biologinė įvairovė

LR Žemės ūkio ministerijos

1-ojo ES paramos skyriaus vedėjai

Rasai Motiejaitei

PASTABOS VEIKLOS „PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMAS PRIEŠ VILKŲ ŪKINIAMS

GYVŪNAMS DAROMĄ ŽALĄ“ ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖMS

Oficialus raštas

2020-01-30

Teikiame pasiūlymus su priedu LR Žemės ūkio ministerijos rengiamoms Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklėms (toliau – Taisyklėms), paskelbtoms derinimui su visuomene teisės aktų sistemoje. Visų pirma norime pabrėžti, kad numatomą paramą prevencinėms priemonėms laikome svarbiu žingsniu, reikalingu tiek ūkininkų galimybėms didinti, tiek gamtos apsaugai. Per pastaruosius kelerius metus smarkiai augo avių, ožkų ir mėsinių galvijų skaičius Lietuvoje. Pavyzdžiui, avių 2018 metų rugsėjo 1 dienos duomenimis, buvo 185606, tai yra dvigubai daugiau nei 2012-tais metais (89494). Šis ūkio augimas pagilino ūkininko ir vilko konfliktą. 2018 metais vilkai papjovė 1513 avis, 261 galvijus ir 93 ožkas. Vilkų antpuoliai nėra neišvengiami – kitų šalių patirtis, pavyzdžiui, Vokietijos Branderburgo regiono, rodo, kad elektriniai aptvarai padeda saugoti gyvulius nuo vilkų ir sumažina ūkininkų patiriamus nuostolius. Visgi ūkininkai neskuba jų taikyti, nes elektriniai aptvarai yra brangūs.

Taigi, parama įsigyti tokias prevencines priemones padės ūkininkams prisitaikyti prie gamtinės aplinkos – vilkų kaimynystės, dviem būdais:

  • apsaugos nuo nuostolių ūkius, kuriems bus suteikta parama;
  • informuos kitus ūkininkus apie prisitaikymo galimybes ir padės apsispręsti dėl prevencijos priemonių įsigijimo.

Antrajame tiksle slypi pridėtinė programos priemonės vertė – suteikus paramą daliai ūkių, kiti ūkiai gali būti stebėtojais ir sužinoti iš realių pavyzdžių, kad tokios priemonės iš tikrųjų yra naudingos. Paramą gavusių ūkių patirtis gali būti reikšminga visiems ūkiams numatant savo ateities ūkininkavimo galimybes. Šių tikslų sėkmingumas ir pačios programos nauda didele dalimi priklauso nuo Taisyklių formuluočių. Kad būtų pasiekti abu tikslai, svarbu:

  • kad programos priemonė būtų prieinama tikslinei grupei ūkininkų, kuriems labiausiai gresia patirti vilkų žalą, bet patiems yra per brangu įsigyti reikiamas apsaugos priemones;
  • kad būtų aiškiai apibrėžta, kokios apsaugos priemonės remiamos ir kaip jos turi būti taikomos;
  • kad nebūtų reikalavimų, darančių programos priemonę nepatrauklia ūkininkams.


1. Taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad paramą gaus tikslinė grupė – smulkieji ūkiai, auginantys avis, ožkas ir jaunus mėsinius galvijus.

1.1. Vietoje SG siūlome įvesti kitą koeficientą ūkyje auginamų gyvulių rūšies ir skaičiaus reikalavimams, kad paramos pirmenybė būtų suteikta avis, ožkas ir jaunus galvijus auginantiems ūkiams.

Vadovaujantis SG paramos pirmenybė tenka bulius ir vyresnius nei 2 metų galvijus auginantiems ūkiams, o tikslinė paramos grupė – avių ir ožkų ūkiai – lieka paskutiniai. Siekiant teikti paramą pažeidžiamiausiems ūkiams, parama turi būti orientuojama ne pagal gyvulių vertę (kurios pagrindu nustatytas SG), o pagal jų patrauklumą vilkams. Vilkai retai puola bulius ir kitus vyresnius nei 2 metų galvijus. Dažniausias vilkų taikinys yra avys. Kad prevencinių priemonių parama pasiektų labiausiai nuo vilkų nukenčiančius ūkininkus, reikalinga pasiremti ne SG, o kitu vertinimo koeficientu, kad svarstant paraiškas pirmenybė būtų teikiama avis auginantiems ūkiams. Po avių turėtų sekti mėsiniai jauni galvijai bei ožkos (jų auginama mažiau, todėl statistikoje jų skaičius mažesnis).

Jeigu būtų pasilikta prie SG, Taisyklių 13.11. punkte turėtų būti nustatytas daug mažesnis SG. Reikalavimas laikyti 20 SG (133 avis) daugeliui avių ūkių neleis net pretenduoti į paramą. 2020 m. sausio 1 d. duomenis, iki 100 avių turėjo 9673 ūkiai, o virš 100 – tik 169 ūkiai.

1.2. Nustatant koeficientą ūkyje auginamų gyvulių rūšies ir skaičiaus reikalavimams arba mažinant SG, turi būti orientuojamasi į smulkius ūkius. Taip pat siūlome apibrėžti viršutines ribas ūkyje laikomų gyvulių skaičiui.

Numatytas 20 SG leistų parama pasinaudoti tik stambiausiems avių ūkiams. Manome, kad stambieji ūkiai gali įsigyti apsaugos priemones savo lėšomis, o parama turėtų būti suteikiama smulkiesiems. To reikėtų siekti apatinei paramos ribai nustatant nedidelį ūkyje laikomų gyvulių skaičių (pavyzdžiui, 15-20 avių ar ožkų arba 10 jaunų galvijų) bei nubrėžiant viršutines ribas ūkyje laikomų gyvulių skaičiui, kad stambieji ūkiai negalėtų pretenduoti į paramą. Pagrįstus skaičius ūkių dydžio reikalavimams galima pasirinkti vadovaujantis ūkių dydžių statistika.

2. Taisyklėse reikia patikslinti remiamų prevencinių priemonių aprašus:

2.1. Taisyklių 8.1. punkte ir tolimesniuose punktuose vartojama sąvoka „juostinis elektrinis piemuo“ netiksli, nes aptvaras gali būti sudarytas ne tik iš juostų. Siūlome keisti į „Linijinis vielinis / juostinis elektrinis aptvaras“ .

2.2. Taisyklių 8.2. punkte ir tolimesniuose punktuose vartojama sąvoka „elektrinė tvora“ nekonkreti (apimanti ir juostinį elektrinį aptvarą), siūlome tikslinti ir vartoti sąvoką „elektrinio tinklo aptvaras“.

2.3. Siūlome Taisyklių 3-čiame punkte įrašyti sąvokų „linijinis vielinis / juostinis elektrinis aptvaras“ ir „elektrinio tinklo aptvaras“ paaiškinimus. Mūsų siūlomi apibrėžimai pateikti šio rašto priede.

2.4. Taisyklių 14-to punkto papunkčiuose yra surašyti reikalavimai juostiniam elektriniam aptvarui, tačiau neįvardinta, kad vietoje juostų gali būti vielos, be to, nėra reikalavimų elektrinio tinklo aptvarui. Siūlome atskirai surašyti reikalavimų punktus linijiniam vieliniam / juostiniam elektriniam aptvarui ir elektrinio tinklo aptvarui bei keisti kai kuriuos reikalavimus juostiniam elektriniam aptvarui. Mūsų siūlymai pateikti šio rašto priede.

3. Siūlome išplėsti 62-ą punktą ir surašyti, kas atlieka patikras, ką privalo patikrinti, kokiu dokumentu apiformina atliekamą patikrą, ką daro, jei nustato neatitikimus projekto reikalavimams.

Prevencijos priemonių efektyvumas labai priklauso nuo to, kaip jos taikomos. Netinkamai naudodamas prevencines priemones, ūkis gali patirti vilkų žalą, patikrų metu galimi ginčai dėl priemonių taikymo neatitikimo Taisyklių reikalavimams. Todėl siūlome patikrų dalį Taisyklėse aprašyti kuo konkrečiau.

4. Siekiant didinti programos priemonės patrauklumą tikslinei ūkininkų grupei, siūlome sušvelninti kai kuriuos Taisyklių reikalavimus paramos gavėjams:

4.1. 65-tame punkte siūlome numatyti išimtį, kad dalies paramos susigrąžinimas netaikomas, jei gyvulių skaičiaus išlaikyti neleido vilkų padaryta žala, nors ir buvo taikytos su parama įsigytos prevencijos priemonės.

4.2. Siūlome numatyti avansą apsaugos priemonių įsigijimui. Taisyklių 14.2 punktu reikalaujama, kad pareiškėjas iki mokėjimo prašymo pateikimo dienos jau būtų įsirengęs apsaugos priemones. Manome, kad šis reikalavimas apsunkina paramos orientavimą į smulkius ūkius, kurie gali neturėti lėšų patys įsigyti priemonę.

5. Teigiamai vertiname, kad Taisyklių 13.9. punktu yra nustatoma, jog parama bus skiriama ūkiams, kurie veikia didesnę vilkų žalą patiriančiuose rajonuose.

Kadangi parama bus suteikta ribotam ūkių skaičiui, yra svarbu orientuotis į pažeidžiamiausius. Ūkių iš didžiausią žalą patiriančių rajonų pasirinkimas padės siekti šio tikslo.

6. Teigiamai vertiname, kad iš galimų prevencinių priemonių pasirinkta teikti paramą elektrinių aptvarų įsigijimui ir siūlome šios programos metu apsiriboti tik jų rėmimu, neįtraukiant kitų priemonių.

Tinkamai įrengti ir naudojami elektriniai aptvarai yra viena iš patikimiausių ir patogiausių naudoti gyvulių apsaugos priemonių, jie pritaikomi įvairiems ūkiams ir įvairioms sąlygoms. Kaip minėjome rašto pradžioje, šia parama galima pasiekti ne tik tikslo apsaugoti paramos gavėjų gyvulius, bet ir platesnio tikslo paskatinti kitus ūkius įsigyti apsaugos priemones, todėl svarbu, kad remiamos priemonės būtų kuo lengviau pritaikomos ir tinkamos daugeliui. Kitas efektyvus gyvulių apsaugos būdas yra aviganiai šunys, tačiau jie yra mažiau universali, labiau priklausoma nuo sąlygų ir sunkiai apibrėžiama priemonė. Teikiame argumentus, kodėl nevertėtų šio projekto metu remti aviganių šunų įsigijimo:

· šunų išlaikymas reikalauja lėšų, todėl jie netinka smulkiems ūkiams, o parama visų pirma reikalinga jiems, taip pat svarstant paraiškas būtų sudėtinga įvertinti, ar ūkis išgalės tinkamai rūpintis šunimis (bandos apsaugai reikia mažiausiai dviejų);

· aviganius šunis rekomenduojama laikyti aptvaro viduje kartu su banda, todėl vis tiek reikalingas aptvaras;

· aviganio šuns kaip apsaugos priemonės patikimumas labai priklauso nuo konkretaus šuns ir nuo savininko žinių ir gebėjimų šunį tinkamai laikyti ir su juo dirbti, todėl taisyklėmis sudėtinga apibrėžti reikalavimus, o įsigyjant šuniuką nėra garantijų, kad jis saugos;

· Lietuvoje yra tik keli asmenys, galintys parduoti gyvulių apsaugai tinkamus šunis – šuniukų tėvai turi būti naudojami gyvulių apsaugai, šuniukai nuo gimimo visą laiką turi būti laikomi su gyvuliais (veislynuose veisiami šunys gyvulių apsaugai netinka). Taip pat nėra tokių šunų rengimo darbui saugoti gyvulius specialistų.

Dėl išvardintų priežasčių manome, kad kol kas nereikėtų remti šunų įsigijimo, tačiau būtų galima tai įtraukti į vėlesnius projektus. Šiuo metu teikiant paramą šunų įsigijimui išaugtų rizika, kad paramos lėšos bus panaudotos neefektyviai.

PRIEDAS PRIE PASIŪLYMŲ VEIKLOS „PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMAS PRIEŠ VILKŲ ŪKINIAMS GYVŪNAMS DAROMĄ ŽALĄ“ ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖMS

Siūlomi remiamų prevencijos priemonių sąvokų paaiškinimai taisyklių antram skyriui:

Linijinis vielinis / juostinis elektrinis aptvaras - įrenginys iš horizontaliai viena virš kitos įtemptų kelių juostų ar vielų, kuriomis teka elektros srovė, skirtas sulaikyti naminius gyvūnus aptvaro viduje bei neleisti į aptvarą patekti laukiniams gyvūnams.

Elektrinio tinklo aptvaras - įrenginys iš ištempto tinklo, kuriuo teka elektros srovė, skirtas sulaikyti naminius gyvūnus aptvaro viduje bei neleisti į aptvarą patekti laukiniams gyvūnams.

Siūlomos formuluotės remiamų prevencijos priemonių aprašymui:

8. Priemonės remiama veikla – priemonių, kurios skirtos gyvuliams apsaugoti nuo vilkų (toliau – apsaugos priemonės), įsigijimas:

8.1. linijinio vielinio / juostinio elektrinio aptvaro įrenginio (-ių) ir (arba) jo (-ų) dalių;

8.2. elektrinio tinklo (-ų) aptvaro įrenginio (-ių) ir (arba) jo (-ų) dalių;

8.3. elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio (-ių) ir (arba) jo (-ų) dalių.

14.3. užtikrinti, kad įsigytos apsaugos priemonės būtų įrengtos tinkamai:

Reikalavimai linijiniam juostiniam / vieliniam aptvarui, taikomi visam aptvaro perimetrui, taip pat ir vartams:

14.3.1. juostinis / vielinis elektrinis aptvaras būtų ne mažiau kaip 5 juostų ar vielų;

14.3.2. ne žemesnis kaip 1,10 m aukščio;

14.3.3. žemiausia juosta / viela – ne aukščiau kaip 20 cm virš žemės;

14.3.4. juostos plačios, ne mažiau kaip 2 cm pločio;

14.3.5. juostų spalva balta arba mėlyna, kad gyvūnams būtų gerai matoma tamsoje;

14.3.6. įtampa – mažiausiai 4500 V;

14.3.7. nuolatiniai atraminiai kuolai turi būti tvirtai įrengti, kad gyvuliai negalėtų jų išversti;

Bendrosios rekomendacijos linijiniam juostiniam / vieliniam aptvarui:

14.3.8. tveriant nelygiame landšafte kuolai turi būti išdėstyti taip, kad daubose apatinė juosta / viela visur būtų ne aukščiau kaip 20 cm atstumu nuo žemės paviršiaus;

14.3.9. elektrines juostas ar vielas galima kombinuoti kartu;

14.3.10. elektriniame vieliniame aptvare patartina turėti mažiausiai vieną el. juostą, kad būtų matoma tamsoje, geriausia kaip viršutinė juosta;

14.3.11. elektrinis vielinis aptvaras gali būti įrengiamas tiek iš pintos (sintetika su vielomis), tiek iš monolitinės vielos;

14.3.12. juostos / vielos neturi liestis su augmenija;

14.3.13. juostos / vielos turi būti gerai įtemptos;

Reikalavimai elektrinio tinklo aptvarui, taikomi visam aptvaro perimetrui, taip pat ir vartams:

14.3.14. ne žemesnis kaip 1,10 m aukščio;

14.3.15. įtampa – mažiausiai 4500 V;

14.3.16. įsmeigiami kuolai turi būti dvigubo smigio, standūs ir neperlinkę;

Bendrosios rekomendacijos elektrinio tinklo aptvarui:

14.3.17. tveriant nelygiame landšafte kuolai turi būti išdėstyti taip, kad daubose tinklo apačia visur būtų ties žemės paviršiumi, nepaliekant tarpo;

14.3.18. viršuje rekomenduojama įtempti papildomą el. juostą, kad būtų matoma tamsoje, ji gali tarnauti paaukštinant aptvarą iki reikiamo aukščio, kai tinklo aukštis nepakankamas arba norima užsitikrinti didesnę apsaugą ir matomumą;

14.3.19. mažinant aptvaro išvertimo riziką rekomenduojama gyvuliams palikti pakankamai erdvės, pvz., apie 10 a ploto vienam gyvuliui, o didesnės bandos atveju tiek, kad gyvuliams atsitraukus į aptvaro centrą liktų apie 50 m erdvės iki aptvaro kraštų;

14.3.20. tinklas neturėtų liestis su augmenija, rekomenduojama, kad žolė būtų nušienauta susilietimo vietose;

14.3.21. tinklas turi būti įtemptas.