Biologinė įvairovė

LR Aplinkos ministerijai

Žuvininkystės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos

DĖL VANDENŲ SRITIES PLĖTROS 2017-2023 M. PROGRAMOS PAKEITIMŲ

Oficialus raštas

2019-07-25

Aplinkosaugos koalicija teikia pasiūlymą dėl numatomų Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programos (toliau - VSPP) pakeitimų ir ilgalaikių tikslų, siekiant pagerinti vandenų būklę, žuvų migracijos sąlygas ir įgyvendinti ES Vandens pagrindų direktyvos tikslus.

Siekiant pagerinti žuvų migracijos sąlygas ir atkurti upes į jų natūralią būklę, Europoje ir JAV vis labiau populiarėja užtvankų demontavimo praktika. Remiantis Europos šalių patirtimi [1], dažniausiai demontuojami hidrotechniniai statiniai neturi ekonominės vertės ir nėra naudojami pagal pirminę paskirtį. Dažnai šie statiniai yra avarinės būklės. Lietuvoje taip pat yra daug nenaudojamų ir avarinės būklės statinių. Nors nuoseklių duomenų dėl hidrotechninių statinių panaudojamumo trūksta, žinome, kad mažiau nei 10 proc. užtvankų naudojamos hidroenergijai gaminti. Remiantis 2011 m. Aleksandro Stulginskio universiteto hidrotechnikos statinių srities mokslininkų atliktų 260 užtvankų būklės tyrimų duomenimis, 42 proc. užtvankų buvo vidutinės, 34 proc. patenkinamos, 8 proc. blogos ir 10 proc. labai blogos (avarinės) būklės. Tokie rezultatai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, užtvankos ir kiti hidrotechniniai statiniai sensta ir reikalauja priežiūros ir investicijų, o jų reikšmė visuomenei – mažėja.

Aplinkosaugos koalicijos ekspertų manymu, Lietuva turėtų sekti gerąja Europos praktika, ir pasitelkti užtvankų demontavimą kaip pagrindinę priemonę žuvų migracijos sąlygoms gerinti. Siekiant pasiekti geriausių rezultatų, reikėtų strategiškai demontuoti nenaudojamas užtvankas.

1. Sudaryti prioritetinių užtvankų ir kitų upėse esančių barjerų sąrašą, kuriuos galima būtų lengvai ir greitai demontuoti. Sudarinėjant šį sąrašą, turi būti atsižvelgta į tokius kriterijus kaip užtvankos socio-ekonominė vertė, poveikis biologinei įvairovei, saugomos teritorijos statusas ir atveriamos laisvos upės ruožo atkarpos ilgis. Atliekant šią studiją galima remtis Norvegijos pavyzdžiu [2] prioretizuojant statinius demontavimui. Šį sąrašą galima būtų įtraukti į Vandenų srities plėtros programą, tačiau vien ja neapsiribojama.

2. Paskatinti VSPP numatytų užtvankų demontavimą teisiniais pakeitimais. Trumpalaikei perspektyvoje, siekiant įgyvendinti minimą programą, įgalioti Salantų regioninio parko direkciją, ir kitas saugomų teritorijų direkcijas bei savivaldybes tapti paraiškų teikėjomis ir įgyvendinti projektus susijusius su Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programa. Ilgalaikėje perspektyvoje ieškoti sisteminių sprendimų, leidžiant šioms institucijoms įgyvendinti projektus atliekant reikiamus pakeitimus teisės aktuose.

Šaltiniai:

[1] Dam Removal Europe (2018). Dam removal policy report.

[2] Eloranta et al. (2019). Restoration potential of old dams in Norway. A pilot study of occurrence, characteristics and restoration potential in watercourses with anadromous and resident fish stocks.