biologinė įvairovė

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

DĖL MIŠKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMų PROJEKTO

Oficialus raštas

2019-11-11

Teikiame papildomas ir patikslintas pastabas Miškų įstatymo pakeitimams, atsižvelgdami į diskusijas, vykusias 2019 m. lapkričio 7 dieną Aplinkos ministerijoje pasitarime dėl pastabų Miškų įstatymo Nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 10(2) ir 15(1) straipsniais ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektui Nr. 19-9970(2).

Aplinkosaugos koalicija pagrindines pastabas ir pasiūlymus pateikė 2019-07-25 raštu Nr. ANVOK-88, o detalūs pasiūlymai buvo pateikti šio rašto priede. Prieš pasitarimą atsiųstoje derinimo pažymoje buvo atspindėta tik viena iš daugelio pateiktų pastabų ir pasiūlymų. Pagrindinės pastabos derinimo pažymoje nebuvo atspindėtos. Šiuo raštu siekiame pateikti pagrindinių mūsų pastabų suvestinę. Pasiūlymus patikslinome atsižvelgdami į lapkričio 7 dieną įvykusią diskusiją ir papildomai teikiame papildomą siūlymą dėl I grupės miškų.

Pastabas ir pasiūlymus teikiame iš gamtosauginės pusės, siekdami, kad būtų užtikrinta tinkama Europos Bendrijos (EB) svarbos buveinių ir biologinės įvairovės apsauga. Prieš teikdami konkrečius pasiūlymus norime atkreipti dėmesį, kad:

  • Biologinės įvairovės nykimas yra visuotinai pripažinta problema (krizė), kurią sprendžiant būtina keisti miškų naudojimo ir tvarkymo taisykles.
  • Saugomose teritorijose miškai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į gamtosaugos (ekosistemų) principus, o ne į konvencinės miškininkystės reikalavimus.
  • I ir IIA grupės miškai yra ypatingai svarbūs biologinės įvairovės apsaugai, nes pagal dabartinį teisinį reguliavimą šios grupės yra skirtos ekosistemų apsaugai. IIA grupės miškuose gali būti vykdomi tik biologinės įvairovės palaikymui skirti specialūs kirtimai.
  • Atkuriant Saugomų teritorijų miškus pirmenybė turi būti teikiama natūraliam miško atžėlimui.
  • Ilgainiui turi būti didinama IIA grupės miškų dalis nuo 9% iki mažiausiai 15%, siekiant, jog būtų formuojami didesni griežtos apsaugos (nekirtimo) masyvai. Galimas kriterijus išskiriant papildomus IIA grupės miškų plotus būtų EB svarbos ir Kertinės miško buveinės.
  • Saugomose teritorijose palaipsniui turėtų nelikti IV grupės miškų.

Žemiau teikiame pagrindines pastabas ir pasiūlymus Miškų įstatymo pakeitimams:


1. 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas.

Užtikrinti, kad IIA grupę būtų galima suteikti ir sklypams ar jų dalims, kurie yra ne tik išvardintuose draustiniuose, bet ir kitose saugomose teritorijose.

A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, Telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai, ar jų dalys kitų rūšių saugomų teritorijų miškai ar jų dalys, kurie dėl juose esančių gyvosios gamtos vertybių šių teritorijų planavimo dokumentuose priskirti ekosistemų apsaugos miškams, miško sklypai, kuriuose yra Europos bendrijos svarbos natūralios miškų buveinės ir su mišku susijusių Europos bendrijos svarbos rūšių buveinės, patenkantys į buveinių apsaugai svarbias teritorijas ir vietoves, atitinkančias buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos kriterijus (Europos bendrijos svarbos teritorijas), kurios nustatytos tokių tipų buveinėms ir rūšims saugoti, priešeroziniai miškai.

Pagrindimas. Pagal paskirtį šis režimas turėtų būti tinkamas natūralių miškų buveinių apsaugai. Tačiau pagrindinė problema yra ta, kad IIA miško grupę bus galima nustatyti tik dalies draustinių ir priešeroziniuose miškuose. Kituose miškuose EB svarbos natūralios buveinės, EB svarbos ir Lietuvos Respublikos saugomų rūšių buveinės negalės būti priskirtos šiai grupei ir neturės atitinkamos apsaugos. Todėl, siekiant išsaugoti šias vertybes, būtina suteikti galimybę IIA miškų grupę nustatyti ir kituose gamtiniu požiūriu vertinguose miškuose. Tokia galimybė buvo iki 2015 m. rudens, kai pakeitus Miškų įstatymą ji buvo išbraukta. Dėl šio pakeitimo vertinguose gamtiniu požiūriu saugomų teritorijų planavimo dokumentuose išskirtuose miškuose ne draustinių zonose miško grupės iš II keičiamos į III ar netgi į IV ir vertybėms iškyla sunaikinimo grėsmė.


2. 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas.

Iš siūlomo IIA grupės apibrėžimo pašalinti ūkininkavimo tikslą “Neintensyviai naudoti”, drausti pagrindinius miško kirtimus, o medynams išsaugoti, formuoti ar atkurti naudoti tik specialiuosius biologinės įvairovės kirtimus.

Siūloma formuluotė: A – <...> Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti, formuoti arba atkurti biologinės įvairovės išsaugojimo paslaugas teikiančias miško ekosistemas su joms būdinga biologine įvairove. Šios miškų grupės medynuose draudžiami miško kirtimai, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, sanitarinius miško kirtimus ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ar masinio ligų ir (ar) kenkėjų išplitimo atvejais, kai reikalavimas sunaikinti kenksmingus organizmus nustatytas teisės aktuose.

Pagrindimas. Ekosistemų apsaugos miškuose neturėtų būti daromi jokie komerciniai kirtimai, net ir atrankiniai arba einamieji (retinimai). Galimi tik bioįvairovės išsaugojimo ir buveinių (medyno) struktūros gerinimo kirtimai.

Tiek valstybiniuose miškuose, tiek privačiuose miškuose iki šiol nebuvo pakankamo supratimo ir geranoriško intereso saugoti gamtine prasme vertingus miškus. Linkstama įgyvendinti tik tai, kas būtina, nesilaikoma gamtai palankaus ūkininkavimo principų (pvz., pasiekę gamtinę brandą IIA grupės miškai iškertami atrankiniais kirtimais ar plynais sanitariniais kirtimais). Atsižvelgiant į tai būtina atsakingai parinkti ūkininkavimo režimus ir galimas kirtimų rūšis. Atsižvelgiant į tai siūlome leisti tik specialiuosius biologinės įvairovės miško kirtimus ir sanitarinius kirtimus, kai neišvengiamai to reikia.


3. 7 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Užtikrinti, kad saugomose teritorijose, o ypač IIA grupės miškuose, būtų galimybė leisti ilgiau nei 3 metus trunkantį natūralų miško atžėlimą, reikalingą dėl bioįvairovės tikslų.

Siūloma formuluotė. 10. Miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Šie miško atkūrimo terminai nėra taikomi saugomose teritorijose tais atvejais, kai pagal šių teritorijų planavimo dokumentus ir gamtotvarkos planus yra numatytas savaiminis atžėlimas. <...>

Pagrindimas. Per greitas kirtaviečių ar dėl gamtinių priežasčių sunykusio miško apželdinimas panaikina arba labai sumažina šių buveinių naudą specializuotoms rūšims, mažina būsimos miško kartos ekologinę vertę. Tai svarbu kai kurioms paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms ir buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms.


4. Naujas pasiūlymas. 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas.

Leisti I grupę priskirti telmologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškams.

Siūloma formuluotė. I grupė – rezervatiniai miškai. Tai yra valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai, o taip pat ypatingą gamtinę vertę turinčių telmologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, kraštovaizdžio draustinių miškai ar jų dalys. Ūkininkavimo tikslas – sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų ar draustinių nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.

Pagrindimas. biologinei įvairovei saugoti yra svarbu suformuoti masyvus, kuriuose nevykdoma ūkinė veikla, tačiau žmonių lankymasis nėra draudžiamas. Vienas iš sprendimų yra tokius masyvus priskirti I miškų grupei.


5. 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas.

IIB grupėje nešvelninti kirtimų režimo, o kaip tik griežtinti, užtikrinant, kad atvejiniais kirtimais nebūtų galima iškirsti plynai.

Siūloma formuluotė. B – rekreaciniai miškai. Tai yra miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, sanitarinius miško kirtimus ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ar masinio ligų ir (ar) kenkėjų išplitimo atvejais, kai reikalavimas sunaikinti kenksmingus organizmus nustatytas teisės aktuose.

Pagrindimas. Numatoma švelninti kirtimų apribojimus ir intensyvinti miško naudojimą IIB grupės rekreaciniuose miškuose. IIB grupės miškų funkcinė paskirtis yra tenkinti visuomenės rekreacines, kultūrines ar edukacines reikmes, sudaryti sąlygas plėtoti poilsio, turizmo, sporto, reabilitacijos, mokymo ar kitą rekreacinę, kultūrinę, pažintinę veiklą gamtoje. Kartu turi būti mažinamas šios veiklos žalingas poveikis aplinkai ir išsaugomas šių miškų stabilumas.

Nenuostabu, kad į IIB grupės miškuose vykdomus kirtimus ypač jautriai reaguoja čia laiką leidžianti visuomenė. Atsižvelgiant į tai, kad ypač daug neigiamų emocijų ir didelį visuomenės nepasitenkinimą sukelia net ūkinės paskirties miškuose likusios plynos kirtavietės, gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose vykdomi supaprastinti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai sukels dar didesnę nepasitenkinimo bangą. O šios grupės medynuose vykdomi specialieji kraštovaizdžio miško kirtimai, leistų ne tik formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką, bet ir sutaptų su visuomenės lūkesčiais. Tokiuose miškuose kirtimų apribojimai turėtų būti griežtinami, o ne jų atsisakoma.


6. 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas.

Siūlome įdėti papildomą punktą dėl EB svarbos buveinių ir saugomų rūšių apsaugos. Sutinkame, kad natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsauga iš dalies užtikrinta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu Nr. XIII-2166, tačiau ši apsauga tik dalinė.

Siūloma papildomo punkto formuluotė. 8. Miško kirtimai Europos bendrijos svarbos natūraliose miškų buveinėse bei Europos bendrijos svarbos rūšių buveinėse, į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytų rūšių radavietėse bei augavietėse turi būti projektuojami ir vykdomi atsižvelgiant į natūralių buveinių ir rūšių ekologinius poreikius ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, Vyriausybės patvirtintais Bendraisiais buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais.

Pagrindimas. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166 neužtikrina pakankamos EB svarbos buveinių ir saugomų rūšių apsaugos, nes ją reglamentuoja tik gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose (draudžiami pagrindiniai plynieji ir atvejiniai kirtimai) ir biosferos poligonuose (draudžiami pagrindiniai plynieji kirtimai). Tai reiškia, kad pagal šį įstatymą:

  • gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose EB svarbos natūralių buveinių struktūrą ir saugomų rūšių buveines gali sunaikinti netinkami pagrindiniai atrankiniai kirtimai, einamieji ugdymo kirtimai ar sanitariniai kirtimai;
  • biosferos poligonuose lieka galimybė EB svarbos natūralias buveines ir saugomų rūšių buveines atvejiniais kirtimais iškirsti visiškai;
  • EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių, esančių kitų rūšių saugomose teritorijose ir už saugomų teritorijų ribų, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nesaugo visiškai.

Siūlomi Miškų įstatymo pakeitimai nesudaro teisinių prielaidų apsaugoti su miškais susijusias EB svarbos ir nacionalines saugomas rūšis, ypatingai tas, kurių radavietės nepatenka į saugomas teritorijas. Atsižvelgiant į tai, kad „Natura 2000“ tinklas Lietuvoje nėra galutinai suformuotas ir EB svarbos miškų buveinės bei su jomis susijusios EB svarbos rūšys nėra pakankamai apsaugotos, labai svarbu sudaryti teisines prielaidas saugoti EB svarbos miškų buveines už „Natura 2000“ tinklo ribų, kol jos bus įtrauktos į „Natura 2000“ teritorijas ir bus keičiama miškų grupė.


7. 5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Palaikome Bendrųjų miško reikmių finansavimo programos lėšų panaudojimo 9 punktą “žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimui valstybės nuosavybėn”.

Pagrindimas. Pritariame, kad miško savininkams tam tikrais atvejais turi būti mokamos kompensacijos, tačiau būtina vertinti, kokius įsipareigojimus prisiima savininkai. Mūsų nuomone, geriau numatyti vertingiausių gamtinių požiūriu miškų išpirkimą, kad nereikėtų kompensacijų. Matome rizikas, kad neteisingai nustačius kompensacijų mechanizmus, valstybė sumokės, tačiau tikslas apsaugoti gamtiškai ir visuomenei vertingą mišką nebus pasiektas. Pvz., kelis metus gavęs kompensacijas savininkas gali persigalvoti ir iškirsti mišką.


8. 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas.

III grupėje plynieji kirtimai turėtų būti draudžiami, o valstybinių parkų ir draustinių III gr. miškuose turi būti draudžiami ir supaprastinti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Saugomose teritorijose palaipsniui turėtų nelikti IV grupės miškų. Trumpuoju laikotarpiu valstybiniuose parkuose ir draustiniuose IV grupėje turėtų būti draudžiami plynieji pagrindinai ir supaprastinti atvejiniai pagrindiniai kirtimai.

Siūlomos formuluotės:

III grupė <...> „Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus plynuosius pagrindinius miško kirtimus šiais atvejais: pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose; eglynuose, kurių pirmojo ardo eglių medžių tūris sudaro ne mažiau kaip 56 proc. medyno pirmojo ardo tūrio ir kur yra perspektyvus antras ardas; taip pat, kai kirtimais siekiama atkurti pušynus ir ąžuolynus želdinant. Valstybiniuose parkuose ir draustiniuose draudžiami supaprastinti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai“

IV grupė <...> Valstybiniuose parkuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. Valstybiniuose parkuose ir draustiniuose draudžiami supaprastinti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai“

Tai pat atkreipiame dėmesį, kad ekologiniu aspektu biržių ploto mažinimo poveikis nereikšmingas ar labiau neigiamas dėl padidėsiančios miškų fragmentacijos. Atskirų biržių ploto mažinimas, bet bendro plynai iškertamo ploto nekeitimas didintų miškų fragmentaciją, neigiamai veikiančią biologinę įvairovę. Didesnis skaičius mažesnių kirtaviečių sąlygos didesnį gyvūnų trikdymą.


Prašome atsižvelgti į mūsų pasiūlymus rengiant naują miškų įstatymo pakeitimų redakciją.

Pritariame pasitarimo metu išsakytam prašymui, kad Aplinkos ministerija imtųsi lyderystės ir surengtų apskrito stalo diskusijas dėl biologinės įvairovės išsaugojimo miškuose.


2019-12-30 Vyriausybei patvirtinus miškų įstatymo pakeitimus, į Aplinkosaugos koalicijos pateiktus pasiūlymus ir pastabas iš esmės nebuvo atsižvelgta. Vyriausybės teigimu, šie pakeitimai yra kompromisiniai tarp ūkinių ir aplinkosauginių ir visuomeninių interesų. Tačiau patvirtinti pakeitimai neatstovauja aplinkosaugos ir visuomenės interesų, todėl jie nėra kompromisiniai.

Dėl Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 102 ir 151 straipsniais ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto derinimo pažyma.