Visuomenės Balsas

Pranešimas skaitytas Prezidento iniciatyvos „Žalia Lietuva“ penktojoje nuotolinėje diskusijoje, skirtoje nevyriausybinio sektoriaus atstovams.

Daugiau apie diskusiją skaitykite prezidentūros pranešime „Žalios Lietuvos“ diskusija su nevyriausybininkais – Lietuvai reikia realios, o ne popierinės aplinkosaugos.

KOKS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO SIEKIANT ŽALIOSIOS PERTVARKOS?

Pranešimas Prezidento iniciatyvos „Žalia Lietuva“ nuotolinėje diskusijoje

2020-11-24

Kodėl svarbu žalioji pertvarka

Aplinkosauginės krizės – klimato krizė, rūšių nykimo krizė, taršos krizė – kelia egzistencinę grėsmę žmonijai. Tai ne nuomonė. Tai patvirtinta mokslu. Šioms krizėms spręsti būtina ekonomikos, vartojimo ir net gyvenimo būdo pertvarka. Turi keistis tai, kas šiandien laikoma normalu ir įprasta – perteklinis vartojimas, didelė tarša, gamtos resursų pereikvojimas ir t.t. Ir tai palies visus. Tokio masto pertvarka reikalauja kūrybingumo, naujų žaidėjų, naujų sprendimų. Taip pat reikalauja visuomenės sutelkimo ir pasiryžimo keistis. Svarbu užtikrinti teisingą ir įtraukų pokytį, nes jei dalis visuomenės netikės grėsmėmis arba jausis, kad gali būti apgauti, tai pokytis nepavyks.

Europos Žaliasis kursas nubrėžia kryptį, numato uždavinius ir rodiklius, kas turi keistis, kad Europa persitvarkytų ir įveiktų aplinkosaugines krizes. Mes – Aplinkosaugos koalicija – siekiame, kad Žaliasis kursas, skirtingai nuo daugybės ankstesnių planų, pavyktų ir jau po dešimties metų turėtume kitą – geresnę – realybę.

Žaliajam pokyčiui svarbus kiekvieno vaidmuo: valdžios institucijų, mokslo, verslo, švietimo, kultūros. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) taip pat turi savo misiją ir rolę. Ji visų pirma grindžiama tuo, kad NVO sudaro bendruomenė, kuriai tikrai nuoširdžiai rūpi keliami klausimai ar problemos. Taip pat tuo, kad NVO gali laisvai mąstyti ir veikti, gali leisti sau būti kitokiems nei įprasta, būti už esamos sistemos normalumo ribų.

Pilietinės visuomenės vaidmuo siekiant pokyčio

Mokslas jau keli dešimtmečiai perspėja ir ragina imtis pokyčių. Nors politikų sprendimai turi būti grįsti mokslu, tačiau dažnai taip nėra. Svarbesnė yra įtaka, nusistovėjusi tvarka, vyraujanti nuomonė. Be to, daug kas nenori pokyčių, nes tiesioginės grėsmės sau šiandien nejaučia, o pokyčiams reikia daug papildomų pastangų, valios, mąstymo ir finansinių išteklių.

Šioje situacijoje galima įvardinti keturis pagrindinius pilietinės visuomenės ir NVO vaidmenis.

Pirmas pilietinės visuomenės uždavinys – supažindinti politikus su mokslinių darbų rezultatais ir priversti priimti būtinus sprendimus, nors jie nebūtinai patinka šiandienos įtakingiausiems. Europos Komisija Žaliąjį kursą grindė ir tuo, kad pokyčių reikalauja visuomenė. Taigi, sakykime ačiū visiems aktyviems Europos piliečiams, o ypač Europos jaunimui.

Kitas svarbus vaidmuo – advokacija ir nuolatinis raginimas žaliajam pokyčiui. Kažkas turi atsverti dabartinio verslo ir dabarties ūkio šakų lobizmą ir priminti apie grėsmes bei apie į ateitį orientuotus sprendimus. Mes visur kartojame, kad žalioji pertvarka nėra nuomonė, o mokslu grįsta būtinybė. Pvz., miškų kirtimus reikia keisti ne dėl to, kad dalis visuomenės to nori, o todėl, kad būtina stabdyti gamtos ir rūšių nykimą, klimato kaitą.

Trečias labai svarbus vaidmuo – visuomeninė priežiūra. Kartais valdžios institucijos ar verslas pamina viešą interesą. Mūsų misija yra stebėti, kur yra spragos, ir padėti jas užlopyti. Ne bandant perimti institucijų ar verslo veiklas, o siekiant sisteminių pokyčių įgalinant elgtis kitaip.

Ketvirtas vaidmuo – pagalba telkiant ir šviečiant visuomenę. Iš vienos pusės, nevyriausybinis sektorius gali telkti jau aktyvius ir neabejingus piliečius, padėti, kad jie su naujomis idėjomis ir pasiūlymais įsitrauktų į sprendimų priėmimo procesus. Tuo pačiu parodant, kad dalis pilietinės visuomenės jau pasirengusi prisidėti. Iš kitos pusės, nevyriausybininkai gali lengviau pasiekti dalį dar abejojančių, įsiklausyti į jų nuogąstavimus ir padėti rasti sprendimus.

Prašymai prezidentūrai, kad galėtume įgyvendinti savo misiją

Padėkite įvirtinti pilietinę visuomenę, kaip svarbų pokyčio dalyvį. Tam NVO iš girdimumo ir finansavimo pakraščių turi tapti centrinėmis dalyvėmis, kartu su verslu, mokslu ir kitais tradiciniais žaidėjais. Du konkretūs prašymai:

Įtraukite NVO į sprendimus tokiu pačiu lygmeniu kaip verslą ar tradicinių ūkio šakų atstovus. Jei kviečiate juos, tai kvieskite ir NVO. NVO darbas yra kalbėti kitaip nei įprasta, kelti klausimus. Leiskite atnešti kitus požiūrio kampus.

Savo išsakoma pozicija keiskite įsivyravusį neteisingą požiūrį į ekonomiką, kad tai tik verslas, o nevyriausybininkai ir aplinkosauga - trukdžiai. Ne - nevyriausybinis sektorius yra būtina sudedamoji ekonomikos dalis. Taip pat, socialinės ir gamtinės aplinkos gerinimas yra visų be išimties ekonomikos dalyvių pareiga, o ne „problemėlės šalia įprastos ekonomikos, kurias sutvarkys idėjininkai“.


Ačiū už „Žaliosios Lietuvos iniciatyvos“ diskusijas. Tikimės, kad jos bus dar vienas postūmis telktis ir daryti realius pokyčius.


Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė