Visuomenės balsas

Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai

DĖL LR NACIONALINIO ENERGETIKOS IR KLIMATO SRITIES VEIKSMŲ PLANO

Oficialus raštas

2019-12-04

Aplinkosaugos koalicija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos š.m. lapkričio 13 d. paskelbtą kvietimą, teikia pasiūlymus ir pastabas Lietuvos Respublikos nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui (toliau – NEKS planas). Veiksmų planą daugiausia vertinome remdamiesi Klimato savaitės renginių metu vykusiomis diskusijomis.

Žemiau pateikiame pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui.

1. Prognozuojami ŠESD išmetimai

1.1. Ištrauka iš NEKS plano, 183-184 psl.: „4.2.1.2. lentelė. Susidaręs išmetamųjų ŠESD kiekis 2017 m ir prognozuojamas išmetamųjų ŠESD kiekis per 2020-2040 m. laikotarpį (su esama politika ir priemonėmis).“

• 1.1.1. Pasigendame ambicijos reikšmingai sumažinti CO2 išmetimus visuose sektoriuose ir didinti anglies sekvestraciją investuojant į išsaugojimą ir atkūrimą ekosisteminių paslaugų, kad iki 2040 m. Lietuva reikšmingai priartėtų prie ES tikslo tapti klimato požiūriu neutralia valstybe ir prisidėtų prie Paryžiaus susitarimo suvaldyti globalinį atšilimą, neleidžiant vidutinei pasaulinei temperatūrai pakilti 1.5 oC.
• 1.1.2. Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo iš miškininkystės (toliau –ŽNŽNKM) sektoriuje bendrai susidaręs ŠESD kiekis turi būti neigiamas, kaip to reikalauja ES valstybių narių įsipareigojimai („debeto nebuvimo taisyklė“). Prašome pagrįsti, kodėl pateiktoje lentelėje šio įsipareigojimo nesilaikoma. (1)

2. Miškininkystė ir ŽNŽNKM

2.1. Ištrauka iš NEKS plano, 35 psl.: ‚Remdamasi pateiktais biokuro paklausos modeliavimo duomenimis, Aplinkos ministerija atliko ekspertinį vertinimą ir Energetikos ministerijai nurodė, kad vietinių miško išteklių šilumos gamybos poreikiams Lietuvoje yra pakankamai, medienos importas šilumos gamybai iš trečiųjų šalių iki 2030 m. nebus reikalingas. <...> Jei medienos kurui importas drastiškai kristų ir visą kiekį reikėtų gauti iš vietinių išteklių, tokiu atveju būtų reikalingas aiškus politinis sprendimas padidinti miško kirtimo normas, tačiau ir tuo atveju iškertamos medienos kiekis neviršytų kasmetinio medienos prieaugio ir atitiktų darnaus miškų ūkio principus.“

• 2.1.1. Ištraukoje pateikti du vienas kitam prieštaraujantys teiginiai dėl biokuro importo poreikio. Prašome nurodyti, kuris iš cituojamų teiginių yra teisingas ir pateikti LR aplinkos ministerijos ekspertinį vertinimą. Taip pat prašome nurodyti, kiek biokurui tinkamos produkcijos numatoma importuoti, kad būtų išlaikomi NEKS plane, 34 psl. esančioje NEKS plano 34 psl. 2.1.2.7. lentelėje numatyti šilumos energijos pajėgumai.
• 2.1.2. Apraše nurodyta, kad matuojamas tik kirtimų ir medienos grynojo prieaugio santykis. Tiek EAA (2) , tiek EBPO (3) atitinkamų rodiklių apibrėžimuose pabrėžta, kad ši tvarumo samprata yra nepilna ir turi papildomai apimti bent biologinės įvairovės rodiklius. Vertinant poveikį, prašome naudoti daugiakriterinę darnaus miško ūkio sampratą su rodikliais, įtraukiančiais biologinės įvairovės ir ekosistemų būklės rodiklius.

2.2. Ištrauka iš NEKS plano, 87 psl.: „L4. Skatinti naudoti biomasę energijai gaminti. Papildoma medienos biokuro gamyba iš nuopjovų.“

• 2.2.1. Siūlome nedidinti medienos biokuro gamybos ir miško kirtimų nuopjovų iš miškų, esančių saugomose teritorijose.

2.3. Ištrauka iš NEKS plano, 89 psl.: „L16. Žaliųjų viešųjų pirkimų skatinimas. Nustatyti papildomus aplinkos apsaugos kriterijus viešiesiems pirkimams, siekiant skatinti medienos ir jos gaminių / produktų naudojimą statybų sektoriuje.“

• 2.3.1. Manome, kad tokio kriterijaus nustatymas apribotų galimybes naudoti kitas inovatyvias technologijas statybinėse medžiagose mažinančias ŠESD. Siūlome keisti į „Žaliųjų viešųjų pirkimų skatinimas. Nustatyti papildomus aplinkos apsaugos kriterijus viešiesiems pirkimams, skatinančius naudoti gaminius/produktus, kurie mažina ŠESD naudojimą statybų sektoriuje.“
• 2.3.2. Klimato savaitės metu vykusiose diskusijose išryškėjo, kad rengiant planą buvo laikomasi prielaidos, kad seni natūralūs miškai anglies kaupia žymiai mažiau nei vidutinio amžiaus žmogaus formuojamas miškas. Atkreipiame dėmesį, kad dėl to mokslininkai neturi vieningos nuomonės (4). Anglies užrakinimas medžio dirbiniuose ar taršių medžiagų pakeitimas mažiau taršiomis medinėmis, yra pagrįsta strategija tik tuomet, kai užtikrinamas darnus miškų valdymas ir kai nėra skatinamas papildomas vartojimas.

3. Žemės ūkis ir ŽNŽNKM

3.1. Ištrauka iš NEKS plano, 74 psl.: „Žemės ūkio sektoriuje daugiausia dėmesio skiriama efektyvesniam ir tikslesniam mineralinės kilmės azoto trąšų naudojimui bei ūkininkų švietimui. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa skatinamas žemės ūkio sektoriaus augimas, pagrįstas inovatyviomis technologijomis, kurios yra teritorijos ir aplinkos požiūriu subalansuotos, nekenkiančios klimatui ir atsparesnės jo kaitai, konkurencingos ir inovatyvios.“

• 3.1.1. Žemės ūkio poveikis aplinkai yra neigiamas remiantis visais aplinkosauginiais rodikliais (pvz., oro ir vandens taršos, dirvožemio organinės anglies, biologinės įvairovės) (5). Tyrimai rodo, kad kaimo plėtros politika, ypač tiesioginės išmokos turi neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui (6). Prašome pabrėžti, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje numatytos priemonės aplinkos apsaugai yra nepakankamos, ir žemės ūkio poveikis aplinkai padidėjo.
• 3.1.2. Lietuvoje nėra duomenų apie mineralinių trąšų panaudojimą, trąšų planai mineralinėms azoto trąšoms taip pat nėra privalomi. Tačiau Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vandens tarša azoto junginiais didėja.7 Prašome pagrįsti teiginį, kad žemės ūkyje yra daugiausiai dėmesio skiriama efektyvesniam ir tikslesniam šių trąšų naudojimui.

3.2. Ištrauka iš NEKS plano, 88 psl.: „L7. Daugiamečių augalų (t. y. medžių ir krūmų) auginimo skatinimas. BŽŪP strateginio plano ir kitomis skatinimo priemonėmis skatinti daugiamečių augalų ūkiuose auginimą. Į pievas bus paverčiama 7143 ha arimų visu 2021 – 2030 m. laikotarpiu.“

• 3.2.1. Net du trečdaliai organinės anglies išteklių Lietuvoje yra susikaupę neariamose pievose, nors jos sudaro tik apie ketvirtį žemės ūkio naudmenų. Todėl pievos yra svarbios dirvožemio išsaugojimui ir klimato kaitos švelninimui. Tačiau pievų Lietuvoje mažėja – nuo 2005 m. apie 20 proc. Lietuvos žemės naudmenų, kuriose buvo pievos, paverstos ariamais laukais.8 Lietuvoje dažnai pievos ir toliau yra suariamos neteisėtai,9 todėl vienas iš siūlomų veiksmų būtų tinkama pievų apsauga.
• 3.2.2. 2018 m. Lietuvoje deklaruota beveik 3 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų. Numatoma, kad ši priemonė apims apie 0.245 proc. deklaruotų žemės ūkio naudmenų. Siekiant tikrų pokyčių klimato kaitos prevencijos srityje, pievų atkūrimas turėtų būti ambicingas ir apimti reikšmingesnius plotus, atsižvelgiant į jų anglies kaupimo savybes.

3.3. Ištrauka iš NEKS plano, 88 psl.: „L8. Žolinių (pievų) augalų auginimas organiniuose dirvožemiuose ir jų tvaraus panaudojimo skatinimas. Mažinant organinių dirvožemių arimo mastus, skatinti organinių dirvožemių „žaliosios paklotės“ (daugiamečių žolinių augalų danga) atkūrimą, išsaugojimą ir reguliarią priežiūrą, o gautą produktą naudoti pagal bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos vertės grandinę. Bus atkurta 8023 ha, t.y. 7,6 proc.“

• 3.3.1. Tas pats kaip 3.2.1 ir 3.2.2.

3.4. Ištrauka iš NEKS plano, 87-88 psl.: „L5. Šlapynių atkūrimas ariamuose durpžemiuose ir jų „žaliosios paklotės“ (daugiamečių žolinių augalų danga) apsauga. Identifikuoti buvusių šlapynių teritorijas, kuriose tikslinga atkurti šlapynes, įvardijant tokių šlapynių efektyvumą sugeriant ŠESD. Skatinti nusausintų pelkių (šlapynių) atkūrimą, nutraukiant ariamąją žemdirbystę, atstatant tinkamą vandens lygį ir palaikant ekosistemas jose tvariai vykdant ūkinę veiklą. Bus atkurta dar tiek pat pelkių iki 2030 m., kiek iki šiol 2 proc., t. y. 8023 ha šlapynių plotuose, kuriuose yra organiniai dirvožemiai.“

• 3.4.1. Tas pats kaip 3.2.2. – atkuriami šlapynių plotai yra per maži Lietuvos mastu.

3.5. Ištrauka iš NEKS plano, 89 psl.: „L15. Organinių dirvožemių apsauga. Bus nenusausinta 1000 ha organinių dirvožemių.“

• 3.5.1. Prašome pateikti, koks organinių dirvožemių plotas bus nusausintas ir kaip tai prisideda prie tikslo mažinti ŠESD išmetimus Lietuvoje.

3.6. Ištrauka iš NEKS plano, 78 psl.: „A8. Subalansuotas mineralinių trąšų naudojimas. Sukurti subalansuoto tręšimo sistemą, pagal kurią mineralinės trąšos būtų naudojamos efektyviai ir jų būtų naudojama mažiau (skaičiuojant derliaus vienetui arba pasėlių hektarui): nustatyti prievolę ūkiui teikti duomenis apie mineralinių (pagal veikliąją medžiagą) trąšų sunaudojimą ūkyje; parengti tręšimo planų rengimo metodiką, pagal kurią būtų apskaičiuojamas optimalus trąšų kiekis pagal pasėlius ir nustatyti reikalavimą ūkiams rengti tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis planus. Numatoma, kad mineralinių N trąšų sunaudojimas pasėlių žemės ūkio naudmenose sumažėtų 15 proc.“

• 3.6.1. Mūsų žiniomis azoto trąšų apskaita nėra vykdoma. Siekiant įgyvendinti nitratų direktyvos tikslus, būtina kuo greičiau pradėti nacionalinę sunaudojamų azoto trąšų apskaitą, kuri padėtų įvertinti ir įgyvendinti tikslus, susijusiu su azoto junginių taršos mažinimu.
• 3.6.2. Siūlome skatinti ūkininkus sudarant jiems palankesnes sąlygas naudotis organinėmis trąšomis (ypač anaerobiniu raugu ir kompostu) vietoje mineralinių trąšų.
• 3.6.3. Pabrėžiame, kad šiam tikslui pasiekti labai svarbi plane numatyta priemonė skatinti ūkininkus pereiti prie ekologinio ūkininkavimo.

4. Energetika

4.1. Ištrauka iš NEKS plano, 251 psl.: „5.3.1. lentelė. Lėšų poreikis planuojamos politikos priemonėms įgyvendinti 2021–2030 m.“

• 4.1.1. Atliekų tvarkymui numatyta investicija yra per maža. Reikalingos didesnės investicijos NEKS planas, 83 psl. nurodytiems veiksmams įgyvendinti „K2. Finansinių paskatų kūrimas skatinti daiktų taisymo veiklą“, „K3. Maisto švaistymo mažinimo prevencija“ ir „K4. Gyventojų atliekų rūšiavimo įgūdžių tobulinimas“.

4.2. Ištrauka iš NEKS plano, 27-28 psl.: “2.1.2.3. lentelė. Prognozuojamos AEI-E gamybos trajektorija su planuojama politika ir priemonėmis, ktne.”

• 4.2.1. Remiantis bendrąja atliekų direktyva (10) ir joje pateikta atliekų hierarchija, deginamų atliekų kiekis turi mažėti dėl taikomos prevencijos, pernaudojimo ir perdirbimo. Šios atliekų mažinimo priemonės turi turėti prioritetą prieš atliekų deginimą energijai gaminti. Ar modeliuojant šią lentelę ir prognozuojant sudeginamą atliekų kiekį buvo įvertinti tikslai, susiję su žiedine ekonomika? Kaip keisis šios lentelės įverčiai, jei 2022-2040 m. laikotarpyje sudeginamų atliekų kiekis mažės?

4.3. Nėra uždavinių NEKS plane, 82 psl.: „3.1.1.7. lentelė Planuojamos politikos priemonės atliekų tvarkymo sektoriuje iki 2030 m.“

• 4.3.1. Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai (11) nurodyta, kad būtina įtraukti veiksmus, kad žmonėms atliekų rūšiavimas ir pernaudojimas būtų ekonomiškai palankesnis.
• 4.3.2. Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai taip pat nurodyta numatyti baudas už tikslų, susijusių su rūšiavimu ir/ar atliekų kiekio mažinimu, neįgyvendinimą.
• 4.3.3. Būtina nustatyti atliekų deginimo mokestį, kuris nukreiptų dalį atliekų srautų perdirbimui ir antriniam panaudojimui.
• 4.3.4. Būtina numatyti veiksmus, išplečiančius gamintojų atsakomybę, kad į rinką būtų tiekiama mažiau neperdirbamos ir vienkartinės pakuotės.

Šaltiniai:

1 Europos Komisija (2018). Land use and forestry regulation for 2021-2030. Prieiga internetu: https://ec.europa.eu/clima/policies/forests/lulucf_en

2 EEA (2018). Forest utilization. Prieiga internetu: https://www.eea.europa.eu/airs/2018/natural-capital/forestutilisation. Ištrauka: “The forest utilisation rate indicator only partly describes sustainable forest management (see the setting the scene section for a definition of sustainable forest management). The indicator has no link to biodiversity as it does not indicate whether or not biodiversity and forest ecosystem services are protected or maintained. “

3 OECD (XX) EBPO. Prieiga internetu: https://stats.oecd.org/ Ištrauka: “Depletion and growth of forest resources in terms of volume - „These data should be read in connection with other indicators of the OECD Core Set, in particular with indicators on land use changes and forest quality (species diversity, forest degradation), and be complemented with data on forest management practices and protection measures.“

4 Brack, Duncan (2019). Background Analytical Study. Forests and Climate Change. Prieiga internetu: https://www.un.org/esa/forests/wp-content/uploads/2019/03/UNFF14-BkgdStudy-SDG13-March2019.pdf

5 Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (2019). Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimas. Prieiga internetu: http://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/BZUP_SP_SSGG_2019-09-16.pdf

6 FPP Consulting (2019). Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos indėlis mažinant neigiamą žemės ūkio poveikį klimato kaitai. Prieiga internetu: http://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Kaimo_pletra/Lietuvos_kaimo_pletros_2014%E2%80%932020%20m._programa/Steb%C4%97sena%20ir%20vertinimas/Tyrimai%20ir%20vertinimai/KPP2014-2020%20itakos%20klimato%20kaitai%20vertinimas%202019.pdf

7 Aplinkos apsaugos agentūra (2018). Žemės ūkis ir Lietuvos vandenys. Prieiga internetu: http://gamta.lt/files/%C5%BDem%C4%97s_%C5%ABkio_poveikio_ataskaita1539180129871.pdf

8 Aplinkos apsaugos agentūra (2018). Žemės ūkis ir Lietuvos vandenys. Prieiga internetu: http://gamta.lt/files/%C5%BDem%C4%97s_%C5%ABkio_poveikio_ataskaita1539180129871.pdf

9 Aplinkos apsaugos politikos centras (2019) Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įtakos gamtinei aplinkai analizė ir aplinkosauginių rodiklių identifikavimas 2016–2018 metais. Galutinė ataskaita.

10 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB. 29 punktas ir 4 straipsnis. Prieiga internetu: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32008L0098&from=EN#d1e957-3-1

11 Europos komisija (2019). The Environmental Implementation Review 2019. Prieiga internetu: https://ec.europa.eu/environment/eir/pdf/report_lt_en.pdf