Visuomenės balsas
Mūsų 2020-04-17 pasiūlymai dėl medžioklės taisyklių pakeitimo projekto.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai
DĖL MEDŽIOKLĖS TAISYKLIŲ KEITIMO
Oficialus raštas
2020-03-31
LR Aplinkos ministerijai išsiuntėme oficialų raštą, kuriame pateikėme pastabas medžiotojų organizacijų parengtam Medžioklės taisyklių projektui bei savo siūlymus Medžioklės taisyklėms. Žemiau pateikiame savo siūlymus, o priede - pastabas medžiotojų organizacijų parengtam Medžioklės taisyklių projektui.
SIŪLYMAI KEISTI MEDŽIOKLĖS TAISYKLES
Suformulavome savo siūlymus Medžioklės taisyklių atnaujinimui. Norime paaiškinti jų motyvus. Manome, kad medžioklė turi būti reglamentuojama ir vykdoma taip, kad nedarytų neigiamo poveikio bioįvairovei, būtų pagrįsta bioįvairovės apsaugos ir konfliktų valdymo poreikiu, užtikrintų kiek galima etiškesnį elgesį su medžiojamaisiais gyvūnais.
Kad nedarytų neigiamo poveikio bioįvairovei:
- Medžioklė turi būti apgalvotai reguliuojama, remiantis žiniomis apie gyvūnų biologiją ir rūšių populiacijų būklę. Medžioklės klausimai neturėtų būti paliekami tik medžiotojų bendruomenės nuožiūrai, turi būti pasitelkiami moksliniai tyrimai, sprendimai priimami analizuojant ir apibendrinant duomenis.
- Laukinė gamta neturi būti verčiama medžioklės ūkiu – gyvūnai neturi būti šeriami didinant vislumą ar atrenkami medžiojant tokiu būdu, kuris keičia natūralų lyčių ar amžiaus pasiskirstymą populiacijoje. Turi būti siekiama, kad medžioklė ir su ja susijusi veikla turėtų kiek galima mažesnę įtaką natūraliems ekosistemų procesams. Medžioklės ūkių formavimas išbalansuoja ekosistemų pusiausvyrą ir kelia grėsmę biologinei įvairovei (pvz., dirbtinai užveisiamas šernų skaičius – ant žemės perintiems paukščiams, augalų augimvietėms).
Kad medžioklę būtų galima laikyti etiška, turėtų būti nuosekliai įgyvendinami šie žingsniai (vadovaujantis Tarptautinio susitarimo etiškai laukinės gamtos kontrolei principais) [1]:
- Sprendžiant žmonių ir gamtos konfliktus visų pirma turi būti vertinama, kaip žmonių elgesys pakeitė ekosistemą, kad kilo konfliktas, ir tai bandoma spręsti. Visų pirma turi būti keičiamas žmonių elgesys ir taikomi sugyvenimo sprendimai.
- Poreikis kontroliuoti laukines populiacijas turi būti pagrįstas duomenimis, kad yra daroma reikšminga žala žmonėms, turtui, gyvuliams, ekosistemoms ar kitiems gyvūnams. Taip pat turi būti atsižvelgiama į visuomenės nuostatas.
- Turi būti apibrėžti konkretūs, realūs siekiai, jie turi būti koreguojami pagal situaciją, stebima, ar rezultatai pasiekiami. Nepakanka užsibrėžti mažinti gyvūnų gausą, tikslai turi numatyti, kokio rezultato siekiama mažinant konfliktą ir žalą. Pavyzdžiui, jau įsitvirtinusių invazinių rūšių išnaikinimas gali būti neįmanomas, bet tikslai turi būti orientuoti į jų poveikio ekosistemai mažinimą, o medžioklės sezono eigoje ir po jo vertinama, ar poveikis sumažėjo.
- Medžioklė turi būti integruota ilgalaikės gyvūnų populiacijų valdymo programos dalis. Šalia populiacijų gausos kontrolės turi būti sprendžiami kiti populiacijų valdymo uždaviniai.
- Sprendimai medžioti turi būti grįsti konkrečios situacijos specifika, o ne neigiamomis nuostatomis tam tikrų rūšių (svetimžemių, gausių, „kenkėjų“) atžvilgiu. Gyvūnų gerovės reikalavimai turi būti taikomi visų rūšių gyvūnams.
- Turi būti siekiama sukelti kuo mažiau kančios, atsisakant tokių praktikų kaip medžioklės su spąstais, neužtikrinančiais staigios pagauto gyvūno mirties, medžioklės su šunimis urvuose, plėšriųjų žvėrelių ir kiškių medžioklės su šunimis ir pan.
Dalis šiuo metu galiojančių Medžioklės taisyklių (toliau – Taisyklės) punktų nedera su šiais principais, todėl siūlome juos keisti. Siūlome tokius pakeitimus:
Siekiant, kad medžioklė nedarytų neigiamos įtakos biologinei įvairovei ir ekosistemų pusiausvyrai:
1. Raginame uždrausti laukinių gyvūnų šėrimą.
Laukinių gyvūnų šėrimą siūlome įrašyti prie draudžiamų su medžiokle susijusių veiklų. Keičiantis klimatui ir nebelikus atšiaurių žiemų, šėrimas nebeteko savo etinio pagrindo, o neigiamas jo poveikis natūraliems ekosistemų procesams auga - šeriamos populiacijos didėja, užima didesnes nišas ekosistemoje, didėja spaudimas mitybinei bazei. Kanopinių žvėrių šėrimas motyvuojant atitraukimu nuo pasėlių vertintinas kaip priemonė, kuri gali būti taikoma išimtiniais atvejais, nes visuotinis šėrimas, dėl kurio auga populiacijos dydis, žalą pasėliams gali didinti. Išskirtiniai atvejai galėtų būti tvirtinami Aplinkos ministerijos įstaigų sprendimu (pvz., VSTT dėl stumbrų, AAD dėl kitų rūšių). Turėtų būti keičiamas Taisyklių 2.1. punktas ir 9-tame Taisyklių skyriuje įrašomas draudimas šerti visus laukinius žvėris.
2. Raginame viliojimo vietą apibrėžti remiantis Afrikinio kiaulių maro valdymo strategija Europos Sąjungai.
Lietuva yra Afrikinio kiaulių maro paplitimo zonoje. Afrikinio kiaulių maro valdymo strategijos Europos Sąjungai [2] (toliau – Strategija) 3.1.1. punkte yra įrašytas bendras reikalavimas visoms su maru susijusioms teritorijoms, kad viliojimui būtų naudojamas ne didesnis nei 10 kg pašarų kiekis 1 km2 vienam mėnesiui [3]. Lietuva delsia įgyvendinti šią vieną iš pagrindinių rekomendacijų kovai su maru, nors dėl maro tebėra patiriami dideli nuostoliai. Todėl raginame apibrėžti viliojimo vietą, laikantis Strategijos rekomendacijos. Šis reikalavimas gali būti netaikomas žoliniam pašarui, kuris nedomina šernų. Tam reikia keisti Medžioklės taisyklių 2.9. punktą, 11.3. punktą, 58.36. punktą.
3. Siūlome keisti kai kurių gyvūnų rūšių medžioklės terminus:
3.1. Siūlome atsisakyti atskiro varyminių medžioklių laukuose termino plėšriesiems žvėrims arba palikti jį tik invazinėms rūšims. Plėšrieji žvėrys yra būtina pilnavertės ekosistemos grandis, kryptingas jų skaičiaus mažinimas privalo būti motyvuotas gamtosaugos poreikiais konkrečioje vietovėje ir paremtas visapusišku ekosistemos tyrimu. Visos šalies mastu medžioklė neturi daryti spaudimo plėšrūnų populiacijoms. Turėtų būti keičiamas 15.1. Taisyklių punktas.
3.2. Raginame trumpinti miškinių ir akmeninių kiaunių, juodųjų šeškų medžioklės terminus. Pabrėžiame, kad šeškas, miškinė ir akmeninė kiaunės yra Berno konvencijos saugomos rūšys, šeškas ir miškinė kiaunė yra įtraukti į Buveinių direktyvos V priedą, tokiu būdu yra pripažinta, kad šių gyvūnų gausos reguliavimas turi būti atliekamas atsargiai, kartu skiriant dėmesį jų populiacijų būklės vertinimui. Lietuvoje šių gyvūnų populiacijų būklė nestebima. Juodųjų šeškų sumedžiojimo statistika gali rodyti, kad populiacijos būklė nėra gera – nors šeškai pagaunami tais pačiais spąstais, kaip audinės ar kiaunės, jų sumedžiojimo skaičiai yra maži. Šiuo metu šeškai ir kiaunės nemedžiojami tik tris mėnesius, nors jų jaunikliai savarankiški tampa tik rudenį. Siūlome šių žvėrių medžioklės termino pradžią kelti į rudenį. Turėtų būti keičiamas 15.2.7. Taisyklių punktas.
3.3. Siūlome papildyti 15.2.6. Taisyklių punktą dėl vilkų ir šakalų medžioklės nuostata, kad šakalų medžioklė nutraukiama tuo pačiu metu, kaip ir vilkų – kai išnaudojamas vilkų medžioklei nustatytas limitas. Šių žvėrių medžioklei nustatytas vienodas terminas, nes jie gali būti supainiojami. Todėl vengiant situacijų, kai palaikius šakalu gali būti sumedžiojamas vilkas, prasminga šakalų medžioklės sezoną baigti kartu su vilkų medžioklės sezono pabaiga.
3.4. Raginame atsisakyti pilkųjų kiškių medžioklės. Aplinkos ministerijos vertinimu, pilkieji kiškiai nyksta, ruošiamasi vykdyti jų įveisimo projektą. Matant, kad rūšis nyksta, jos medžioklė turėtų būti nutraukta, kaip yra padaryta su kurapkų medžiokle. Reikėtų keisti Taisyklių 15.2.9. punktą.
3.5. Atsižvelgdami į situaciją, kai varyminės medžioklės metu buvo nušauta stumbrė, nors buvo žinoma, kad ji yra kvartale su jaunikliu, o Buveinių direktyva draudžia tyčia trikdyti IV priedo rūšis (12-tas direktyvos straipsnis), siūlome įtraukti į Taisykles draudimą atlikti varymą kvartale, jeigu žinoma, kad jame yra Buveinių direktyvos IV priedo gyvūnas. Toks draudimas galėtų būti prie 58.2. punkto papunkčių.
4. Raginame uždrausti svetimžemių rūšių išleidimą į laisvę. Šiuo metu esanti praktika, kai aptvaruose veisiami danieliai ir fazanai yra paleidžiami į laisvę medžioklės tikslais yra ydinga – svetimžemės rūšys nėra reikalingos ekosistemoms, gali ardyti natūralią ekosistemų pusiausvyrą, kuria konfliktą, kai medžiotojai ima persekioti vietines plėšriųjų žvėrių rūšis, norėdami išsaugoti įveistas svetimžemes. Todėl raginame atsisakyti šios praktikos kaip kenkiančios bioįvairovei.
Siekiant etiško elgesio su gyvūnais, raginame:
5. Atsisakyti medžioklės būdo „su šunimis“ (11.5. su šunimis – kai su medžiokliniais šunimis žvėrys gaudomi jų urvuose ar nameliuose arba yra šaudomi šunų išvaryti iš urvų ar namelių, ar jie gaudomi atkasant urvą, arba kai šuo pasiveja ir pagauna plėšrųjį žvėrį ar kiškį.)
Taisyklėse yra nurodyta, kad medžiojant šiuo būdu, būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatos, tačiau realybėje šis medžioklės metodas ir gyvūnų gerovės nuostatos nesuderinami. Medžiojant šiuo būdu laukinis gyvūnas užpjudomas šuniu arba šunimis, yra kandžiojamas, patiria didelį stresą. Kitais medžioklės būdais galima sumedžioti gyvūnus nesukeliant jiems tiek daug kančios. Vardan siekio sumažinti medžiojamųjų gyvūnų kančias, kiek tai yra įmanoma padaryti, siūlome būdo „su šunimis“ atsisakyti. Turėtų būti naikinamas 11.5. Taisyklių punktas ir įrašomas draudimas 9-tame Taisyklių skyriuje.
6. Raginame išreikštinai įrašyti draudimą naudoti galūnę suspaudžiančius spąstus. Nors Taisyklėse yra apibrėžta, kad naudojami tik selektyvūs ir užtikrinantys staigią mirtį spąstai, tačiau praktikoje šis apibrėžimas pasirodo esąs nepakankamas. Lietuvoje tebėra naudojami spąstai, kurie savo konstrukcija ir panaudojimo būdu dalį pakliuvusių gyvūnų sulaiko už galūnės, tačiau mažesnių rūšių gyvūnus gali užmušti vietoje. Vykdant kontrolę traktuojama, kad legalu naudoti spąstus, kurie gali užmušti, užuot traktavus, kad naudojama įranga privalo įgyvendinti šį kriterijų. Todėl reikalingas vienareikšmis draudimas naudoti spąstus, kurie gali sulaikyti už galūnės, taip pat juos laikyti, parduoti, pirkti, analogiškai, kaip yra su kilpomis, nes šios priemonės sukelia panašias kančias. Turėtų būti papildytas 58.26. Taisyklių punktas.
7. Siūlome keisti medžioklės terminus taip, kad jauniklius auginantiems gyvūnams būtų paliktas pakankamas ramybės laikas:
7.1. Siūlome grąžinti medžioklės terminą šernams, kad nebūtų medžiojamos jauniklius atsivedusios patelės, kol jaunikliai yra labiausiai priklausomi nuo motinų. Populiacijos gausos valdymui raginame priimti kitus sprendimus, visų pirma - gaunamų pašarų mažinimo. Turėtų būti keičiami 15.2.5. ir 54.1. Taisyklių punktai.
7.2. Manome, kad reikia trumpinti bebrų medžioklės terminus bei atsisakyti neterminuotos medžioklės žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Kaip ir kitoms rūšims, bebrams turėtų būti taikomi etiškos medžioklės principai ir paliekamas deramas ramybės laikas jaunikliams auginti. Bebrų jaunikliai auga lėtai ir netampa savarankiški per kelis mėnesius. Siūlome nukelti medžioklės termino pradžią į rudenį, o pabaigą ankstinti bent iki balandžio 1 dienos (balandžio viduryje bebrai jau veda jauniklius). Raginame tokį patį medžioklės terminą taikyti ir žuvininkystės tvenkiniams, o kylančius konfliktus spręsti neletaliais metodais. Atkreipiame dėmesį, kad bebras yra Buveinių direktyvos V priedo, taigi, saugotina rūšis. Turėtų būti keičiamas 15.2.10. ir 54.1. Taisyklių punktai.
7.3. Raginame įvesti medžioklės terminą lapėms, kad nebūtų sumedžiojamos jauniklius auginančios patelės iki jaunikliai geba gyventi savarankiškai. Nemedžiojimo laikas galėtų tęstis nuo balandžio iki rudens. Reikėtų keisti Taisyklių 15.2.19 punktą.
Kad medžioklės reglamentavimas būtų skaidrus:
8. Siūlome patikslinti draudimą naudoti naktinio stebėjimo prietaisus taip, kad jie negalėtų būti perdaromi ir naudojami kaip naktiniai taikikliai. Siūlome 10.2.4. punkte patikslinti, kad leidžiama naudoti naktinio stebėjimo prietaisus, nepritvirtintus prie ginklo ir/ ar optinio taikiklio.
9. Siūlome išplėsti Taisyklių penktą skyrių „Medžioklės eiga“, kad būtų įtrauktos ir paaiškintos tokios situacijos, kaip netyčia sumedžiotas kitos rūšies, ne tos lyties ar amžiaus gyvūnas bei atsakomybė. Dabar dalis šios informacijos yra Taisyklių 6-tame skyriuje, bet tai neatitinka skyriaus tematikos. Taip pat į 5-tą skyrių turėtų būti perkelti ir 50, 51 punktai iš 7-to skyriaus. 5-tame skyriuje turėtų būti aiškiai apibrėžta atsakomybė už sumedžiotus ne tos rūšies ar kriterijų gyvūnus.
10. Raginame numatyti galimybes medžioklės vietą ir laiką derinti su bendruomene. Medžioklės apsunkina kitų renginių organizavimą tose pačiose vietovėse. Yra atvejų, kai medžioklės plotų naudotojai neleidžia vykdyti kitų renginių, nes jie suplanavę medžiokles. Manome, kad tokios situacijos turėtų būti sprendžiamos ne medžiotojų, o visuomenės naudai, ir jei planuojami renginiai gali sutraukti žmonių į gamtą, tai jiems turėtų būti teikiama pirmenybė, o medžioklės turėtų būti perkeliamos į kitą vietą ar laiką. Siekiant, kad tokių situacijų sprendimai būtų teisiškai apibrėžti, siūlome į Medžioklės taisykles įtraukti punktą, pagal kurį urėdijos ir saugomų teritorijų direkcijos galėtų iš anksto prašyti medžioklės grafikų ir turėtų teisę įpareigoti medžioklės plotų naudotoją keisti medžioklės planus dėl viešųjų renginių. Tokia nuostata galėtų būti įrašoma 271 punktu.
11. Siūlome įpareigoti medžiotojus statyti įspėjamuosius ženklus ant bendrojo naudojimo kelių, kai toje teritorijoje vykdoma varyminė medžioklė (kaip kertamo miško atveju). Tokia tvarka galėtų būti įvedama pridedant atitinkamą papunktį prie Taisyklių 71 punkto. Įspėjamieji ženklai padidintų visuomenės saugumą.
[3] „Baiting is allowed (non-sustained feeding, limited food only for attracting wild boar for trapping and/or culling, not exceed 10kg/km2/month).“
