Darnus vystymasis
Ankstesni pasiūlymai šia tema: "Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės"
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
DĖL NACIONALINĖS KLIMATO KAITOS VALDYMO DARBOTVARKĖS PROJEKTO
Papildomi pasiūlymai Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės punktui “25.2.6. ŽNŽNKM sektoriuje”
2021-04-22
Peržiūrėję NEKSP darbo grupės posėdyje pristatytą Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės versiją vertiname, kad ŽNŽNKM sektoriaus tikslai po visų patikslinimų yra dar labiau orientuoti į medienos gaminius ir akcentuoja išskirtinai ūkinę miškininkystę. Manome, kad šis skyrelis turėtų būti dar kartą peržiūrėtas pripažįstant natūralios gamtos atstatymo ir išsaugojimo svarbą klimato kaitos švelninimui, taip pat ekologines bioekonomikos ribas.
Žemiau teikiame konkrečius pasiūlymus ir jų paaiškinimus. Siūlomi pakeitimai pažymėti mėlynai. Pilkai pateikti paaiškinimai ir pastabos.
25.2.6. ŽNŽNKM sektoriuje[1] darniai naudojant žemės ūkio naudmenas ir miško žemę, saugant ir atkuriant organinę anglį kaupiančias gamtines buveines (miškus, pievas, pelkes, šlapžemes) ir užtikrinant jų gerą ekologinę būklę, taip pat bei didinant medienos panaudojimą statyboje ir ilgaamžių produktų gamyboje nesudarant papildomo neigiamo poveikio ekosistemoms, didinti absorbcinį potencialą bei jį efektyviausiai panaudoti, ir pasiekti, kad būtų absorbuojamas daug didesnis ŠESD kiekis už šio sektoriaus išmetamą kiekį ir sudarytų mažiausiai 6,5 mln. t CO2e per 2021–2030 m. laikotarpį[2]. Tikslo siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius:
25.2.6.1. pasiekti, kad ŽNŽNKM sektoriaus dirbamos žemės išmetamas ŠESD kiekis nuolat mažėtų;
25.2.6.2. didinti miškuose ir medienos produktuose kaupiamos organinės anglies atsargas ir intensyvinti kasmetinį organinės anglies absorbavimą plėtojant darnią miškininkystę, užtikrinančią miškų našumo, išauginamos medienos tame pačiame plote pastovų didėjimą bei platesnį vietinių žaliavų panaudojimą medienos produkcijos gamybai;
Siūlome atskirti tikslą didinti miško absorbcinį potencialą nuo tikslo kaupti anglį medienos gaminiuose. Nes juos suplakus yra daroma prielaida, kad klimatui palanki miškininkystė būtinai turi būti ūkinė. Apie organinės anglies kaupimą ilgaamžiuose produktuose yra punktai 25.2.6.8. ir 25.2.6.9.
Siūlome tokio lygio strateginiame dokumente nenurodyti tikslių miškininkystės praktikų ir tikslų, ypač atsižvelgiant į tai, kad mokslinė diskusija, kokia miškininkystė - ūkinė, gamtiškoji ar natūralūs miškai - yra palankesnė klimato kaitos švelninimui vis dar vyksta ir vienareikšmio atsakymo nėra.
25.2.6.3. iki 2024 m. padidinti šalies miškingumą mažiausiai iki 35 proc., prioritetą teikiant plotams, savaime apaugusiems medžiais ir krūmais, ir visapusiškai laikantis ekologinių principų;
Siūlome pridėti svarbų miškingumo didinimo principą, kuris numatytas ES biologinės įvairovės strategijoje “6.Visapusiškai laikantis ekologinių principų ES pasodinti tris milijardus naujų medžių.”
25.2.6.4. iki 2030 m. ne mažiau 8000 ha didinti daugiamečių pievų plotus;
8000 ha yra išskirtinai mažas skaičius, ypač lyginant su mąstais, kuriais pastaruoju metu mažėja pievų jas verčiant arimais. Pagal 2021 metų Lietuvos nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitą, vien per 2018 metus pievų sumažėjo 9 983 ha, per 2017 - 23 561 ha., o lyginant su 2005 metais 303 091 ha. Tikslinga būtų nurodyti metus su kuriais lyginant turi būti padidėjimas. Viliamės, kad šis skaičius bus ženkliai ambicingesnis atnaujintame NEKS.
25.2.6.5. iki 2024 m. plotus, kuriuose taikomos neariminės technologijos, padidinti 1,5 karto, iki 2030 m. – 3 kartus;
25.2.6.6. iki 2024 m. bent 4 proc., 2030 m. – 10 proc. žemės ūkio naudmenų panaudoti biologine įvairove turtingiems kraštovaizdžio elementams kraštovaizdžiui įvairinti; (originalus tekstas „biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai“)
Siūlome naudoti tikslią formuluotę iš ES biologinės įvairovės strategijos “4.Užtikrinti, kad bent 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės sudarytų biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai”. Esama formuluotė nepagrįstai susiaurina tikslus.
25.2.6.7. iki 2030 m. atkurti ne mažiau 8000 ha daug anglies turinčių ekosistemų plotų ir užtikrinti jų tvarų naudojimą bei iki 2024 m. sustabdyti naujų natūralių pelkių eksploatavimą;
25.2.6.8. skatinti vartojimo įpročių pokyčius, didinant iš atsinaujinančių medienos išteklių pagamintų gaminių ir energijos naudojimą, taip prisidedant prie taršesnių neatsinaujinančių išteklių naudojimo mažinimo; užtikrinti ir nuolat stebėti atsinaujinančių medienos produktų gamybos tvarumo reikalavimus, kad nebūtų papildomo neigiamo poveikio ekosistemoms;
Svarbi priemonė, bet ji veiksminga tik jei užtikrinami tvarumo reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad ES biologinės įvairovės strategijoje taip pat pažymima rizika klimatui ir biologinei įvairovei, kylanti dėl biomasės naudojimo energijai gaminti.
25.2.6.9. skatinti pramonei tinkamų augalų (pluoštinių ir kt.) auginimą bei jų ir medienos panaudojimą pramonės šakose siekiant didinti kaupiamos organinės anglies atsargas ilgaamžiuose produktuose, užtikrinant, kad tai neturės papildomo neigiamo poveikio ekosistemoms;
Anglies užrakinimas ilgaamžiuose produktuose yra papildoma priemonė, kuri negali tapti pagrindine ir sukurti papildomas paskatas dar labiau skurdinti ir ūkinti ekosistemas.
25.2.6.10. plėtoti bioekonomiką, orientuotą į aukštą pridėtinę vertę ir pereinančią į žiedinę, ir pasiekti, kad bioekonomikos indėlis į šalies BVP padidėtų dvigubai, palyginti su 2005 m., ir siektų mažiausiai 26 proc;
Bioekonomika apima ir labai netvarias praktikas, todėl neturėtų būti tikslo plėtoti bet kokią bioekonomiką nurodant kaip tikslą tik BVP didėjimą. Siūlome pabrėžti orientaciją į aukštą pridėtinę vertę ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos.
Kaip nurodoma “Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studijos projekto pristatymo santraukoje” (2017). “Ateities bioekonomika Lietuvoje siejama su pakopiniu biomasės panaudojimo principu, pagal kurį biomasė pirmiausia turi būti naudojama didžiausios pridėtinės vertės produktų gamybai. Šis sektorius turi būti vystomas taip, kad būtų suderintas apsirūpinimas maistu, tvarus atsinaujinančių išteklių naudojimas pramoniniams tikslams ir aplinkos apsaugos užtikrinimas. Šiai dermei užtikrinti svarbu pereiti prie žiedinės ekonomikos.”
iki 2040 m.:
25.2.6.11. didinti kaupiamos ir kasmet absorbuojamos organinės anglies kiekius, vykdant darnų žemės ūkio ir miškų paskirties žemės naudojimą, saugant ir atkuriant organinę anglį kaupiančias gamtines buveines (miškus, pievas, pelkes, šlapžemes), užtikrinant jų gerą ekologinę būklę, užtikrinant kasmetinio organinės anglies absorbavimo miškuose didėjimą užtikrinant nuolatinį miško auginimo praradimų mažėjimą, tolygiai didėjantį miškų produktyvumą ir atitinkamą miško naudojimąbei skatinant ilgaamžių medienos produktų gamybą iš šalyje užaugintos medienos lyginant su 2030 m.;
Siūlome pabrėžti gamtos svarbą, o taip pat nenurodyti tikslių miškininkystės praktikų ir tikslų, ypač atsižvelgiant į tai, kad mokslinė diskusija, kokia miškininkystė - ūkinė, gamtiškoji ar natūralūs miškai - yra palankesnė klimato kaitos švelninimui vis dar vyksta ir vienareikšmio atsakymo nėra.
25.2.6.12. vykdant tvarų žemės ūkio ir miškų paskirties žemės naudojimą, didinti sukauptos organinės anglies atsargas lyginant su 2030 m.;
25.2.6.13 ieškant ilgalaikių klimato kaitos problemos sprendimų skirti daugiau dėmesio gamtos procesais grįstiems sprendimams.
Nors gamtos svarba tiek švelninant, tiek prisitaikant prie klimato kaitos jau yra pripažinta, tačiau Lietuvoje ši svarbi sritis yra menkai išvystyta. Siekiant paskatinti platesnį gamtos svarbos pripažinimą siūlome pridėti papildomą punktą dėl gamtos procesais grįstų sprendimų ne tik prisitaikymo prie klimato kaitos skyriuje.