Kaimo plėtra

Dirvožemio degradacija

2019-12-06

Mažiau humuso dirvožemyje – tolygu mažiau derlingumo. Ši problema negali būti išspręsta jokiu trąšų kiekiu.

Lietuvoje dirvožemio būklė yra itin prasta. Lietuvoje humuso (arba dirvožemio organinės anglies) kiekis yra beveik perpus mažesnis už ES vidurkį, ir nuolat mažėja.

Dėl ko nyksta humusas? Dėl intensyvaus ūkininkavimo, kurį sukėlė ūkininkavimo modernizavimas. Trąšos, pesticidai, drenažas, monokultūros – visos šios praktikos padėjo išauginti didžiulį derlių. Tačiau taip pat ir nualinti dirvožemį.

Ūkininkai dažnai sako, kad dirvožemis yra „gyvas organizmas“. Tačiau dėl intensyvaus ūkininkavimo nyksta ir dirvožemio mikroorganizmai, kurie palaiko normalią dirvožemio struktūrą.

Dirvožemis yra vertingas dėl šių ekosisteminių paslaugų:

• Buveinė. Dirvožemis palaiko bioįvairovę ir daugybę naudingų mikroorganizmų.
• Reguliacija. Kokybiškas dirvožemis reguliuoja vandens kiekį ir saugo nuo potvynių. Taip pat dirvožemis išvalo vandenį nuo pesticidų ir kitų teršalų. Taip pat klimato reguliavimas, nes dirvožemis verčia CO2 į dirvožemio organinę anglį.
• Gamyba. Augalai iš dirvožemio pasisavina būtinas maistines medžiagas augimui. Taip užauga mūsų maisto produktai.

Norint išsaugoti dirvožemį būtina ūkininkauti darniai. Nuo dirvožemio taip pat priklausys ir mūsų maisto saugumas ir maistingumas. Vienas iš būdų – taikyti beariminę žemdirbystę. Nesuariant dirvos, mažiau prarandama humuso erozijai. Tačiau taip pat reikia išsaugoti dirvožemio mikroorganizmus. Todėl būtina taikyti sėjomainą, mažinti pesticidų naudojimą, naudoti organines trąšas vietoje mineralinių. Organinės trąšos taip pat kurios atstato humuso kiekį.