Darnus vystymasis
JEI NORIME ŽALESNĖS IR ŠVARESNĖS LIETUVOS – TURIME IMTIS ESMINIŲ POKYČIŲ IR UŽTIKRINTI DARNŲ VYSTYMĄSI
Viešas kreipimasis dėl Nacionalinio pažangos plano
2020-01-16
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente,
Gerbiamas Seimo Pirmininke,
Gerbiamas Ministre Pirmininke,
Mes, atstovaujantys Lietuvos aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas ir judėjimus, norime atkreipti Jūsų dėmesį į dar tik įsigaliosiantį, bet jau dabar praeityje užstrigusį ir Europos žaliojo kurso neatitinkantį Nacionalinį pažangos planą (NPP). Panašu, kad NPP rengėjai nesuvokia aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos spartėjimo masto bei šių iššūkių tiesioginio ryšio su ekonomikos vystymusi ir socialine piliečių gerove. To rezultatas – požiūris, kad ekonomikos augimas yra pateisinamas bet kokiomis sąlygomis. Pasirinkta „ekonomika pirmiau bet kokiomis sąlygomis“ kryptis neišvengiamai lems aplinkos būklės palaipsnį blogėjimą ir tolesnį biologinės įvairovės nykimą. Tikslas gyventi žalesnėje Lietuvoje nebus pasiektas.
Šiuo metu žiniasklaidoje linksniuojamo „Grigeo“ atvejis yra dabartinio valstybės požiūrio, kad aplinkosauga yra tik administracinę naštą sukeliantis formalumas, kurio, jei tai trukdo vystytis verslui, galima ir nesilaikyti, pasekmė. Dominuoja nuostata, kad pelnas pateisina daromą žalą gamtai. Politikai ir tarnautojai apskritai menkai žino apie aplinkosaugos aktualijas, grėsmes ir galimybes, todėl net ir pagrįstus reikalavimus dažnai laiko pertekliniais. Aplinkos apsauga daugeliu atveju tapo tik viešųjų ryšių sudėtine dalimi, o poveikis vertinamas pagal tai, ar gresia Europos Sąjungos baudos. Nors NPP ir deklaruojamas horizontalus darnaus vystymosi principas, tačiau aplinkosaugos uždaviniai yra atsieti nuo ekonominio augimo tikslų. Tai kelia klausimą, kuo NPP skiriasi nuo atsakingomis ir aplinkai draugiškomis pasivadinusių, tačiau realybėje ciniškai aplinką teršiančių įmonių planų.
NPP yra strateginis planas. Iš jo turi aiškiai matytis pagrindiniai principai, kuriais bus vadovaujamasi siekiant pažangos. Tai bent jau suteiks pagrindo ateityje reikalauti tikros, o ne fasadinės aplinkosaugos. Imitacinė aplinkos apsaugos sistema sąlygoja apsimestinę aplinkos kontrolę, o nebaudžiamumo jausmas skatina nesąžiningus verslo modelius.
NPP nustatys Lietuvos vystymosi prioritetus ir finansavimo kryptis ateinantiems 10 metų. Visuotinai pripažinta, kad norint užtikrinti gerovę ateityje, būtina atsieti ekonomikos augimą nuo aplinkos būklės blogėjimo. Tam reikia iš esmės keisti ekonomikos modelį, pereinant į žiedinę ir klimatui neutralią ekonomiką. Šis perėjimas turi būti esminė ateinančio dešimtmečio ekonomikos pažangos kryptis. Ir jai turi būti užtikrinamas finansavimas, skatinamos inovacijos, reikalaujama verslo atsakomybės, pasitelkiama švietimo sistema reikiamoms žinioms ir įgūdžiams įgyti. Perėjimas į darnią ekonomiką yra didelė galimybė Lietuvai sukurti naujus verslus ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, o taip pat ir socialinis įpareigojimas užtikrinti, kad niekas neliktų nuošalyje. Siekiant ilgalaikio tvarumo privalu atsižvelgti ir į Lietuvos gamtinių sąlygų regioninius netolygumus.
Perėjimas nuo požiūrio „ekonomika pirmiau bet kokiomis sąlygomis“ prie darnaus vystymosi principais paremtos ekonomikos yra pamatinė ateities gerovės sąlyga. Darnus vystymasis yra ne balansas tarp socialinės, aplinkos apsaugos ir ekonomikos sričių, o būtina jų tarpusavio sąveika, kurioje ekonominio augimo neturi būti siekiama gamtos ir aplinkos sąskaita. Aplinkos apsauga yra neatsiejama kiekvienos ūkinės veiklos dalis, o ne papildomi kaštai. Šiam perėjimui būtina lyderystė, kuri visų pirma turi būti Vyriausybės, o ne vien tik Aplinkos ministerijos atsakomybė.
Požiūrio „ekonomika pirmiau bet kokiomis sąlygomis“ keliamas problemas iliustruoja ir pastaruoju metu itin opia tapusi miškų tema. Akivaizdu, kad planuojant miškų valdymą ūkinis interesas nustelbia tiek gamtosauginį, tiek socialinį. Net valdant saugomų teritorijų miškus iš jų visų pirma siekiama gauti ūkinę naudą – medieną, nors tai ir nesuderinama su tikrąja šių teritorijų miškų paskirtimi. Miškų valdymo sistemoje būtini pokyčiai gamtosaugine kryptimi, bet NPP numato ateinantį dešimtmetį nuosekliai didinti miškų kirtimo normas ir intensyvinti miškų naudojimą.
Norėdami, kad po 10 metų Lietuva būtų žalesnė, o „Grigeo“ mentaliteto šalyje būtų kuo mažiau, raginame užtikrinti, kad NPP numatyta pažanga būtų paremta darnaus vystymosi principais. Todėl prašome:
● Valstybiniu lygiu pripažinti, kad aplinkos ir klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas yra Lietuvai svarbūs iššūkiai. Tą svarbą aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuoti NPP.
● Iš esmės peržiūrėti NPP keliamus tikslus, užtikrinant tik darniais, žaliosios ekonomikos principais paremtą ekonominį vystymąsi[1]. Perėjimas prie žiedinės ir klimatui neutralios ekonomikos privalo būti pagrindinė ateinančio dešimtmečio ekonomikos pažangos kryptis.
● Į NPP įtraukti uždavinį iš esmės stiprinti aplinkos monitoringo ir aplinkos apsaugos kontrolės sistemas. Šio uždavinio imtis neatidėliojant.
● Prieš priimant Lietuvos Respublikos įstatymus, vertinti jų atitikimą Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslams.
● Atsakomybę už darnaus vystymosi lyderystę perkelti iš Aplinkos ministerijos į Vyriausybės lygmenį.
Tik užtikrinę darnų vystymąsi galime tikėtis, kad bus kuriama moderni valstybė, kurioje mažės socialinė nelygybė, gerės aplinkos kokybė ir bus išsaugota biologinė įvairovė. Tai reikš geresnę žmonių gyvenimo kokybę ir sveikatą.
[1] Viešųjų konsultacijų metu Aplinkosaugos koalicija kartu su kitomis aplinkosauginėmis NVO pateikė detalias pastabas.
Pasirašančios nevyriausybinės organizacijos ir visuomeniniai judėjimai
Aplinkosaugos koalicija:
Aplinkosaugos informacijos centras
Baltijos aplinkos forumas
Bendrija „Atgaja“
Darnaus vystymo iniciatyvos
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“
Lašišos dienoraštis
Lietuvos entomologų draugija
Žiedinė ekonomika
Darnaus vystymosi centras
Lietuvos ornitologų draugija
Lietuvos gamtos fondas
VŠĮ „Rūpi“
Judėjimas „Apginkime Šiaulių medžius“
Labanoro klubas
Šimonių girios iniciatyvinė grupė
Asociacija „Klaipėdos žalieji“
Studentų gamtininkų mokslinė draugija
Gamtos paveldo fondas
Fridays for future Vilnius
Susivienijimas „ŽALI.LT“
Lietuvos dirvožemininkų draugija prie LMA ŽŪMMS
Asociacija ,,Klaipėdos piliečiai"
Socialinė iniciatyva „Kūrybos kampas 360°“
Lietuvos gamtos draugija
Kreipimosi koordinatorė:
Aplinkosaugos koalicija
Lina Paškevičiūtė
8-610-30909