Embedded Files
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM
Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie AM
DĖL VILKŲ ŽALOS PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ VERTINIMO IR INFORMACIJOS APIE JŲ EFEKTYVUMĄ RINKIMO
DĖL VILKŲ ŽALOS PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ VERTINIMO IR INFORMACIJOS APIE JŲ EFEKTYVUMĄ RINKIMO
Oficialus raštas
2020-02-24
2020 m. vasario 14 d. LR žemės ūkio ministras patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (toliau – KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisykles [1] (toliau – Taisyklės). Pagal šią veiklą bus remiamas elektrinių aptvarų įsigijimas. Ši parama ne tik apsaugos ja pasinaudojusių ūkininkų gyvulius, bet ir formuos kitų ūkininkų požiūrį į prevencines priemones bei lems jų pasirinkimą taikyti ar netaikyti jas. Projektas turės ilgalaikį visos šalies gamtosaugai svarbų poveikį: jeigu bus įsitikinta priemonių efektyvumu, ūkininkų požiūris į jas keisis ir mažės konfliktas su gamta, o jei bus nusivilta – gilės skepticizmas. Be to, renkant informaciją iš remiamų ūkių galima nustatyti silpnąsias priemonių vietas ir koreguoti jų taikymo rekomendacijas. Todėl labai svarbu skirti dėmesio šiam projektui ir dėti pastangas, kad jis būtų vykdomas tinkamai, viešinti jį bei rinkti informaciją apie taikomų priemonių efektyvumą bei kylančias problemas. Kartu yra svarbu aiškiau apibrėžti visų naudojamų prevencinių priemonių vertinimą žalos atvejais bei surinkti informaciją, kokios priemonės buvo taikytos ir kodėl pasirodė neefektyvios.
KPP projekto patikros
Prevencinių priemonių efektyvumas labai priklauso nuo to, kaip jos bus taikomos – netinkamai taikomos priemonės neapsaugos ūkininkų gyvulių. Nepakanka, kad ūkininkas įsigis Taisyklėse nurodytas priemones, svarbu, kad jis laikytųsi Taisyklėse surašytų reikalavimų ir rekomendacijų priemones naudodamas. Todėl svarbu skirti laiko paramą gavusių ūkių patikroms. Nacionalinė mokėjimo agentūra ar kita projekto priežiūrą vykdanti institucija, atlikdama kiekvieną patikrą, turėtų:
- Papunkčiui įvertinti, ar prevencinės priemonės yra įrengtos ir taikomos vadovaujantis Taisyklių reikalavimais,
- Patikrinti, ar laikomasi Taisyklėse išdėstytų rekomendacijų, ir perspėti, kad nesilaikant rekomendacijų prevencinės priemonės efektyvumas mažėja ir ūkis gali patirti vilkų žalą.
Priede pridedame platesnius Taisyklėse esančių reikalavimų ir rekomendacijų paaiškinimus tikrinimus atliekantiems specialistams.
Savivaldybių parama prevencinėms priemonėms
Prevencinių priemonių įsigijimas gali būti remiamas ne tik KPP projektu, bet ir savivaldybių parama. 2017 metais GAA „Baltijos vilkas“ atliko beveik 30-ties daugiausia vilkų žalos patiriančių savivaldybių apklausą. Paaiškėjo, kad vos trečdalis iš jų (11) buvo pasitvirtinę tvarką, kuri leistų finansuoti ūkininkams prevencinių priemonių įsigijimą, buvo patenkinti tik 14-os ūkininkų prašymai įsigyti prevencines priemones [2]. Tuo metu žalai atlyginti 2016 metais visos Lietuvos savivaldybės skyrė beveik 150 tūkstančių eurų. Dar 2014-ais metais Aplinkos ministerija išsiuntė savivaldybėms rekomendacijas naudoti lėšas apsaugai nuo vilkų, tačiau iki šiol jos naudojamos vangiai, be to, nėra konkretesnių išaiškinimų, kokias priemones ir kaip įsirengti, kad jos atliktų vilkų žalos prevencijos funkciją. Todėl reikia, kad:
- Aplinkos ministerija parengtų konkrečias rekomendacijas arba reikalavimus, kas turėtų būti laikoma vilkų žalos prevencinėmis priemonėmis, panašiai, kaip yra Taisyklėse. Rekomendacijos turėtų apimti minimalius parametrus priemonėms, pvz., tvorų aukščio, ir sprendimus dėl dažnai kylančių problemų, pvz., pasikasimo po tvoros apačia. Savivaldybės turėtų būti įpareigotos vadovautis Aplinkos ministerijos rekomendacijomis ar reikalavimais.
- Savivaldybės patvirtintų tvarkas prevencinių priemonių finansavimui, atliktų naudojamų priemonių patikras ir viešintų teikiamą paramą.
Prevencinių priemonių vertinimas žalos atveju
Reikalinga atidžiau vertinti prevencinių priemonių naudojimą registruojant vilkų žalos atvejus bei surinkti informaciją apie taikytas priemones ir jų neveikimo priežastis, kad būtų galima apibendrinti taikytų priemonių efektyvumą ir ieškoti sprendimų iškylančioms problemoms. Tai ypač svarbu ūkiuose, kurie priemones įgijo pasinaudodami parama. Vilkų žalos atvejus tikrina savivaldybių sudarytos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai vertinti. Komisijos darbą reglamentuoja Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika [3]. Žalos atvejai su tam tikra informacija suvedami į biomon.lt sistemą [4]. Siūlome įpareigoti komisijas tikrinant žalos atvejus skirti daugiau dėmesio prevencinėms priemonėms, surinkti ir pateikti daugiau informacijos apie naudojamas priemones ir kylančias problemas. Žalą patyrusiame ūkyje komisija turėtų:
- Apžiūrėti taikytas prevencines priemones, įvertinti, ar jos tinka apsaugai nuo vilko.
- Jeigu prevencinė priemonė įgyta su KPP parama, patikrinti papunkčiui, ar taikyta priemonė atitiko Taisyklių reikalavimus ir ar buvo laikomasi Taisyklių rekomendacijų. Jeigu prevencinė priemonė įgyta su savivaldybės parama, patikrinti, ar ji atitinka savivaldybės patvirtintą tvarką ir Aplinkos ministerijos rekomendacijas.
- Kartu su savininku įvardinti priežastį, kodėl taikyta apsaugos priemonė nebuvo efektyvi, pvz., per kurią aptvaro vietą ir kaip vilkai papuolė į aptvarą.
- Nufotografuoti taikytą apsaugos priemonę, ypač toje vietoje, kur vilkai ją įveikė.
- Suvesti surinktą informaciją į biomon.lt sistemą:
a. kokia prevencinė priemonė buvo taikyta;
b. ar priemonė įgyta su parama (KPP ar savivaldybės);
c. nustatytus neatitikimus KPP Taisyklių reikalavimams ir rekomendacijoms, jeigu priemonė įgyta su KPP parama;
d. nustatytą priežastį, kodėl prevencinė priemonė buvo neefektyvi;
e. pridėti prevencinės priemonės nuotraukas biomon.lt sistemoje.
Priede pateikiame platesnius Taisyklėse esančių reikalavimų ir rekomendacijų paaiškinimus tikrinimus atliekantiems specialistams.
Aplinkos ministerija teisės aktu turėtų įpareigoti žalos apskaičiavimo komisijas surinkti ir suvesti į biomon.lt reikiamą informaciją. Kad komisija galėtų suvesti reikiamus duomenis, biomon.lt sistemoje reikalingos papildomos skiltys „taikyta prevencinė priemonė“ (įrašoma, kokia priemonė taikyta, bei jos atitikimas reikalavimams ir rekomendacijoms), „ar priemonė įgyta su parama?“ (pasirenkama iš atsakymų „kpp parama“, „savivaldybės parama“ „be paramos“ bei „kita“), „neefektyvumo priežastis“ (įrašoma, kodėl prevencinė priemonė nepadėjo, kaip buvo įveikta). Nuotraukos būtų pridedamos kaip priedai.
[3] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73ea58b0a2f611e4a82d9548fb36f682
[4] https://biomon.lt/maps/index.php/view/map/?repository=zvrpedliz&project=zveriu_pranesimai_lizmapui
Google Sites
Report abuse