pavyzdžiui, uždaviniuose iš viso nėra minimos biosauga (t.y. genetiškai modifikuotų organizmų politika) ir radiologinė aplinkos būklė. Darnus išteklių naudojimas, biologinė įvairovė ir ekosistemų paslaugos, kraštovaizdis yra plačios temos, kurios kiekviena turi savas problemas, tikslus ir rodiklius, tačiau suplakamos į vieną uždavinį taip jas sumenkinant. Visa tai rodo, kad taip sukonstruota Nacionalinė pažangos programa negali pakeisti Aplinkos apsaugos strategijos, o tokia strateginio planavimo pertvarka atrodo, kad nėra iki galo apgalvota.

Neramina ir tai, kad Nacionalinės pažangos programos uždaviniuose nebelieka vieno svarbiausių aplinkosaugos ir ekonomikos iššūkių, kuris keliamas tiek “Lietuva 2030” strategijos, tiek Europos Sąjungos, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tiksluose – atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo. Nekeliant tokio tikslo, bus užkirstas kelias Lietuvos darniam ekonominiam vystymuisi.

Raginame atidėti parengtų Nacionalinės pažangos programos uždavinių tvirtinimą, kol nebus įvertintos visos esminės pastabos bei pasiūlymai ir prašome:

  • Užtikrinti, kad po strateginio planavimo pertvarkos Lietuva turėtų ilgalaikę aplinkos viziją, ambicingus tikslus ir jų įgyvendinimo tęstinumą bei kryptingumą visoms Aplinkos apsaugos strategijos prioritetinėms sritims.
  • Iš esmės peržiūrėti uždavinius ir rodiklius ir užtikrinti, kad būtų apimtos visos Aplinkos apsaugos strategijos prioritetinės sritys.
  • Užtikrinti, kad aplinkosaugos tikslų paskirstymas po įvairių sektorių uždavinius nereikštų aplinkosauginių ambicijų sumažėjimo.
  • Užtikrinti skaidrų rengimo procesą ir visuomenės dalyvavimą jau pradiniame etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir keisti sprendimus. Rudenį numatytas pristatymas visuomenei greičiausiai bus tik formalumas, nes nebus galimybių esminiams programos pakeitimams.

Nacionalinė pažangos programa turi būti rengiama įtraukiant visuomenę ir užtikrinti darnų vystymąsi. Tik užtikrinę darnų vystymąsi galime tikėtis, kad bus kuriama moderni valstybė, kurioje mažės socialinė nelygybė ir gerės aplinkos kokybė.


Pasirašančios nevyriausybinės organizacijos ir visuomeniniai judėjimai

Aplinkosaugos koalicija:

Aplinkosaugos informacijos centras

Bendrija „Atgaja“

Darnaus vystymo iniciatyvos

Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“

Lašišos dienoraštis

Lietuvos entomologų draugija

Baltijos aplinkos forumas

Žiedinė ekonomika


Darnaus vystymosi centras

Lietuvos gamtos fondas

Lietuvos ornitologų draugija

Susivienijimas „Žali.lt“

Studentų gamtininkų mokslinė draugija

Žaliosios politikos institutas

Iniciatyva “Kūrybos kampas 360”

Asociacija "Išsaugokime Vilniaus medžius"

Lietuvos arboristikos centras