Darnus vystymasis

Šis raštas yra parengtas teikiant pasiūlymus Vyriausybės rengiamam 2021–2030 metų nacionaliniam pažangos planui (NPP) – pagrindiniam strateginiam dokumentui, kuriame planuojami esminiai pokyčiai, būtini šalies pažangai užtikrinti ateinantį dešimtmetį.

Daugiau apie 2021 - 2030 metų nacionalinį pažangos planą.

LR Vyriausybės kanceliarijai

LR aplinkos ministrui

APLINKOSAUGOS KOALICIJOS PASTABOS IR PASIŪLYMAI NACIONALINIAM PAŽANGOS PLANUI

Oficialus raštas (santrauka)

2020-01-06

Teikiame Aplinkosaugos koalicijos pastabas ir pasiūlymus Nacionalinio pažangos plano (toliau NPP) tikslams, uždaviniams ir poveikio rodikliams. (1)

2019 gruodžio 4 dieną Europos aplinkos agentūra paskelbė išsamią ataskaitą „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“ , kuri dar kartą perspėja apie blogėjančią (2) aplinkos būklę ir kad pasiektas lūžio taškas. Ataskaitos santraukoje pabrėžiama, kad „Turime neatidėliodami spręsti tvarumo iššūkius, dėl kurių reikia skubiai priimti sisteminius sprendimus. Būtent tokia yra nedviprasmiška žinia politikos formuotojams Europoje ir visame pasaulyje. Pagrindinis šio amžiaus iššūkis – kaip visame pasaulyje užtikrinti vystymąsi, tinkamai suderinantį visuomenės, ekonomikos ir aplinkos aspektus“ . (3)

Atsižvelgdami į mokslinę ir faktinę informaciją dėl sparčiai blogėjančios aplinkos būklės ir dėl to kylančių grėsmių, NPP tikslus, uždavinius ir rodiklius visų pirma vertinome pagal tai, kiek NPP sprendžia aplinkos blogėjimo ir klimato kaitos iššūkius ir kiek/ar NPP įgyvendinamas darnus vystymasis. Antras svarbus kriterijus vertinant buvo tai, ar NPP apima visas aplinkosaugos sritis, kurioms būtini pokyčiai . Galiausiai, teikiame detalias pastabas ir (4) pasiūlymus, kuriuos surinkome konsultuodamiesi su nevyriausybiniame sektoriuje dirbančiais specialistais.

Apibendrintai vertiname, kad pateiktas NPP projektas pamini beveik visas nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos sritis, kurioms reikalingas pokytis, tačiau neatliepia laiko iššūkių ir vėl numato iki šiol buvusį netvarų ekonomikos vystymosi modelį, kuriame aplinkos apsauga nebuvo integrali vystymosi dalis . Tai iš esmės sąlygojo vis prastėjančią Lietuvos (5) aplinkos būklę ir nesugebėjimą laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. (6,7)

Europos Komisija paskelbė Europos Žaliąjį kursą , kuriame įvardijami būtini sisteminiai (8) pokyčiai. Jau dabar aišku, kad Lietuvos nacionalinis pažangos planas ateinantiems 10 metų nesuderintas su Europos Sąjungoje keliamomis ambicijomis ir tokią strateginę priešpriešą reikėtų spręsti jau dabar. Būdama Europos Sąjungos nare, Lietuva turės prisidėti prie bendrų iššūkių sprendimo, tačiau neramina tai, kad bus išlaikomas iki šiol vyravęs diskursas, kad visų pirma turime didinti pajamas, o aplinkos apsauga rūpinsimės vėliau arba tik jei Europa už tai sumokės.

Rašte pateikiame pastabas, suskirstytas į 3 dalis:

I. Visuotinai pripažinti aplinkosauginiai iššūkiai ir darnus vystymasis

Atsižvelgdami į mokslinę ir faktinę informaciją dėl sparčiai blogėjančios aplinkos būklės ir dėl to kylančių grėsmių, NPP tikslus, uždavinius ir rodiklius visų pirma vertinome pagal tai, kiek NPP sprendžia aplinkos blogėjimo ir klimato kaitos iššūkius ir kiek/ar NPP įgyvendinamas darnus vystymasis.

II. Aplinkos apsaugos sritys, kurioms būtini pokyčiai

Vertindami NPP rėmėmės nacionaline aplinkos apsaugos strategija (toliau – NAAS), kurioje yra išskirtos prioritetinės aplinkos apsaugos sritys, atsižvelgėme į „Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 metų vertinimas. Aplinkosauga“ ataskaitą (10), kurioje įvardintos probleminės aplinkos apsaugos sritys.

III. Detalios pastabos

Galiausiai teikiame detalias pastabas ir pasiūlymus, kuriuos surinkome konsultuodamiesi su nevyriausybiniame sektoriuje dirbančiais specialistais.


Šaltiniai:

1 Vyriausybės kanceliarijos atsiųsta elektroniniu paštu 2019 gruodžio 3 d.

2 Europos aplinkos agentūra, Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.

3 Europos aplinkos agentūra, Europos aplinkos būklė 2020 m

4 Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija

5 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos tarpinis vertinimas. Horizontaliųjų principų įgyvendinimo vertinimo galutinė ataskaita

6 Aplinkos būklės ataskaitos Lietuva neruošia nuo 2015 metų. Tai taip pat rodo, kad aplinkosaugos reikšmė nėra tinkamai vertinama. Būklę tenka vertinti pagal atskirus įvairiuose šaltiniuose pateiktus rodiklius.

7 Pvz., Europos Komisija, Nature protection: Commission calls on CYPRUS and LITHUANIA to complete NATURA 2000 network

8 Europos Komisija, A European Green Deal

9 Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija

10 Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Aplinkosauga (Galutinės vertinimo ataskaitos 9 priedas), žr. 15 pav. Aplinkosaugos srities problemų medis.