Žemės ūkis

LR Žemės ūkio ministerijai

Kopija: LR Aplinkos ministerijai

pasiūlymas DĖL ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO, KAIMO PLĖTROS IR ŽUVININKYSTĖS PLĖTROS PROGRAMOS

2020-09-24

Teigiamai vertiname ir pritariame, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius yra netvarus ir reikalauja pertvarkos, kad keistųsi į aplinkosauginiu požiūriu tvarų, žiedinės ekonomikos principais paremtą sektorių. Pritariame, kad ateinančiame dešimtmetyje parama būtų skiriama pertvarkai, o nauju finansiniu laikotarpiu parama būtų skiriama tik tausiam ūkininkavimui bei aplinkosaugos problemų sprendimui.

Siūlymai yra paremti EK strategija „Nuo ūkio iki stalo“ [1] ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija [2]; kitu atveju nurodomas alternatyvus šaltinis. Pabraukti terminai yra cituojami iš šių dokumentų ir siūlomi būti įtraukti kaip raktiniai žodžiai ir frazės į Plėtros programą. Žemiau pateiktos detalūs Aplinkosaugos koalicijos pasiūlymai ir pastabos minimai Plėtros programai.

1. Būtini kertiniai pokyčiai žemės ūkio sektoriuje ateinantį dešimtmetį.

Remiantis LAEI parengta SSGG analize [3], žemės ūkio sektorius neigiamai veikia beveik visus su aplinka susijusius rodiklius. Tačiau darnus ūkininkavimas ūkininkavimas gali turėti priešingą poveikį - jis yra neatsiejamas nuo biologinei įvairovės apsaugos, klimato kaitos švelninimo ir aplinkos būklei gerinimo. Tam būtina keisti ekonominę santvarką, įvedant reikalingus žiedinės ekonominius principus ir įrankius. Siūlome:

2. • akcentuoti, kad maisto grandinė turi daryti neutralų arba teigiamą poveikį aplinkai ir ūkininkai, žvejai ir akvakultūros produktų gamintojai turi sparčiau keisti savo gamybos metodus į tvarius, kad būtų pasiekta geresnių klimato ir aplinkos apsaugos rezultatų;

   • užtikrinti, kad aplinką tausojantis ūkinkavimas turi būtų ekonomiškai patrauklesnis nei taršus ūkininkavimas, todėl būtina patikslinti konkurencijos taisykles ir siekti konkurencingo tvarumo, kad darni produkcija turi būti konkurencingesnė nei tarši („teršėjas moka“ principas);

   • skirti didesnį dėmesį tvarios praktikos finansavimui, atlyginant ūkininkams už jų atliekamas aplinkosaugines paslaugas ir žaliųjų tikslų įgyvendinimą, ir užtikrinant, kad aplinkai netvari praktika bus skatinama keistis, transformuotis;

   • pabrėžti, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos bei konsultavimo paslaugos ūkininkams turi padėti pereinant prie tvarių ir įtraukių sveiko maisto sistemų;

   • išplėtoti maisto švaistymo problemą ir galimas šios problemos priežastis, akcentuojant, kad nors Lietuvoje trūksta patikimų duomenų dėl maisto švaistymo, problema egzistuoja tiek ūkių, tiek perdirbimo, prekybos ir vartotojų lygmenyje [4].

2. Biologinė įvairovės atkūrimas yra ES politikos dešimtmečio prioritetas.

Biologinės įvairovės nykimas yra viena iš didžiausių šio amžiaus grėsmių, todėl ES žaliajam kursui įgyvendinti biologinei įvairovei yra sukurta atskira strategija. Tačiau atsižvelgiant į šios problemos mastą, svarbą, skubų poreikį ją spręsti bei sąsają su ūkine veikla, matome, kad dabartinėje Plėtros programos versijoje biologinės įvairovės problemai skirta neproporcingai mažai dėmesio.

Derinimui pateiktame dokumente trūksta holistinio suvokimo, dėl ko nyksta biologinė įvairovė. Per mažai dėmesio skiriama žemės ūkio intensyvėjimo, homogenizacijos ir monokultūrų plėtros problemai, poreikiui diversifikuoti žemės ūkį (kuri taip pat yra viena iš didžiausių žemės ūkio rizikų klimato kaitos, kenkėjų ir kitų aplinkos pokyčių akivaizdoje) [5]. Taip pat turi būti gvildenama per mažas gamta paremtų sprendimų ir ekosisteminių paslaugų integravimas į aplinkosaugos krizių sprendimus [6], bei ieškoma būdų kaip kurti biologinei įvairovei draugiškesnius ūkius ir skatinti sugyvenimą su gamta.

Kai kuriuos numatytus sprendinius, pavyzdžiui, melioracijos atnaujinimo ir net plėtros, miškų įveisimo ar anglies surišimo skatinimą per biomasės panaudojimą statybose, vertiname ypač kontraversiškai. Tokie sprendiniai ne tik nėra prioritetiniai aplinkosaugai, be taip pat gali stipriai konfliktuoti su biologinės įvairovės išsaugojimu.

Neproporcingai mažai dėmesio skiriama vandenų biologinei įvairovei, jai sukeliančioms problemoms ir atkūrimui. Žuvys ilgą laiką buvo svarbus maisto ir ekonomikos šaltinis. Tačiau vandenų ekosistemos yra tarp labiausiai pažeistų pasaulyje - naujausių tyrimų rezultatais, praeivių bei pusiau praeivių žuvų populiacijos Europos upėse nuo 1970 m. sunyko net 93 proc. [7] Žuvų nykimas [8] yra vienas iš mūsų laikmečio pavyzdžių, kaip nedarnus išteklių panaudojimas tiesiogiai neigiamai paveikęs ekonomiką, šiuo atveju verslinę ir rekreacinę žvejybą [9]. Siekdami atstatyti išnykusius žuvų išteklius, turime atkurti žuvims reikalingas upines ir jūrų buveinių skirtingais jų gyvenimo ciklo etapais, mažinti vandenų taršą. Siūlome:

3. • atskirti biologinės įvairovės problemą nuo aplinkos, suteikiant atitinkamai didesnį dėmesį biologinės įvairovės problemos ir priežasčių aprašymui, išsikeliant aiškų tikslą sustabdyti biologinės įvairovės nykimą;

   • konsultuojantis su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, ir remiantis esamais dokumentais [10], išplėsti biologinės įvairovės nykimo problemą, išsamiai ją aprašant, įtraukiant žemės ūkio naudmenose gyvenančių paukščių indekso parodymus [11], ir su ūkiais turinių sąsąją ekosistemų (agrarinių, miškų, upinių, jūrinių ir kt.) bei buveinių būklės situaciją;

   • aiškiai nurodyti biologinės įvairovės nykimo priežastis:

     1. besikeičianti žemėnauda ir buveinių nykimas, akcentuojant ariamos žemės ir monokultūrų plėtrą (pvz. natūralių pievų vertimas ariama žeme);

     2. klimato kaita;

     3. tarša, akcentuojant trąšų poveikį vandenų biologinei įvairovei ir pesticidų poveikį apdulkintojams;

     4. invazinės rūšys, akcentuojant dėl ūkinės veiklos vykstantį invazinių rūšių plitimą, ir rūšis, paplitusiose agrarinėse ekosistemose (pvz. iš ūkių ištrūkusios kanadinės audinės išstumia vietines gyvūnų rūšis);

     5. biologinės įvairovės išteklių pereikvojimas (pvz. dėl verslinės žvejybos nyksta menkių populiacijos);

   • atsižvelgiant į apdulkintojų svarbą agrarinei būklės sveikatai įvertinti [12], konsultuojantis su Lietuvos entomologų draugiją, įvesti naują rodiklį apdulkintojų populiacijų pokyčiams, pvz. ES naudojamą drugių indeksą ar pan. [13];

   • turi būti vienareikšmiškai sustabdytas didelius organinės anglies kiekius turinčių buveinių ir dirvožemių sausinimas, arimas ar kitos sunaikinimas, ir šios ekosistemos turi būti atkuriamos reikšmingu mastu, ne tik siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, bet ir švelninti klimato kaitą [14];

   • akcentuoti, kad nepakankamai taikomi gamtos procesais pagrįsti sprendimai [15], kaip kertinis principas sprendžiant klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir prastėjančios aplinkos būklės problema;

   • ŠESD absorbcijų didinimas miškininkystėje (įveisiant naujus miškus, formuojant medynus), turi būti paremtas visapusiškai laikantis ekologinių principų;

   • įvardinti ūkininkų konfliktų su gyvąja gamta (ypač, stambiais plėšrūnais, migruojančius paukščius) kaip Lietuvai aktualią spręstiną problemą ir ją išplėsti;

   • siekiant gėlo vandens ekosistemoms ir natūralioms upių funkcijoms atkurti, plačiau aprašyti užtvankų ir hidroelektrinių sukeliamas problemas [16], poreikį šalinti šias kliūtis siekiant atverti upes žuvų migracijai [17] bei užsibrėžti konkretų tikslą siekti sudaryti sąlygas kuo daugiau upių tekėti laisvai.

   • konsultuojantis su šioje srityje dirbančiais mokslininkais, išsamiai aprašyti jūrinių ekosistemų ir biologinės įvairovės nykimo problemą, akcentuojant verslinės žvejybos ir akvakultūros poveikį.

3. Turi būti mažinamas augalininkystės poveikis aplinkai ir užtikrinti gera vandens ir dirvožemio būklė

Lietuvos žemės ūkis paremtas augalininkyste. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas augalininkystės poveikio aplinkai mažinimui, kylančio dėl melioracijos, mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimo. Dėl to, Lietuva turi išsikelti ne mažesnius tikslus, susijusius su agrochemijos poveikio aplinkai mažinimu, nei EK ambicijos.

Plėtros programoje ypač daug dėmesio skiriama melioracijai ir kontroliuojamo drenažo įrengimui, ne tik grindžiant šią priemonę kai prisitaikymą prie klimato, bet ir hidrologinio režimo atstatymu bei vandens taršos mažinimu ir net biologinės įvairovės apsauga.

Drenažo įrengimas ar atnaujinimas vienareikšmiškai nėra aplinkosauginė priemonė, o ūkininkų interesas kontroliuoti hidrologinį režimą ariamoje žemėje. Todėl, tik drenažo sistemų išardymas gali būti laikomas vienintele priemone hidrologiniam režimui atstatyti, o kontroliuojamas drenažas turėtų būti svarstomas kaip vienintelis drenažo tipas senų drenažo sistemų renovacijai. Nauji drenažo įrenginiai neturi būti svarstomi - tokie planai aplinkosauginiu požiūriu prieštarauja tiek biologinės įvairovės, tiek klimato apsaugai. Sutinkame su teiginiu, kad svarbu nustatyti aiškius kriterijus ir prioritetus teritorijoms, kur galėtų būti diegiama išmanioji melioracija, o likusiose teritorijose siekti atkurti natūralų hidrologinį režimą.

Dokumente dirvožemio erozijos problematika yra išsamiai išgvildenta, tačiau mažai kalbama apie dirvožemio organinės anglies mažėjimą ir silpnai užsibrėžti tikslai užtikrinti gerą dirvožemio būklę. Siūlome:

4. • aiškiai pabrėžti, kad nei melioracijos sistemų atnaujinimas, nei kontroliuojamas drenažas nėra aplinkosauginiams tikslams skirtos įgyvendinti priemonės;

   • grąžinti tikslą sumažinti mineralinių trąšų bei pesticidų naudojimą, bent 20 proc. ir 50 proc. iki 2030 m. atitinkamai;

   • akcentuoti, kad reikia sumažinti prarandamų maisto medžiagų kiekį bent 50 proc.;

   • išsikelti tikslą, kad iki 2030 m. bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų skirta ekologiniam ūkininkavimui;

   • remiantis LAEI SSGG analizės rezultatai, išplėtoti dirvožemio organinės anglies (ir derlingumo) mažėjimo problemą ir užsibrėžti tikslą, kad dirvožemio panaudojimas, tręšimas ir apsauga turi būti paremtas žiedinės ekonomikos principu, o dirvožemio derlingumas neprastėtų.

4. Kitos pastabos

Didesnė gyvūnų gerovė ir antimikrobinių medžiagų mažinimas veterinarijoje yra itin svarbūs strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslai.

Lietuvoje gyvūnų gerovės klausimai yra itin aktualūs pilietinei visuomenei (pvz. susiję su kailinių žvėrelių auginimu, narvuose laikomų gyvūnų gerove) [18], ir šie klausimai nėra tinkamai reprezentuojami esamoje Plėtros programos versijoje. Antimikrobinių medžiagų naudojimas taip pat yra opus klausimas visuomenei ir sveikatos apsaugai [19]. Siūlome:

1. • įtraukti gyvūnų gerovės advokatus į sprendimų priėmimo procesą, pvz. VšĮ „Tušti narvai” „Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija”;

   • išplėtoti antimikrobinių medžiagų problemą ir priežastis, užsibrėžiant konkrečius tikslus sumažinti šių medžiagų panaudojimą.

Šaltiniai:

1 Europos Komisija (2020). Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“

2 Europos Komisija (2020). 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija.

3 Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (2019). Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimas.

4 prof. dr. Vlada Vitunskienė, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutas (2020). Maisto švaistymas: mastai, iššūkiai ir jų mažinimo būdai (II dalis).

5 LR Aplinkos ministerija (2019). Klimato kaitos švelninimo atskiruose Lietuvos sektoriuose SSGG analizė. Pataisyta ir papildyta III etapo ataskaita; Institute for European Environment Policy (2017). Joining the dots — soil health, agriculture and climate a briefing on agricultural policy in the EU, its role in soil protection – linking soil to land use related climate goals

6 pvz. Europos Komisija, Nature based solutions; Europos aplinkos agentūra, Green infrastructure: better living through nature-based solutions; Aplinkos ministerija, Ekosisteminės paslaugos.

7 Word fish migration foundation (2020). The Living Planet Index (LPI) for migratory freshwater fish.

8 pvz. Europos Komisija (2015). European Red list of Marine species; Commission approves emergency measures to protect eastern Baltic cod;

9 pvz. Dolan, H. et al. (2005). "Restructuring and Health in Canadian Coastal Communities". EcoHealth. 2 (3): 195–208.

10 pvz. LR aplinkos ministerija (2019). „NATURA 2000“ prioritetinių veiksmų programa (PVP), skirta įgyvendinti Lietuvoje.

11 Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (2019). Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimas.

12 Europos Komisija, EU pollinators

13 Europos aplinkos agentūra (2013). The European Grassland Butterfly Indicator: 1990–2011.

14 Remiantis pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (COM(2018) 392 final), III priede numatytomis prievolėmis numatyta drausti suarti dalį organinę anglį kaupiančių buveinių dėl didelio tokio veiksmo neigiamo poveikio klimatui.

15 žr. 6.

16 Europos Komisija (2018). Guidance document on the requirements for hydropower in relation to EU Nature legislation; aktualizuotas problemos išdėstymas Lietuvoje Aplinkosaugos koalicijos ir Lietuvos hidrobiologų draugijos pozicijoje ir pasiūlymuose Vandens įstatymui.

17 Kurk Lietuvai (2020). Užtvankų reikšmės žuvų migracijai ir Lietuvos situacijos analizė.

18 pvz. Proteste prie Seimo parodyti mirusių kailinių gyvūnų kūnai.

19 SAM. Antimikrobinis atsparumas.