Visuomenės Balsas

POZICIJA IR PASIŪLYMAI DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 3 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

Oficialus raštas

2020-09-10

Mes, Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų atstovai ir mokslininkai, norime atkreipti dėmesį į Seimo nario Juozo Imbraso iniciatyvą keisti Lietuvos Respublikos vandens įstatymą siekiant dabartinius hidroelektrinių operatorių įsipareigojimus reglamentuoti kaip valstybės subsidijuojamas viešąsias paslaugas. Manome, kad tokia iniciatyva turėtų stiprią įtaką aplinkosaugos politikai, todėl norime išreikšti ir pagrįsti savo poziciją šiuo klausimu ir pateikti siūlymus LR Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3 ir 29 str. pakeitimo įstatymui (toliau - Vandens įstatymo pakeitimui) [1]. Prašome įtraukti Aplinkosaugos koalicijos atstovus ir šioje srityje dirbančius mokslininkus į tolimesnes diskusijas šiuo klausimu.

Esamos situacijos apžvalga ir aplinkosauginė pozicija

Lietuvoje šiuo metu yra 98 hidroelektrinės, iš jų – 96 yra mažosios hidroelektrinės (toliau – MHE) (hidroelektrinės, kurių gamybos galia mažesnė nei 10 MW). Šių hidroelektrinių eksploatavimas yra skatinamas pagal tvarką, numatytą „Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme“ [2] bei „Atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraše“ [3]. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos pateiktais duomenimis, kasmet elektrinių operatoriai parduoda pagamintą energiją už fiksuotą 75,3 eur/MWh tarifą, nors vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje 2015-2019 m. buvo apie 45 proc. mažesnė. Toks skatinimas padeda MHE operatoriams gauti didesnės pajamas ir išlikti konkurencingiems rinkoje, teigiant, kad energijos gamyba iš atsinaujinančio energijos šaltinio yra tausojanti gamtą bei jos išteklius.

Tačiau hidroenergetika daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, sukeldama upių vagų fragmentaciją, pakeisdamos hidrologinį režimą, sutrikdydamos nešmenų pernašą, pakeisdamos vandens kokybę ir upių morfologiją ir, galiausiai, neigiamai paveikdamos biologinę įvairovę [4]. Remiantis naujausių tyrimų rezultatais, praeivių bei pusiau praeivių žuvų populiacijos Europos upėse nuo 1970 m. sunyko net 93 procentais, ir tai labiausiai susiję su užtvankų statyba [5]. Rengiant Lietuvos upių baseinų rajonų valdymo planus, 57 hidroelektrinės buvo išskirtos kaip darančios reikšmingai neigiamą poveikį vandens telkinių ekologinei būklei dėl ko Lietuva neįvykdys savo įsipareigojimų pagal Vandens pagrindų direktyvą [6] - 2027 m. užtikrinti gerą būklę visuose šalies vandenyse [7].

Dėl globalios klimato kaitos hidroelektrinių neigiamas poveikis upių hidrologiniam režimui bei gyvajai gamtai stiprėja. Europos Komisijos teigimu, atsižvelgiant į mažosios hidroenergetikos poveikį aplinkai ir ekologijai bei pagaminamos energijos indėlį, šių MHE eksploatacija nėra prioritetinė švelninant klimato kaitą [8]. Be to, dėl klimato kaitos ir sausrų, šių MHE pajamos ir konkurencingumas mažės, o jų neigiamas poveikis aplinkai didės. Paskutinius kelis metus Lietuvos upėse registruotas masiškas žuvų kritimas žemiau kai kurių MHE užtvankų, o poveikis gyvajai gamtai mažėjant upių vandeningumui stiprėja [9].

Lietuvoje hidroenergetika nėra reikšminga mažinant šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro. 2020 m. energetikos statistikos duomenimis, visos MHE indėlis sudarė tik 2,5 proc. nuo elektros energijos, gautos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o tai yra mažiau nei 0,5 proc. bendrosios šalies elektros energijos suvartojimo [10]. Naujosios žymiai efektyvesnės ir aplinkai mažiau žalingos technologijos leidžia nepalyginamai daugiau elektros energijos pagaminti panaudojant kitokius atsinaujinančios energijos šaltinius - vėjo jėgainės 2019 metais elektros pagamino 24 kartus daugiau elektros energijos nei visos MHE.

Direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją [11] tikslus galima pasiekti ir be tolimesnio MHE skatinimo.

2020 m. rugsėjo 3 d. įregistruotu Vandens įstatymo pakeitimu siūloma įteisinti paramą HE operatoriams, jų veiklą eksploatuojant ir prižiūrint hidrotechnikos statinius prilyginant viešosioms paslaugoms. HE operatorių vykdoma hidrotechnikos statinių eksploatacija, ar eksploatacijai būtinų įrenginių (pvz. užtvankų) ir vandens telkinių priežiūra ir atstatymas bei vandens lygio reguliavimas yra verslo atsakomybė ir poreikis. HE operatorių įsipareigojimai visuomenei yra reglamentuojami teisės aktais, pvz.:

• aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi LR Vandens įstatymo 15.1 str.; [12]

• vandens lygio reguliavimas ir papildomi aplinkosauginiai reikalavimai nustatomas tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių III ir IV skyr.; [13]

• statinių priežiūros prievolės nustatomos statybų techniniu reglamentu, pvz. STR 1.07.03:2017 62 str. [14]

Remiantis pateiktais teisės aktais, HE operatorių atliekama eksploatacija, hidrotechnikos statinių ir tvenkinių priežiūra bei vandens lygio reguliavimas yra verslo prievolė, o ne viešoji paslauga.

Vandens įstatymo pakeitimu siūloma viešąja paslauga įvardinti ir paremti hidrotechnikos statinių išardymą; tokia parama aplinkosauginiu požiūriu yra naudinga ir remtina. Tačiau, Lietuvoje hidrotechnikos statinių (užtvankų) ardymo praktika beveik nėra taikoma, ir priimant tokį įstatymo pakeitimą reikia numatyti daugiau laiko ir diskusijų bei remtis gerąja kitų šalių praktika.

Norime atkreipti dėmesį, kad Vandens įstatymo pataisą inicijuojantys hidroelektrinių operatoriai itin vangiai įgyvendina esamus aplinkosauginius reikalavimus, nuolat fiksuojami aplinkosauginių reikalavimų pažeidimai, todėl dauguma šių hidrotechnikos statinių apskritai neturėtų būti eksploatuojami [15]. 2020 m. duomenimis tik 10 MHE buvo užtikrintos bent minimalios sąlygos žuvų migracijai [16, 17]. Taip pat, nepaisant to, kad HE operatoriai yra įpareigoti pateikti duomenis realiu laiku dėl vandens lygių svyravimų [18], 2020 m. rugsėjo 10 d. šie duomenys buvo teikiami tik iš 3 hidroelektrinių [19]. Užfiksuota, kad 57 MHE yra instaliuotos per galingos turbinos, todėl negali būti užtikrintas tinkamas vandens lygis (ekologinis debitas) [20].

Lietuvoje HE operatoriams nėra taikoma vandens naudojimo leidimų sistema, pvz. išduodant licencijas (angl. water rights arba concession), kas juos įpareigotų laikytis aplinkosauginių reikalavimų. Tokia praktika yra taikoma daugumoje ES valstybių narių, reglamentuojant upių vandenį kaip valstybės išteklių [21]. Tokia leidimų sistema terminuoja vandens naudojimo laikotarpį bei numato aplinkosauginius reikalavimus vandens naudojimui. Taip sudaromas ilgalaikis pagrindas tvaraus vandens verslo vystymui ir kartu teisinis pagrindas naujiems aplinkosaugos reikalavimams įgyvendinti. Tokia sistema efektyviai reglamentuoja ir tinkamą hidrotechnikos statinių priežiūrą, vertinant, ar reikiamos investicijos į užtvankų, žuvų pralaidų ir kitų statinių atnaujinimą yra ekonomiškai atsiperkančios lyginant su prognozuojamomis pajamomis bei poveikiu aplinkai. Tad tokios sistemos diegimas būtų ypač aktualus Lietuvai, nes 2013 m. duomenimis, tik 6 proc. hidrostatinių atitiko geros būklės reikalavimus [22]. Vandens naudojimo leidimų sistema leistų kompleksiškai išspręsti visų patvankų saugumo, tinkamos priežiūros ir gamtosauginius klausimus.

Išvados ir pasiūlymai

HE teikiama nauda Lietuvos visuomenei yra maža, o žala aplinkai yra tikrai didelė. Hidroenergetika yra pripažįstama kaip pasenusi ir labiausiai žalinga aplinkai technologija; saugus ir tinkamas HE eksploatavimas nėra vieša paslauga, o verslo atsakomybė. Todėl HE veiklai negalime sudaryti išskirtinių sąlygų. Siūlome:

1. nepritarti LR Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3 ir 29 str. pakeitimo įstatymo 1 siūlomiems pakeitimams, kuriais siūloma įteisinti paramą HE operatoriams, jų veiklą eksploatuojant ir prižiūrint hidrotechnikos statinius prilyginant viešosioms paslaugoms (išskyrus hidrotechnikos statinių išardymą, žr. 2-ą šio pasiūlymo punktą), nes:

   1. • hidroelektrinių eksploatavimo išlaidos ir jų priežiūra yra verslo pareiga ir iš esmės negali būti viešąjį interesą atitinkanti paslauga;

      • dabartinė situacija MHE gamtosauginiu požiūriu yra itin bloga ir pirmaeilis uždavinys turi būti šios srities gamtosauginių problemų sprendimas ir įgyvendinimas;

      • kyla pavojus, kad gali būti sukurtas teisinis precedentas, kai verslas, prisidengdamas viešosiomis paslaugomis, savo išlaidas padengs mokesčių mokėtojų pinigais, o remiama aplinkai žalinga veikla neatitinka visuomenės lūkesčių ir norų;

2. iš principo pritarti LR Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3 ir 29 str. pakeitimo įstatymo 2 straipsnio siūlymui teikti paramą hidrotechnikos statinių savininkams ir/ar naudotojams už hidrotechnikos statinių išardymą, kad būtų įgyvendinti aplinkos apsaugos tikslai;

3. užtikrinti, kad eksploatuojamos hidroelektrinės įgyvendina visus aplinkosauginius reikalavimus:

   1. • jose yra įrengti automatiniai vandens lygio davikliai ir realiu laiku teikiami duomenys apie vandens lygio pokyčius;

      • jei HE yra žuvų migracijai svarbioje upės atkarpoje, yra įrengtos žuvų pralaidos, kurios būtų tinkamai valdomos pagal numatytas taisykles, užtikrinant efektyvią žuvų migraciją;

      • yra užtikrinama tinkama ir nešališka žuvų pralaidų ir vandens lygio automatinių daviklių priežiūros kontrolė;

4. Vandens įstatyme numatyti, kad hidroelektrinių veikla būtų reglamentuojama licencijavimo mechanizmu, kuris užtikrintų esamų aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą.

Šaltiniai:

[1] LR Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas

[2] LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas

[3] Atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašas

[4] Europos Komisija (2018). Guidance document on the requirements for hydropower in relation to EU Nature legislation.

[5] Word fish migration foundation (2020). The Living Planet Index (LPI) for migratory freshwater fish

[6] Direktyva 2000/60/EB nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus

[7] Aplinkos apsaugos agentūra (2017). 2016-2021 m. upių baseinų rajonų valdymo planai ir priemonių programos.

[8] Europos Komisija (2018). Guidance document on the requirements for hydropower in relation to EU Nature legislation.

[9] Ventos upėje dėl hidroelektrinės veiklos masiškai gaišta žuvys

[10] Oficialios statistikos portalas (2020). Elektros energijos bendroji gamyba iš atsinaujinančios energijos išteklių.

[11] Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

[12] Lietuvos Respublikos vandens įstatymas

[13] Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės (LAND 2-95)

[14] Statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017. Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.

[15] Aplinkos apsaugos agentūra (2019). Vandensaugos problemos susijusios su hidromorfologiniais poveikiais Lietuvoje.

[16] Gamtos tyrimų centras ir Vytauto Didžiojo universitetas (2020). Tinkamų sąlygų žuvims migruoti per kliūtis sudarymo studija (tarpinė ataskaita).

[17] Yra įsirengę žuvų pralaidas; pažymime, kad žuvų pralaidos nepanaikina HE daromos žalos gamtai, tačiau tai turėtų būti privaloma priemonė, siekiant sumažinti neigiamą šio verslo poveikį aplinkai.

[18] Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo nr. 33 „dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND2-95) patvirtinimo“ pakeitimo

[19] Hidroelektrinių eksploatuojamų tvenkinių vandens lygių duomenys. Paskutinį kartą tikrinta: 2020 m. rugsėjo 10 d.

[20] Aplinkos apsaugos agentūra (2019). Vandensaugos problemos susijusios su hidromorfologiniais poveikiais Lietuvoje.

[21] Glachant, J.-M. et al. (2014). Regimes for granting rights to use hydropower in Europe.

[22] Aleksandro Stulginskio universiteto atliktas tyrimas.