Kaimo plėtra

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dėl nitratų taršos kenčia trečdalis Lietuvos upių ir ežerų. Pagrindinis šios taršos šaltinis – žemės ūkyje naudojamos trąšos. Dėl ariamosios žemės plėtros, vandens tarša nitratas nepaliaujamai auga toliau.

Trąšose esantys nitratai sukelia vandens uždumblėjimą, kitaip vadinamą eutrofikacija. Dėl tokio uždumblėjimo vandenyje dramatiškai sumažėja deguonies kiekis. To pasekmė – žūsta žuvys, nyksta vandens ekosistemos. Derėtų atkreipti dėmesį, kad nitratai taip pat yra pavojingi žmonėms, ypač kūdikiams. Jais apsinuodyti galima tiek užterštu geriamuoju vandeniu, tiek maistu.

Nuotraukoje – eutrofikacija Baltijos jūroje. Dėl uždumblėjimo, Baltijos jūroje yra viena iš didžiausių pasaulyje „mirties zonų“ – plotas, kuriame yra išnykusios beveik visos gyvybės formos dėl deguonies stygiaus.

Trąšų naudojimo mažinimas yra būtinas siekiant sumažinti paviršinių vandenų taršą, bei apsaugoti gruntinius vandenis. Lietuvoje nėra jokių patikimų duomenų dėl mineralinių trąšų naudojimo. Dabartinis mineralinių trąšų reguliavimas yra neefektyvus ir nepakankamas vandens taršos problemoms spręsti.️

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rengia strateginį planą naujam 2021−2027 m. Bendros žemės ūkio politikos (#BŽŪP) finansiniam periodui, numatydama kur ir kaip bus naudojamos BŽŪP lėšos. Raginame ministeriją šiame plane nustatyti konkrečias priemones, padėsiančias panaudoti Lietuvai skirtas lėšas darniam vystymuisi, aplinką ir gamtą tausojantiems ūkininkavimo metodams ir technologijoms, kovai su klimato kaita.