Visuomenės balsas

Aplinkosaugos koalicijos atstovė dalyvavo LRT forumo laidoje "Ką saugo „dovanėles“ imantys aplinkosaugininkai: gamtą ar teršėjus?"

APLINKOSAUGOS KOALICIJA LRT FORUME

2020-01-21

„Neatsakingas verslas, kaip „Grigeo“, yra sergančios aplinkosaugos sistemos simptomas“, – teigė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė vakar vykusiame LRT forume.

Problema yra gilesnė nei tik verslo neatsakingumas ar aplinkosaugos institucijų neįgalumas, ji prasideda pačiuose aukščiausiuose Valstybės valdymo sluoksniuose. Lietuvos politikams ir institucijoms aplinkosauga yra tik viešieji ryšiai prieš Europos Sąjungą. Tai pagrįsdama, Lina pacitavo žodžius, pasakytus Seimo aplinkos apsaugos komiteto nario svarstant Miškų įstatymo pakeitimus: „Įstatymą reikėtų išvalyti nuo to, ko mes neprivalome daryti Europai“. Taigi, net aplinkos apsaugos komitetas neretai labiau atstovauja verslą ar ūkį nei aplinkosaugą.

Diskusijai pakrypus apie vandens taršą, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika gynė žemės ūkį teigdamas, kad šis sektorius buvo nepelnytai kaltinamas dėl taršos Kuršių mariose. Ministras savo poziciją pagrindė tuo, kad Lietuvoje „trąšų reglamentavimas pakankamai griežtas“. Dėl taršos visa kaltė buvo nukreipta į neatsakingo verslo, kaip “Grigeo” ar “Kauno vandenys”, atvejus.

Ministro teiginys, kad trąšos Lietuvoje yra griežtai reglamentuojamos, yra kontraversiškas, nes:

  • Lietuvoje nėra adekvačiai skaičiuojama, kiek mineralinių trąšų yra sunaudojama.
  • Ūkininkai nėra įpareigoti sudarinėti mineralinių trąšų tręšimo planų. Tai reiškia, kad Lietuvoje mineralinių trąšų panaudojimas nėra ribojamas teisės aktų.
  • Valstybinio monitoringo duomenimis, trečdalis upių kenčia nuo nitratų taršos (o upių vanduo keliauja į marias).

Tręšimo mineralinėmis trąšomis planus ūkininkams dažnai sudaro komercinių trąšų tiekėjai, nekontroliuojami valstybės institucijų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, daugelį metų vykusi ariamos žemės plotų plėtra yra tiesiogiai susijusi su pasklidosios vandens taršos nitratais didėjimu.

Organinės trąšos yra griežčiau reguliuojamos, joms yra privalomi tręšimo planai. Tačiau net ir tręšimui organinėmis trąšomis reikalingi papildomi ribojimai. Pavyzdžiui būtina koreguoti srutų laistymo laikotarpius, nes laistant šaltuoju metų laiku, kai nėra augalų, šios trąšos nuteka į vandenis ir juos užteršia.

Visuomenė privalo žinoti visą tiesą apie aplinkos būklę. Nei aplinkos ministras, nei kiti politikai neturi teisės tos tiesos iškraipyti.