Gyvoji gamta

Vilniaus miesto savivaldybei
LR Aplinkos ministerijai

Kopija:
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai

DĖL BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGOS IR ATKŪRIMO VILNIAUS MIESTE

Oficialus raštas

2020-11-24

Atsižvelgiant į lapkričio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės ir Žaliosios politikos instituto surengtą Vilniaus aplinkos apsaugos forumą ir jo metu vykusias diskusijas, teikiame pasiūlymus nacionaliniams teisės aktams ir politikos formavimo procesams dėl prioritetinių biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo veiksmų ir priemonių Vilniaus mieste.

1. Esamos situacijos apžvalga

1.1. Biologinės įvairovės svarba ir tendencijos

Biologinė įvairovė, t.y. genetinė, rūšių ir ekosistemų įvairovė, nyksta dėl žmogaus veiklos ir šis nykimas yra sparčiausias žmonijos istorijoje.[1] Siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ją atkurti, būtina skubiai imtis veiksmų.

Miestai yra labai svarbūs biologinės įvairovės apsaugai ir visoje Europos Sąjungoje yra skiriama vis daugiau dėmesio gamtos puoselėjimui miesto teritorijose.[2] Miestuose aptinkama unikalių nacionalinės ir vietinės reikšmės rūšių ir buveinių. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste esantis Panerių tunelis yra svarbi nacionalinės reikšmės buveinė žiemojantiems šikšnosparniams. Vilniaus mieste gyvena įvairūs saugotinų rūšių gyvūnai, pvz., ūdros, skiauterėtieji tritonai, ovaliosios geldutės, auga saugotini augalai,[3] pvz., tamsialapis skiautalūpis, plačialapė klumpaitė.

Biologinės įvairovės apsauga miestuose taip pat yra svarbi dėl jos teikiamų ekosisteminių paslaugų, kurios dažnai yra nepakeičiamos technologiniais sprendiniais.[4] Pavyzdžiui, želdiniai yra svarbūs oro ir mikroklimato reguliavimui, rekreacinėms veikloms. Tad želdinių teikiamos ekosisteminės paslaugos padeda gyventojams palaikyti fizinę ir emocinę sveikatą. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, didžioji dalis šalies gyventojų gyvena miestuose, todėl biologinės įvairovės nykimas miestuose tiesiogiai kelia grėsmę žmonių gyvenimo kokybei.

Esamos pastangos yra nepakankamos, kad būtų užtikrinta gera biologinės įvairovės būklė. 2020 m. Europos Komisijos paskelbtoje gamtos būklės ataskaitoje[5] teigiama, kad vos penktadalis buveinių Lietuvoje yra geros būklės; likusios yra vidutinės arba blogos būklės. Taip pat pažymima, kad bent pusė rūšių nėra geros būklės.

Iš esamų Vilniaus mieste atliktų monitoringo duomenų sunku nubrėžti ilgalaikes tendencijas dėl biologinės įvairovės būklės Vilniuje. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad monitoringo metu užfiksuota, jog biologinė įvairovė buvo gausiausia saugomose teritorijose, o besiplečiantys naujieji gyvenamieji rajonai buvo labai skurdūs biologinės įvairovės atžvilgiu. Viena vertus, monitoringo rezultatai patvirtino saugomų teritorijų tinklo palaikymo ir plėtros svarbą, tačiau taip pat parodė ir tai, kad būtina puoselėti biologinę įvairovę už mieste esančių saugomų teritorijų ribų. Remiantis faktu, kad naujai vystomuose rajonuose nėra integruojama biologinė įvairovė, bei šalies mastu matomos jos būklės prastėjimo tendencijos, galima daryti prielaidą, kad biologinės įvairovės būklė Vilniaus mieste nėra palankioje situacijoje.

Biologinės įvairovės apsauga turi būti paremta tiek esamų vertybių išsaugojimu, tiek tapti integralia miesto vystymo ir tvarkymo veiklų dalimi. Tad biologinės įvairovės apsauga turi būti nulemta ne tik aplinkosauginių pastangų, bet lygiagrečiai vystoma kartu su ūkinėmis veiklomis, pavyzdžiui, su statybomis ir renovacija. Atitinkamai, tokią apsauga turi būti numatyta teisiniu reguliavimu, kuris šiuo metu nėra pakankamas.

1.2. ES biologinės įvairovės strategija 2030 m.

Š.m. gegužės mėnesį ES paskelbė biologinės įvairovės strategiją, kuria užsibrėžta sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.[6] Formuluodami savo pasiūlymus remiamės šia strategija ir tikimės, kad mūsų pasiūlymai padės Vilniaus miestui ir Lietuvai įgyvendinti su biologine įvairove ir šia ES strategija susijusius tikslus.

Išskyrėme penkis pagrindinius strategijos tikslus, kurie yra aktualūs Vilniaus miestui:

• miestuose, kuriuose gyvena bent 20 000 gyventojų, turėti plataus užmojo miestų žalinimo planus;

• smarkiai sumažinti neigiamą poveikį pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms, kad būtų pasiekta gera aplinkos būklė;

• pakeisti apdulkintojų populiacijos mažėjimo tendenciją;

• jautriose teritorijose, pvz., miestų žaliosiose zonose, nenaudoti jokių cheminių pesticidų;

• atkurti sąlygas laisvai tekėti upėms.

Kitame skyriuje pateikiame pasiūlymus teisiniam reguliavimui, kaip Vilniuje tinkamai siekti šių tikslų ir gerinti biologinės įvairovės būklę planuojant ir tvarkant miestą.

2. Pasiūlymai miesto planavimui

Vilniaus miesto savivaldybės rengiami strateginiai ir teritoriniai planavimo dokumentai (Vilniaus miesto savivaldybės 2020-2022 m. strateginis veiklos planas ir kiti ateityje rengiami veiklos planai bei Vilniaus miesto bendrasis planas)[7] turi numatyti būtinus veiksmus ir pokyčius efektyviai biologinės įvairovės apsaugai. Siekiant, kad tokie planai atneštų reikiamus pokyčius, siūlome:

• visus miesto planavimo procesus vertinti per biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų prizmę, taip pat atsižvelgiant į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo uždavinius;

• įvesti žaliosios infrastruktūros konceptą į miesto planų rengimą (žalioji infrastruktūra – gamtos procesais paremti sprendimai miesto ekologinėms, socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti bei miestui vystytis);[8]

• inicijuoti gamtinio karkaso ir žalios infrastruktūros būklės ir nuoseklų vertinimą ir siekti atstatyti arba įrengti žalias jungtis urbanizuotose teritorijose, užtikrinant bioįvairovei palankų „žalių koridorių” funkcionavimą;

• pilietinė visuomenė ir bendruomenės turi būti aktyviai įtraukiamos į šių planų rengimą bei kitus su miesto planavimu susijusius procesus;

• turi būti numatytas nuoseklus visuomenės švietimas apie biologinę įvairovę ir jos apsaugai priimtus sprendimus;

• turi būti numatytas nuoseklus biologinės įvairovės monitoringas.

Toliau pateikiame esmines mūsų matomas problemas bei galimybes sprendžiant biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo klausimus Vilniaus mieste.

3. Pasiūlymai miesto tvarkymui

3.1. Želdynų, lapų ir negyvos medienos tvarkymas

Želdiniai yra biologinės įvairovės apsaugos požiūriu prioritetinės buveinės ir ekosistemos miestuose. Pavyzdžiui, viena iš tokių vertingų buveinių yra negyva mediena, kuri yra ypatingai svarbi skaidytojų bendrijų ir tokių saugotinų rūšių kaip niūriaspalvis auksavabalis apsaugai. Kitas pavyzdys yra žydinčios pievos, kurios turi būti nešienaujamos, kad apdulkintojai galėtų jose maitintis – kartu su pesticidų mažinimu, tai yra svarbiausia apdulkintojų apsaugos priemonė. Nuo medžių nukritę lapai yra buveinė vabzdžiams ir smulkiems žinduoliams; jie taip pat ir natūrali trąša naujai augmenijai.

Tinkamas želdinių tvarkymas yra svarbus gerinant tiek buveinių, tiek rūšių (įskaitant apdulkintojus) būklę. Tačiau dažnai miestai yra tvarkomi neatsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugos poreikį. Pavyzdžiui, taikant „pavojingo medžio“ sąvoką, neretai yra neatsakingai nukertami seni, drevėti medžiai, kurie yra svarbi mikrobuveinė perintiems paukščiams, šikšnosparniams, bestuburiams. Pasitaikydavę precedentų, kad projektuojant, atnaujinant ir tvarkant miesto parkus, apželdintus skverus ir aikštes (pvz., Sapiegų parką), apskritai nebuvo įvertinama biologinės įvairovės situacija ir reikalingos sąlygos biologinei įvairovei puoselėti, dėl to projektuose nenumatomos reikiamos apsaugos priemonės. Toks miesto tvarkymas galimai nėra orientuotas ir į realius gyventojų poreikius, pavyzdžiui, nušienaujami statūs šlaitai, kuriais žmonės nevaikšto, ar surenkami visi nukritę lapai.

Siūlomi sprendimai:

• rengiant miesto želdynų projektus, pasitelkti biologinės įvairovės ekspertinį vertinimą bei diegti efektyvius sprendimus biologinei įvairovei išsaugoti;

• nuosekliai keisti visuomenės bei miestų administracijos požiūrį į drevėtus medžius, lapus, negyvą medieną, nešienaujamą žolę ir atitinkamai priimti daugiau gamtai palankių sprendimų ir veiksmų, susijusius su miesto tvarkymu, t.y. palikti daugiau lapų, nešienautų plotų ir t.t.;

• išplėsti saugotinų želdinių rūšių sąrašą remiantis LR Želdynų įstatymo nuostata kad miesto želdiniai yra saugotini nedarant išimčių vaismedžiams, alyvoms ir kt. bei keisti požiūrį į želdinių priežiūrą, apimant ne tik kirtimą ir genėjimą, bet ir gydymą, parėmimą;

• inicijuoti kokybiškų priklausomųjų želdynų prie naujai statomų gyvenamosios ir komercinės paskirties objektų kriterijų įdiegimą miesto lygyje;

• reikšmingai sumažinti pesticidų naudojimą miesto žaliose erdvėse;

• įrengti dirbtines buveines apdulkintojams ir kitoms svarbioms, saugotinoms rūšių grupėms;

• nuosekliai šviesti gyventojus, teritorijų tvarkymo paslaugas teikiančias įmones ir tas paslaugas administruojančius savivaldybės skyrių darbuotojus apie savivaldybės daromus veiksmus biologinės įvairovės apsaugai;

• skatinti gyventojus taip pat aktyviai dalyvauti saugant biologinę įvairovę.

Pasiūlymai teisės aktams:

• pakeisti LR Vyriausybės nutarimą „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“,[9] atsisakant žvaigždute pažymėtos išnašos, kurioje nurodomos saugotinų želdinių rūšys, užtikrinant apsaugą kuo didesnei želdinių rūšių įvairovei, atitinkančiai nurodytus saugotinų medžių ir krūmų kriterijus (įskaitant alyvas, jazminus, vaismedžius ir kt., kurie šiuo metu nepatenka į sąrašą);

• peržiūrėti esamus Vilniaus miesto želdynų tvarkymo projektus, įtraukiant siūlomus sprendimus.

3.2. Čiurlių, šikšnosparnių ir kitų rūšių buveinių įrengimas vykdant statybos ar renovacijos projektus

Miesto infrastruktūra potencialiai gali būti vystoma sukuriant vertingas buveines biologinei įvairovei. Tačiau dažniausiai infrastruktūra yra vystoma biologinės įvairovės ir jos buveinių sąskaita. Vienas iš šiuo metu aktualiausių pavyzdžių Vilniaus mieste yra daugiabučių renovacija. Senuose daugiabučiuose yra plyšių, kuriuos čiurliai naudoja kaip perimvietes, o šikšnosparniai kaip dienojimo buveines. Renovuojant daugiabučius šios buveinės yra sunaikinamos, neįrengiant alternatyvių buveinės šiems gyvūnams.

Panašios problemos yra identifikuojamos ir kitose statybų srityse. Pavyzdžiui, projektuojant naujus statybų projektus, nenumatomos jokios biologinės įvairovės apsaugos priemonės. Infrastruktūra turi būti vystoma atsižvelgiant į vietos biologinės įvairovės poreikius.

Sprendimai:

• • • į būsto renovacijos planus turi būti įtrauktos biologinės įvairovės apsaugos priemonės, pvz., inkilai čiurliams ir šikšnosparniams;

    • vystant naujus statybų projektus, turi būti atliekamas ekspertinis vertinimas ir numatomos efektyvios priemonės biologinės įvairovės apsaugai.

Pasiūlymai teisės aktams:

• • • Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo[10] antrojo skirsnio trečiąjį straipsnį papildyti punktu, numatančiu, kad valstybės parama būsto renovacijai turi būti skiriama tik tai atvejais, kai atnaujinimo projektuose yra numatomos priemonės biologinės įvairovės apsaugai.

3.3. Žuvų migracijos sąlygų gerinimas

Vilniaus ir Grigiškių upės, pavyzdžiui, Vilnia, Riešė ir Vokė, yra nacionaliniu mastu svarbios upės lašišinių žuvų migracijai ir nerštui. Tačiau nepaisant šių upių svarbos, žuvų migracijos apsaugos ir atkūrimo potencialas yra neišnaudotas dėl šiose upėse esančių užtvankų. Užtvankos užkerta žuvims migracijos kelius, pakeičia upių hidrologiją ir natūralias ekosistemas. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Vokės ir Riešės upėse, nesudarytos net minimalios sąlygos žuvų migracijai užtikrinti įrengiant žuvų pralaidas. Atkreipiame dėmesį, kad žuvų pralaidos neišsprendžia užtvankų sukeliamų aplinkosauginių problemų, bet jas sušvelnina.

Žuvų migracijos sąlygų sudarymas ir kelių atvėrimas reikalauja diskusijų ir ilgalaikės vizijos, į kurios formavimą turi būti įtraukta visuomenė, vietos gyventojai ir užtvankas eksploatuojančios įmonės. Formuojant šią viziją, turi būti pasverta užtvankų teikiama socio-ekonominė nauda lyginant su daroma žala gamtai bei reikalingomis investicijomis šiems statiniams išlaikyti juos eksploatuojant ir renovuojant. Užtvankas, kurių socio-ekonominė vertė maža (jos yra nepelningos, nefunkcionalios, nusidėvėjusios ar apskritai neprižiūrimos) lyginant su jų poveikiu biologinei įvairovei, raginame išardyti.

Sprendimai:

• • • ieškoti ilgalaikių sprendimų žuvų migracijos sąlygoms sudaryti Vilniaus apskrities upėse, prioretizuojant užtvankų išardymą, o nesant tokiai galimybei – įrengiant efektyvias pasrovines ir priešsrovines žuvų pralaidas bei minimizuojant daromą žalą upių biologinei įvairovei.

Pasiūlymai teisės aktams:

• • • 2022-2027 m. Nemuno upių baseinų rajono valdymo plane[11] ir priemonių programoje turi būti numatytos priemones, kuriomis būtų sprendžiami žuvų migracijos kelių atvėrimo klausimai Vilniaus savivaldybės administruojamoje teritorijoje, prioretizuojant užtvankų išardymą, nesant tokiai galimybei – užtikrinti efektyvių žuvų pralaidų įrengimą.

Šaltiniai:

[1] IPBES (2019). The global assessment report on biodiversity and ecosystem services.
[2] Pvz. Europos Komisija (2019). Enhancing Resilience of Urban Ecosystems through Green Infrastructure (EnRoute).
[3] Vilniaus miesto savivaldybė (2016). Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir jos informacinės sistemos 2013-2016 m. programos ataskaita už 2016 m.
[4] IPBES (2019). The global assessment report on biodiversity and ecosystem services.
[5] Europos aplinkos agentūra (2020). State of nature in the EU.
[6] Europos Komisija (2020). EU biodiversity strategy 2030.
[7] Vilniaus miesto savivaldybė. Planavimo dokumentai.
[8] Europos Komisija. Ecosystem services and green infrastructure.
[9] Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems
[10] Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 pakeitimo įstatymas
[11] Aplinkos apsaugos agentūra (2020). 2022-2027 m. upių baseinų rajonų valdymo planai ir priemonių programos.