Darnus vystymasis

Aplinkos apsaugos prioritetinės kryptys naujai Vyriausybės programai

2020-11-03

Klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai, Europai ir pasauliui. Nebėra kito kelio, tik keisti mūsų gamybos, vartojimo įpročius ir gyvenimo būdą. Per artimiausią dešimtmetį turi būti padaryti didelio masto pokyčiai, kurie padėtų stabdyti klimato kaitą, atkurti biologinę įvairovę, taip pat prisitaikyti prie jau neišvengiamų pasekmių. Spręsdama iškilusią egzistencinę grėsmę, Lietuva kartu su Europa žengia darnaus vystymosi ir Žaliojo kurso keliu.

Europos Žaliasis kursas ir su juo susijusi pertvarka yra nauja kryptis, kuri visų pirma reikalauja pripažinti grėsmes ir susitarti dėl ambicingų tikslų ir veiksmų. Todėl matome, kad šis Seimas turėtų būti susitarimų Seimas, kuris turėtų pasiekti Lietuvos žaliąjį susitarimą (kursą).

Būsimo Seimo ir Vyriausybės priimami sprendimai, pasiruošimas ir sėkmė derybose dėl Lietuvos įsipareigojimų nulems, ar padėsime pamatus būtiniems pokyčiams. Mes matome šias prioritetines kryptis:

■ Lietuvos žaliasis susitarimas (kursas). Tikimės, kad būsimas Seimas ir Vyriausybė derybose dėl Žaliojo kurso tikslų užtikrins ambicingą, mokslu pagrįstą ir tikrų permainų siekiančią Lietuvos poziciją. Ji negali remtis tik taršių verslų ir aplinkai kenkiančių veiklų interesais, net jei jos šiandien generuoja dideles pajamas. Žaliasis kursas turi tapti Lietuvos pažangos pagrindu. Tikimės, kad tikslai bus įtvirtinti įstatymais.

Žaliasis kursas kartu su skaitmenizacija turėtų būti pagrindas ekonomikai gaivinti COVID-19 krizėje. Raginame vystyti ne tik investicijas į infrastruktūrą, tačiau ir į tyrimus, inovacijas bei kitas vadinamąsias “soft” investicijas, būtinas ieškant susitarimo ir sprendimų (trumpai - ne tik į betoną, bet ir į žmonių kūrybingumą).

Jau dabar aišku, kad patvirtintas Nacionalinis pažangos planas ir baigiamas rengti Bendrasis planas netenkins Žaliojo kurso ambicijų, todėl būtina numatyt šių dokumentų peržiūrą, kai bus pasiekti susitarimai.

Kol siekiama susitarimų, būtina užtikrinti, kad situacija neblogėtų. Tai ypač pasakytina apie biologinės įvairovės būklę. Vienas prioritetinių darbų turėtų būti Natura2000 tinklo įsteigimo baigimas ir kuo greitesnis vertingų buveinių saugomose teritorijose apsaugos užtikrinimas (tiek miškų, tiek pievų, tiek pelkių ir kt.).

Žaliojo kurso įgyvendinimui užtikrinti siūlome svarstyti sukurti Vyriausybės lygmens komisiją ar darbo grupę, kuri koordinuotų tarpinstitucinius susitarimus ir veiksmus.

■ Būtina lyderystė, kuri įtrauktų ir motyvuotų pokyčiams visas suinteresuotas puses. Valdantieji politikai yra atsakingi vesti Lietuvą neišvengiamu pertvarkų keliu, nelaukdami visuomenės spaudimo ar naujų ekologinių nelaimių.

■ Pertvarkyta ir sustiprinta aplinkos apsaugos sistema, užtikrinanti tinkamą aplinkos stebėseną ir kontrolę, visuomenės įtraukimą, deramą finansavimą.

■ Dėmesys užtikrinti teisingą pertvarką ir socialinę įtrauktį įgyvendinant Žaliąjį kursą. Socialinėje politikoje jau dabar turi būti pradėta planuoti, kaip pertvarka ir aplinkos kaitos pasekmės paveiks skirtingas visuomenės grupes. Visų pirma turėtų būti remiamos visuomenės grupės ir verslai, kurie bus labiausiai paveikti neišvengiamų pokyčių.

■ Darnaus vystymosi principų užtikrinimas priimant sprendimus ir planuojant investicijas. Darnus vystymasis yra vienas iš patvirtinto Nacionalinio pažangos plano horizontalių principų. Plane numatyta, kad horizontaliųjų principų įgyvendinimui užtikrinti gali būti sudaromos vyriausybinio lygmens komisijos, darbo grupės. Tačiau tokios grupės nebuvo sukurtos, todėl nerimaujame, kad darnumo principas planuojant ekonomikos gaivinimo investicijas nėra užtikrintas.

Siūlytume peržiūrėti Ateities ekonomikos DNR per darnumo prizmę. Taip pat siūlome peržiūrėti investicinių projektų vertinimo kriterijus ir tvarkas, kad būtų tinkamai įtraukti visi darnumo aspektai: socialinis, aplinkosauginis, ekonominis.

■ Aplinkosauginiai mokesčiai, žalingų subsidijų atsisakymas ir “teršėjas moka” principo užtikrinimas. Mokesčių sistema ir viešųjų finansų nukreipimas turi esminę įtaką keičiant gamybos ir vartojimo pobūdį. Todėl raginame skirti ypatingą dėmesį aplinkosauginiams mokesčiams, sudaryti sąrašą ir atsisakyti klimatui ir aplinkai žalingų subsidijų ir visur laikytis principo “teršėjas moka”.