biologinė įvairovė

Mūsų 2020-05-05 kreipimasis į Seimo aplinkos apsaugos komitetą dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimų.

LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui

DĖL MIŠKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTO

Oficialus raštas

2020-04-30


Teikiame pasiūlymus ir pastabas dėl Seimui pateiktų Miškų įstatymo pakeitimų [1]. Manome, kad Aplinkos ministerijos parengtame projekte numatyti pakeitimai yra nepakankami, kad būtų sustiprintos ekologinės ir socialinės miško funkcijos ir būtų priartėta prie kompromiso tarp ūkinių ir neūkinių miško teikiamų naudų.

Atstovaujame gamtosauginį interesą ir siekiame, kad būtų užtikrinta tinkama gamtinių vertybių, ekologiniu požiūriu vertingų buveinių ir biologinės įvairovės apsauga. Prieš teikdami konkrečius pasiūlymus norime atkreipti dėmesį, kad:

  • Biologinės įvairovės nykimas yra visuotinai pripažinta problema (krizė), kurią sprendžiant būtina iš esmės keisti miškų naudojimo ir tvarkymo taisykles.
  • Saugomose teritorijose miškai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į gamtosaugos (ekosistemų) principus, o ne į ūkinės miškininkystės reikalavimus.
  • Tikimės, kad šiais metais prasidėjusios diskusijos, skirtos miškų politikos kryptims po 2020 metų išgryninti, ves prie būtinų sisteminių ilgalaikių pokyčių miškininkystėje.
  • Sunaikintų gamtinių vertybių neįmanoma greitai atstatyti, todėl svarbu užtikrinti pakankamą didelės gamtinės vertės miškų apsaugą iki bus sutarti ir įgyvendinti reikiami pokyčiai.

Plačiau esama situacija apžvelgta I priede.

Pasiūlymus Miškų įstatymui teikiame, norėdami užtikrinti didesnę gamtinių vertybių apsaugą kol nėra priimti reikiami ilgalaikiai sprendimai. Norime išskirti esmines problemas, kurias raginame kuo greičiau spręsti Miškų įstatymo pakeitimais.

  • Ekosistemų apsaugos miškai (IIA grupė, 9% visų miškų) yra vieni svarbiausių išsaugant biologinę įvairovę, tačiau dabartiniai teisės aktai neužtikrina jų gamtinės vertės išsaugojimo:
    • Miškų įstatymas neleidžia šios grupės suteikti didžiajai daliai saugomų teritorijų miškų, net jei jie yra svarbūs ekosistemų apsaugai ir apima daug Europos Bendrijos svarbos ar Kertinių miško buveinių.
    • Pasiekę gamtinę brandą - pačią vertingiausią stadiją biologinei įvairovei - jie yra kertami atvejiniais arba plynais sanitariniais kirtimais. Taip pat leidžiami intensyvūs tarpiniai kirtimai, kurie ilgam nukelia gamtinių vertybių įsikūrimą.
    • Po kirtimų, kaip ir ūkiniuose miškuose, galioja tie patys medynų atkūrimo reikalavimai, t.y. miškas turi būti atsodinamas, jei pats pakankamai neatželia.
    • IIA grupė neužtikrina sąlygų gamtinę brandą pasiekusiems miškams natūraliai augti ir vystytis. Tai labai svarbu išlikusiems gamtiškai vertingiausiems brandiems miškams.

Šioms problemoms spręsti teikiame pasiūlymus Nr. 1, 2, 3, 7

  • Saugomų teritorijų paskirtis – gamtos ir kultūrinių vertybių apsauga, bet didelė dalis saugomų teritorijų miškų nėra apsaugoti nuo neigiamo intensyvių kirtimų poveikio, nes yra priskirti ūkinės paskirties miškų grupėms (III ir IV grupės, kurios sudaro 68,3 proc. saugomų teritorijų miškų). Kol vyksta diskusijos dėl miškų politikos krypčių, Miškų įstatymas nenumato jokių kirtimų apribojimų, todėl kirtimai vykdomi ir gamtos ir kultūrinės vertybės prarandamos.

Šiai problemai spręsti teikiame pasiūlymus Nr. 4, 5, 8

Dauguma mūsų pasiūlymų yra susiję su ūkinių kirtimų ribojimais. II priede teikiame pasiūlymų dėl kirtimų ribojimų apžvalgą ir palyginimą.

Žemiau teikiame detalias pastabas ir pasiūlymus Miškų įstatymo pakeitimams.


1. 3 straipsnio 3 ir 6 dalių pakeitimai

Sudaryti sąlygas IIA grupę suteikti ir sklypams ar jų dalims, kurie yra ne tik išvardintuose draustiniuose, bet ir kituose saugomų teritorijų biologinės įvairovės požiūriu vertinguose miškuose.

Siūloma formuluotė 1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai, kiti saugomų teritorijų miškai ar jų dalys. <...>

6. Draustinių ir kitų saugomų teritorijų miškų dalys, vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms."

Pagrindimas. Pagal paskirtį šis režimas skirtas saugoti ekosistemas. Tačiau IIA miško grupę galima nustatyti tik dalies draustinių ir priešeroziniuose miškuose. Kituose miškuose taip pat yra didelę gamtinę vertę turinčių teritorijų, tačiau Miškų įstatymas net ir saugomose teritorijose neleidžia joms suteikti IIA grupės ir taip užtikrinti ekosistemų apsaugą.

Svarbu pabrėžti, kad tokia galimybė buvo iki 2015 m. rudens, kai pakeitus Miškų įstatymą ji buvo išbraukta. Dėl šio pakeitimo vertinguose gamtiniu požiūriu saugomų teritorijų planavimo dokumentuose išskirtuose miškuose ne draustinių zonose miško grupės iš II keičiamos į III ar netgi į IV ir vertybėms iškyla sunaikinimo grėsmė.

Pavyzdžiui, keičiant Telšių apskrities miškų tvarkymo schemą, dėl minėtos priežasties 508 ha Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) išskirtų biologinės įvairovės apsaugai svarbių ekosistemų apsaugos miškų, kurie nepateko į draustinius, buvo priskirti III miškų grupei (apsauginiams miškams) ar IV miškų grupei (ūkiniams miškams). Toks žalingas gamtinių vertybių apsaugai ūkininkavimo režimo keitimas rengiant miškų tvarkymo schemas vyksta ir kitų valstybinių parkų (nacionalinių ir regioninių) miškuose ir jį būtina sustabdyti.


2. 3 straipsnio 3 dalies pakeitimas

IIA grupėje drausti ūkinius miško kirtimus, o medynams išsaugoti, formuoti ar atkurti naudoti tik specialiuosius biologinės įvairovės kirtimus.

Siūloma formuluotė: 1) A – ekosistemų apsaugos miškai. <...> Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti, formuoti arba atkurti miško ekosistemas, gerinti saugomų vertybių būklę, formuoti įvairiaamžius medynus su jiems būdinga biologine įvairove. Šios miškų grupės medynuose draudžiami miško kirtimai, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, sanitarinius miško kirtimus ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ar masinio ligų ir (ar) kenkėjų išplitimo atvejais, kai reikalavimas sunaikinti kenksmingus organizmus nustatytas teisės aktuose.

Pagrindimas. Palaikome Aplinkos ministerijos siūlymą ekosistemų apsaugos miškuose visai uždrausti atvejinius kirtimus. Tačiau taip pat turėtų būti draudžiami ir kiti ūkiniai kirtimai (ugdomieji, pagrindiniai atrankiniai ir sanitariniai), nes jie trikdo natūralią ekosistemos raidą bei naikina brandų mišką. Siūlome leisti tik specialiuosius biologinės įvairovės miško kirtimus ir sanitarinius kirtimus, kai neišvengiamai to reikia.

Tiek valstybiniuose miškuose, tiek privačiuose miškuose iki šiol nebuvo pakankamo supratimo ir geranoriško intereso saugoti gamtine prasme vertingus miškus. Linkstama įgyvendinti tik tai, kas būtina, nesilaikoma gamtai palankaus ūkininkavimo principų (pvz., pasiekę gamtinę brandą IIA grupės miškai iškertami atrankiniais kirtimais ar plynais sanitariniais kirtimais). Atsižvelgiant į tai būtina atsakingai parinkti ūkininkavimo režimus ir galimas kirtimų rūšis.


3. Naujas pasiūlymas. 3 straipsnio 3 dalies pakeitimas.

Leisti I grupę priskirti ypatingą gamtinę vertę turinčių gamtinių ir kompleksinių draustinių bei biosferos poligonų miškams ar jų dalims.

Siūloma formuluotė. I grupė – rezervatiniai miškai. Tai yra valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai, o taip pat ypatingą gamtinę vertę turinčių gamtinių ir kompleksinių draustinių bei biosferos poligonų miškai ar jų dalys. Ūkininkavimo tikslas – sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų ar saugomų teritorijų individualiuose nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.

Pagrindimas. Biologinei įvairovei saugoti yra svarbu suformuoti kuo natūralesnių miškų masyvus, kuriuose nevykdoma jokia ūkinė veikla ir leidžiama miškui natūraliai vystytis. Pagal dabartinį reguliavimą tik I grupė numato tokį ūkinį režimą, todėl tikslinga suteikti galimybę ekologiniu požiūriu pačius vertingiausius masyvus priskirti šiai miškų grupei. Atkreiptinas dėmesys, kad tik pakeitus miškų grupę, žmonių lankymasis nebūtų draudžiamas - tuo šie miškai skirtųsi nuo rezervatų.

4. 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas.

IIB grupėje nešvelninti kirtimų režimo, o kaip tik griežtinti, užtikrinant, kad nebūtų vykdomi ūkiniai kirtimai, o medynams formuoti būtų naudojami specialieji kraštovaizdžio formavimo kirtimai.

Siūloma formuluotė. 2) B – rekreaciniai miškai. Tai yra miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, sanitarinius miško kirtimus ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ar masinio ligų ir (ar) kenkėjų išplitimo atvejais, kai reikalavimas sunaikinti kenksmingus organizmus nustatytas teisės aktuose.

Pagrindimas. Aplinkos ministerijos projekte numatoma daugiau kirtimų IIB grupės (rekreacinių, 2,6 proc) miškuose. Išbraukiamas atvejinių pagrindinių kirtimų apribojimas reiškia, kad atveriama galimybė supaprastintiems atvejiniams kirtimams, kuriais techninę brandą pasiekęs miškas gali būti iškirstas per du kartus.

IIB grupės miškų funkcinė paskirtis yra tenkinti visuomenės rekreacines, kultūrines ar edukacines reikmes, sudaryti sąlygas plėtoti poilsio, turizmo, sporto, reabilitacijos, mokymo ar kitą rekreacinę, kultūrinę, pažintinę veiklą gamtoje. Nenuostabu, kad į IIB grupės miškuose vykdomus kirtimus ypač jautriai reaguoja čia laiką leidžianti visuomenė. Atsižvelgiant į tai, kad ypač daug neigiamų emocijų ir didelį visuomenės nepasitenkinimą sukelia net ūkinės paskirties miškuose likusios plynos kirtavietės, gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose vykdomi supaprastinti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai sukels dar didesnę nepasitenkinimo bangą. O šios grupės medynuose vykdomi specialieji kraštovaizdžio miško kirtimai, leistų ne tik formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką, bet ir sutaptų su visuomenės lūkesčiais. Tokiuose miškuose kirtimų apribojimai turėtų būti griežtinami, o ne jų atsisakoma.

5. 3 straipsnio pakeitimas.

Siūlome įdėti papildomą punktą, kuris numatytų didesnius ūkinių kirtimų ribojimus saugomų teritorijų miškų plotuose, priskirtuose EB svarbos buveinėms, bei plotuose, kuriuose yra registruotos saugomų rūšių radavietės.

Siūloma papildomo punkto formuluotė. 8. Miško kirtimai Saugomų teritorijų Europos bendrijos svarbos natūraliose miškų buveinėse bei Europos bendrijos svarbos rūšių buveinėse, į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytų rūšių radavietėse bei augavietėse turi būti projektuojami ir vykdomi atsižvelgiant į natūralių buveinių ir rūšių ekologinius poreikius ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, Vyriausybės patvirtintais Bendraisiais buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais.

Pagrindimas. Miškų įstatymas ir Aplinkos ministerijos siūlomi jo pakeitimai nesudaro pakankamų teisinių prielaidų apsaugoti saugomų teritorijų miškuose esančias EB svarbos buveines bei saugomų rūšių radavietes bei augavietes. Saugomų teritorijų paskirtis – gamtos ir kultūrinių vertybių apsauga, todėl išlikę gamtiniu požiūriu vertingi miškai ar jų sklypai turi būti saugomi.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166 neužtikrina pakankamos EB svarbos buveinių ir saugomų rūšių apsaugos, nes ją reglamentuoja tik gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose (draudžiami pagrindiniai plynieji ir atvejiniai kirtimai) ir biosferos poligonuose (draudžiami pagrindiniai plynieji kirtimai). Tai reiškia, kad pagal šį įstatymą:

● gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose EB svarbos natūralių buveinių struktūrą ir saugomų rūšių buveines gali sunaikinti netinkami pagrindiniai atrankiniai kirtimai, einamieji ugdymo kirtimai ar sanitariniai kirtimai;

● biosferos poligonuose lieka galimybė EB svarbos natūralias buveines ir saugomų rūšių buveines atvejiniais kirtimais iškirsti visiškai;

● EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių, esančių kitų rūšių saugomose teritorijose ir už saugomų teritorijų ribų, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nesaugo visiškai.


6. 7 straipsnio pakeitimas

Palaikome siūlomą Bendrųjų miško reikmių finansavimo programos lėšų panaudojimo 9 punktą “žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimui valstybės nuosavybėn”.

Pagrindimas. Pritariame, kad miško savininkams tam tikrais atvejais turi būti mokamos kompensacijos, tačiau būtina vertinti, kokius įsipareigojimus prisiima savininkai. Mūsų nuomone, geriau numatyti vertingiausių gamtinių požiūriu miškų išpirkimą, kad nereikėtų kompensacijų. Matome rizikas, kad neteisingai nustačius kompensacijų mechanizmus, valstybė sumokės, tačiau tikslas apsaugoti gamtiškai ir visuomenei vertingą mišką nebus pasiektas. Pvz., kelis metus gavęs kompensacijas savininkas gali persigalvoti ir iškirsti mišką. Norime pastebėti, kad įsigijimas valstybės nuosavybėn gali būti sprendžiamas ne vien išmokant miško pinigine verte, bet ir kompensavimu mišku kitoje vietoje valstybiniame ar privatizavimui rezervuotame miške.

7. 15 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Užtikrinti, kad saugomose teritorijose, o ypač IIA grupės miškuose, būtų galimybė leisti ilgiau nei 3 metus trunkantį natūralų miško atžėlimą, reikalingą dėl biologinės įvairovės tikslų.

Siūloma formuluotė. 4. Miškas atkuriamas ir įveisiamas veisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu ir įveistu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Šie miško atkūrimo terminai nėra taikomi saugomose teritorijose tais atvejais, kai pagal šių teritorijų planavimo dokumentus ir gamtotvarkos planus yra numatytas tik savaiminis atžėlimas.

Pagrindimas. Per greitas kirtaviečių ar dėl gamtinių priežasčių sunykusio miško apželdinimas panaikina arba labai sumažina šių buveinių naudą specializuotoms rūšims, mažina būsimos miško kartos mozaikiškumą ir ekologinę vertę. Tai svarbu kai kurioms paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms ir buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms.

8. 3 straipsnio pakeitimas.

Siūlome sugriežtinti plynųjų ir supaprastintų atvejinių kirtimų taikymą saugomų teritorijų III ir IV grupės miškuose. Tai svarbu, kol nėra susitarta dėl miškų politikos po 2020 metų ir nėra priimti naują politiką įgyvendinantys teisės aktų pakeitimai.

Siūlomos formuluotės:

III grupė <...> „Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose. Valstybiniuose parkuose ir draustiniuose draudžiami supaprastinti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai“

IV A grupė <...> Valstybiniuose parkuose ir draustiniuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir supaprastinti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai draudžiami, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.“

Pagrindimas. Saugomose teritorijose miškai turėtų būti tvarkomi atsižvelgiant į gamtos (ekosistemų) ir kraštovaizdžio apsaugos principus, o ne į tradicinės ūkinės miškininkystės reikalavimus. Šiuo metu net 68,3% saugomų teritorijų miškų yra priskirti iš esmės ūkinės paskirties grupėms, t.y. III ir IV grupei. Plynieji kirtimai saugomose teritorijose susilaukė ypatingai neigiamo visuomenės požiūrio, tad jų draudimas neturėtų apsiriboti tik Nacionaliniais parkais, o apimti bent jau visus Valstybinius parkus (pvz., Labanoro giria). Taip pat svarbu užtikrinti, kad supaprastintais atvejiniais kirtimais per trumpą laiką nebūtų iškertamas visas medynas, nes šie kirtimai leidžia iškirsti visus medžius per du kartus ir tai tolygu plynam kirtimui. Ilgainiui saugomose teritorijose neturėtų likti ūkinių IV grupės miškų, o III grupės miškuose turėtų būti leidžiami tik atrankiniai pagrindiniai kirtimai.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ekologiniu aspektu biržių ploto mažinimo poveikis nereikšmingas ar labiau neigiamas dėl padidėsiančios miškų fragmentacijos. Atskirų biržių ploto mažinimas, bet bendro plynai iškertamo ploto nekeitimas didintų miškų fragmentaciją, neigiamai veikiančią biologinę įvairovę. Didesnis skaičius mažesnių kirtaviečių sąlygos didesnį gyvūnų trikdymą.

Prašome atsižvelgti į mūsų pasiūlymus svarstant Seimui pateiktus Miškų įstatymo pakeitimus.

Suprantame, kad mūsų keliamos problemos yra daugialypės, todėl esame pasirengę pristatyti mūsų siūlymus ir konstruktyviai dalyvauti diskusijose.

PRIEDAS I. ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

Kaip teigiama ataskaitoje “Europos aplinkos būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.” [2], Europa susiduria su beprecedenčiais aplinkos iššūkiais, kuriuos būtina neatidėliotinai spręsti. Būtina skubiai keisti kryptį, kad aplinkos būklė, užuot toliau blogėjusi, imtų gerėti, ir užtikrinti gerovę ateityje. Europos biologinės įvairovės apsauga ir išsaugojimas tebėra sritis, kurioje pažanga nuvilia labiausiai.

Daugiau nei pusė Lietuvos biologinės įvairovės yra susijusi su miškų ekosistemomis, tačiau miškų valdyme dominuojantis ūkinis interesas nustelbia dėmesį ekosistemų apsaugai

Todėl ypatingai svarbu miškų politiką orientuoti taip, kad išlikę didelę gamtinę vertę turintys miškai būtų tinkamai saugomi ir vertingų miškų daugėtų.

Vienas iš ekosistemų ir biologinės įvairovės būklę nusakančių rodiklių yra Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių buveinių apsaugos būklė.

2019 metų buveinių vertinimo duomenimis [3] tik 1-am miškų buveinių tipui buvo nustatyta palanki būklė. 6-iems tipams nustatyta nepalanki ir 6-iems - bloga apsaugos būklė.

Lyginant su 2013 metais 6-ių buveinių tipų apsaugos būklė pablogėjo. Tai rodo, kad esamas miškų valdymas neužtikrina reikiamos miškų buveinių apsaugos.

Jungtinės Tautos, siekdamos sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, ragina užtikrinti, kad iki 2030 metų saugomos teritorijos užimtų ne mažiau kaip 30% sausumos ir jūros plotų, o mažiausiai 10% būtų griežtos apsaugos, t.y. rezervatinio režimo. [4]

Lietuvoje miško naudojimo režimą visų pirma apibrėžia jo priskyrimas miškų grupei ir pogrupiui, kurie yra reglamentuojami Miškų įstatymu.

Šaltiniai: Miškų įstatymas ir “Miškų ūkio statistika 2018” [5]

Pagal priskyrimą į grupes didžiulę persvarą turi ūkiniai miškai, o ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugai (I ir IIA grupės) skirta tik 10 proc. miškų.

Nepaisant to, šiuo metu ekosistemų apsaugos miškuose (IIA grupė) vykdomi ir ūkiniai kirtimai, dėl to trikdoma natūrali ekosistemų raida. Tik rezervato režimą turintiems miškams (I grupė) leidžiama natūraliai vystytis. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl yra toks didelis skirtumas tarp identifikuotų EB svarbos buveinių kiekio šiose grupėse.

Šaltinis: VMT, VMU, VSTT pažyma [6]

Pažymėtina, kad didžiojoje dalyje saugomų teritorijų miškų numatytas ūkinis miškų naudojimo režimas - net 68% saugomų teritorijų miškų priskirti III arba IV grupėms. Šiuo metu saugomose teritorijose vykdomi ūkiniai miško kirtimai naikina ten esančias gamtines vertybes.

Pavyzdžiui, Šimonių giria yra saugoma teritorija (biosferos poligonas), taip pat ji priskirta Natura 2000 tinklui, bet tuo pat metu didžioji dalis girios yra ūkiniai miškai.

Šaltinis: www.geoportal.lt

PRIEDAS II. PASIŪLYMŲ DĖL KIRTIMŲ RIBOJIMŲ PALYGINIMAS

Lentelėje pateikiame pasiūlymų dėl Miškų įstatymu apibrėžiamų kirtimų apribojimų palyginimą.