Gyvoji gamta

Aplinkos apsaugos agentūrai

LR Aplinkos ministerijai

DĖL UPIŲ BASEINŲ RAJONŲ VALDYMO PLANŲ IR PRIEMONIŲ PROGRAMŲ

Oficialus raštas

2021-06-08

Atsižvelgdami į Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje paskelbtą kvietimą,[1] teikiame pasiūlymus 2022–2027 m. upių baseinų rajonų valdymo planų ir priemonių programų projektams.

Džiaugiamės, kad Lietuvos upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planų ir priemonių programų projektai yra ambicingi ir juose yra numatomi sprendimai svarbiausioms šalies vandensaugos problemoms spręsti. Ypač palaikome iniciatyvą spręsti problemas, susijusias su augalininkystės sukeliama tarša bei kliūtimis upėse. Manome, kad būtina spręsti ariamosios žemės plėtros, mineralinių trąšų, užtvankų (jų liekanų, ir kitų upėse esančių kliūčių) ir hidroelektrinių sukeliamas problemas, siekiant reikšmingai priartėti prie ES vandens pagrindų direktyvos tikslų ir užtikrinti gerą upių ir kitų paviršinių vandenų būklę. Šių problemų sprendimai taip pat yra esminiai įgyvendinant ES žaliojo kurso – ES biologinės įvairovės[2] ir „Nuo ūkio iki stalo“[3] – strategijas ir tikslus, susijusius su mineralinių trąšų naudojimo ir maistinių medžiagų išsiplovimo mažinimu bei upių vientisumo atkūrimu.

Nerimą kelia tai, kad iki šiol UBR planai buvo įgyvendinami itin vangiai. Šių planų įgyvendinimui jų tikslai ir priemonės turi atsispindėti kituose nacionalinės reikšmės strateginiuose planuose, ypač susijusiuose su šalyje vystoma ūkine politika. Prašome pateikti pasiūlymus šiuo metu rengiamam Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui bei atstovauti planuose numatytoms priemonėms tiek minėtame strateginiame plane, tiek tolesniuose teisėkūros procesuose, susijusiuose su vandensauga ir atsinaujinančios energetikos (hidroenergetikos) politika. Vandensaugos tikslai turi būti geriau atliepti klimato politikoje, sektorinių plėtros programų rengimo procesuose.

Toliau pateikiame papildomus pasiūlymus UBR valdymo planams ir priemonių programoms pagal temas.

1. Pasiūlymai dėl žemės ūkio taršos mažinimo priemonių

1.1. Palaikome šiuos siūlymus:

1.1.1. Rinkti duomenis apie sunaudojamas mineralines trąšas ir mažinti šių trąšų sukeliamą poveikį aplinkai

Pagrindimas: ariamos žemės plėtra ir su tuo susijęs augantis mineralinių trąšų sunaudojimas yra esminės priežastys, dėl kurių Lietuvoje kenčia ne tik vandenų būklė, bet ir klimatas,[4] dirvožemis,[5] biologinė įvairovė.[6] Lietuvoje nėra sistemingai renkami duomenys apie ūkio lygyje sunaudojamas trąšas, dėl to sudėtinga priimti tinkamus sprendimus, susijusius su trąšų poveikio aplinkai mažinimu.

Palaikome Nemuno, Dauguvos, Ventos ir Lielupės upių baseinų valdymo planuose ir priemonių programose nustatytą prioritetų tvarką, kurioje didžiausias prioritetas skirtas tręšimo planavimui, trąšų sukeliamo poveikio aplinkai mažinimui. Taip pat pritariame, kad sunaudojamos trąšos turi būti deklaruojamos, o duomenys apie sunaudojamas trąšas turi būti surenkami skaitmeninėje duomenų bazėje, siekiant pagrįsti politinius sprendimus dėl trąšų sukeliamo poveikio vandenims ilgalaikėje perspektyvoje.

1.1.2. Ariamoje žemėje taikyti aplinkai draugiškas ūkininkavimo praktikas

Pagrindimas: dažnai ūkininkaujama siekiant užauginti maksimalų derlių, neatsižvelgiant į poveikį dirvožemiui ir kitiems gamtiniams ištekliams bei į ilgalaikio pelno siekimą.[7] Aplinkosauginių praktikų taikymas sušvelnintų žemdirbystės poveikį aplinkai, be to, kai kurios praktikos, o ypač beariminė žemdirbystė, per santykinai trumpą laikotarpį gali tiesiogiai padidinti ūkininkų pelną.

Pritariame Žemės ūkio vandens taršos mažinimo priemonių sąvade pateiktoms išvadoms ir Nemuno, Dauguvos, Ventos ir Lielupės upių baseinų valdymo planuose ir priemonių programose siūlomoms priemonėms dėl maistinių medžiagų sukeliamos taršos mažinimo, t. y. tręšimo sumažinimui rizikos vandens telkinių baseinuose, beariminei žemdirbystei, tarpiniams augalams ir ražienoms, išlaikomoms per žiemą, vandens apsaugos juostų padidinimui, augalų rotacijai. Taip manome, kad šios priemonės turi privalomos ir reglamentuojamos kaip agrarinės būklės reikalavimai (žr. 1.2.1. Griežtintini geros agrarinės būklės reikalavimus).

1.2. Siūlome įtraukti šiuos pakeitimus:

1.2.1. Griežtinti geros agrarinės būklės reikalavimus

Pagrindimas: dalis ariamoje žemėje taikomų aplinkai draugiškų praktikų, t. y. sumažintas tręšimas rizikos vandens telkiniuose, augalų rotacija, tarpiniai augalai per žiemą arba ražienos per žiemą, yra labai svarbios sprendžiant neigiamą poveikį vandenims, dirvožemiui, klimatui. Siekiant pasiekti efektyvių rezultatų, susijusių su gera vandenų būkle ir kitomis aplinkosaugos sritimis, šios priemonės turi būti taikomos labai plačiu mastu. Įgyvendinant 2014–2020 m. laikotarpio žemės ūkio politiką, šios priemonės nebuvo pakankamai patrauklios ir taikomos tikslingai ar plačiu mastu, kad būtų sprendžiamos aplinkosauginės problemos.[8]

Siūlome Nemuno, Dauguvos, Ventos ir Lielupės upių baseinų valdymo planuose ir priemonių programose bei žemės ūkio taršos mažinimo priemonių bendruose siūlymuose nurodyti, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane priemonės, tokios kaip sumažintas tręšimas rizikos vandens telkiniuose, augalų rotacija, nuolatinė žalioji paklotė (tarpiniai augalai per žiemą arba ražienos per žiemą), turi būti reglamentuojami kaip gerosios agrarinės būklės reikalavimai, kurie privalo būti įgyvendinami kaip minimalūs reikalavimai siekiant gauti tiesioginę išmoką ir papildomą paramą už pasėlius.

1.2.2. Įvesti teisinį reguliavimą mineralinėms trąšoms, užtikrinti mažėjantį jų naudojimą ir kontrolę

Pagrindimas: Lietuvoje mineralinių trąšų naudojimas nėra efektyviai reguliuojamas, nustatant tręšimo laikotarpį, kiekio apribojimus šiems tręšiamiesiems produktams ir pan.[9] Taip pat kontrolė, kurios metu yra tikrinamas šių trąšų naudojimas, yra neefektyvi, nes nėra vieningos tręšimo planų sistemos ir tręšimą apribojančių reikalavimų.

Siūlome Nemuno, Dauguvos, Ventos ir Lielupės upių baseinų valdymo planuose ir priemonių programose, žemės ūkio taršos mažinimo priemonių pirmajame prioritete ir bendruose siūlymuose įtraukti poreikį teisės aktais reglamentuoti mineralinių trąšų panaudojimą, griežtinant šių trąšų naudojimo laikotarpius ir nustatant tręšimo „lubas“ pagal veikliąją medžiagą. Toks reguliavimas turi atliepti ES žaliojo kurso tikslą iki 2030 m. maistinių medžiagų išsiplovimą sumažinti 50 proc. Atitinkamai turi būti numatyti griežtesni kontrolės mechanizmai, kuriais būtų stebimas tręšimas mineralinėmis trąšomis ir aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimas.

1.2.3. Siekti mažinti trąšų poveikį aplinkai, neskatinant tiksliojo (precizinio) tręšimo praktikos

Pagrindimas: abejojame dėl tiksliojo tręšimo termino naudojimo Nemuno, Dauguvos, Ventos ir Lielupės upių baseinų valdymo planuose ir priemonių programose, žemės ūkio taršos mažinimo priemonių pirmajame prioritete. Tiksliu tręšimu siekiama maksimaliai padidinti derlių, tad toks tręšimas nebūtinai mažina trąšų sukeliamas aplinkosaugines problemas, neretai šios problemos gali būti padidinamos ir, pvz., neigiamai paveikti dirvožemio kokybę.[10]

Siūlome, kad būtų iškeltas tikslas maksimaliai sumažinti maistinių medžiagų išsiplovimą ir poveikį aplinkai (ypač vandenims, dirvožemiui, klimatui ir biologinei įvairovei), kai vietoje precizinio tręšimo (tiksliojo ūkininkavimo praktikos), kurio tikslas yra maksimalus derlius, tręšimas yra optimizuojamas ir mažinamas.

1.2.4. Numatyti ir teikti prioritetą pievų išsaugojimui ir atkūrimui

Pagrindimas: UBR siūlomos priemonės yra vienpusiškos vandenų požiūriu, jų taikymas veiksmingai nespręstų kitų aplinkosauginių problemų, t. y. susijusių su biologinės įvairovės nykimu ir klimato kaita. Natūralių pievų ir ganyklų atstatymas Žemės ūkio vandens taršos mažinimo priemonių sąvade neįvertintas kaip kaštų požiūriu efektyvi priemonė. Tačiau ši priemonė labai svarbi atkuriant biologinę įvairovė ir įgyvendinant su klimato švelninimu susijusius tikslus.

Siūlome Nemuno, Dauguvos, Ventos ir Lielupės upių baseinų valdymo planuose ir priemonių programose, žemės ūkio taršos mažinimo priemonių pirmajame prioritete ir bendruose siūlymuose numatyti, kad būtų užtikrinta natūralių pievų ir ganyklų apsauga nuo suarimo; taip pat turi būti numatytas natūralių pievų ir ganyklų atkūrimas iki 2005 m. lygio, ypač dirvožemio erozijai jautriose teritorijose. Toks pievų buveinių atkūrimas sistemiškai spręstų esamas vandenų, klimato, biologinės įvairovės nykimo problemas. Todėl prioritetas turi būti teikiamas natūralių pievų ir ganyklų atkūrimui kartu su esamų buveinių apsauga ir geros būklės palaikymu. Taip pat prioritetu turi būti durpžemių apsauga nuo arimo ir šlapynių atkūrimas durpžemiuose.

1.2.5. Įvertinti ekologinio ūkininkavimo potencialą sprendžiant aplinkosaugines problemas

Pagrindimas: ekologinis ūkininkavimas potencialiai galėtų spręsti problemas, susijusias su vandenų tarša nitratais, šiltnamio dujų išmetimais, dirvožemio problemomis,[11] kadangi šiuose ūkiuose nėra naudojamos mineralinės trąšos.

Siūlome įvertinti ekologinio ūkininkavimo pranašumą palyginti su chemizuotais ūkiais, sudarant galimybę ir prielaidą keisti chemizuotus ūkius į ekologinius.

1.2.6. Stiprinti ūkininkų švietimą ir supratimą apie aplinkosaugą

Pagrindimas: siekiant populiarinti aplinkosaugą, būtina bendradarbiauti su ūkininkais ir didinti jų supratimą apie aplinkosaugines praktikas, jų svarbą ir naudą ūkiams, gamtaiir visuomenei.

Siūlome Nemuno, Dauguvos, Ventos ir Lielupės upių baseinų valdymo planuose ir priemonių programose, žemės ūkio taršos mažinimo priemonių bendruose siūlymuose numatyti švietimo programą (pvz., kaip ŽŪŽIS dalį), kurioje ūkininkams būtų pateikiama informaciją apie aplinkosaugos naudą ir svarbą ūkiams, ypač siejant tai su mineralinių trąšų daromu poveikiu aplinkai ir šių trąšų naudojimo optimizavimu.

2. Pasiūlymai dėl priemonių upių vientisumui pagerinti

2.1. Palaikome šiuos siūlymus:

2.1.1. Sugriežtinti aplinkosauginius reikalavimus ir jų įgyvendinimą hidroelektrinių operatoriams bei įvesti vandens naudojimo leidimų sistemą

Pagrindimas: hidroenergetika daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, sukeldama upių vagų fragmentaciją, pakeisdama hidrologinį režimą, sutrikdydama nešmenų pernašą, pakeisdama vandens kokybę ir upių morfologiją ir, galiausiai, neigiamai paveikdama biologinę įvairovę.[12] Iki šiol hidroelektrinių operatoriai itin vangiai įgyvendino esamus aplinkosauginius reikalavimus, nuolat fiksuojami aplinkosauginių reikalavimų pažeidimai, todėl dauguma šių hidrotechnikos statinių apskritai neturėtų būti eksploatuojami.[13] Be to, Lietuvoje nėra apmokestinamas vandens naudojimas hidroenergetikos tikslams, nors tokia praktika yra taikoma daugelyje Europos šalių, pvz., Belgijoje, Prancūzijoje, Latvijoje.[14]

Palaikome Nemuno, Dauguvos, Ventos ir Lielupės upių baseinų valdymo planuose ir

priemonių programose siūlomas bendrąsias priemones upių vientisumui pagerinti, kuriomis numatomi teisės aktų pakeitimai, sugriežtinantys aplinkosauginius reikalavimus, susijusius su hidrotechninių statinių eksploatavimu, šių statinių priežiūra, aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimu, gamtosauginio debito nustatymo metodika ir duomenų teikimu. Pritariame siūlomose tipinėse specifinėse priemonėse žuvų migracijos sąlygoms pagerinti numatomoms priemonėms, susijusioms su eksploatuojamų hidroelektrinių poveikio aplinkai ir biologinei įvairovei švelninimu, t. y. aplinkai draugiškesnių turbinų įrengimu, žuvų migracijos sąlygų gerinimu, sankcijų už taisyklių nesilaikymą griežtinimu. Taip pat palaikome siūlymą hidroelektrinių veiklą terminuoti ir reguliuoti įvedant vandens naudojimo leidimų sistemą, kuri užtikrintų aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą.

2.1.2. Teikti prioritetą užtvankų ir kliūčių išardymui

Pagrindimas: užtvankų ir kliūčių upėse išardymas yra efektyviausia ilgalaikė priemonė upių vientisumui atstatyti.[15] Remiantis naujausių tyrimų rezultatais, užtvankų statyba buvo vienas iš kertinių veiksnių, nulėmusių tragišką praeivių bei pusiau praeivių žuvų populiacijos nykimą Europos upėse (nuo 1970 m. šių žuvų populiacijos sunyko net 93 proc.).[16]

Palaikome Nemuno, Dauguvos, Ventos ir Lielupės upių baseinų valdymo planuose ir

priemonių programose, siūlomose tipinėse specifinėse priemonėse žuvų migracijos sąlygoms pagerinti pateiktus siūlymus dėl užtvankų ir kliūčių demontavimo, džiaugiamės, kad šiai priemonei skiriama daug dėmesio dokumente bei kad atitinkamai yra rengiamos studijos efektyvesniam šios priemonės įgyvendinimui. Pritariame siūlymui teikti pirmenybę hidroelektrinių išardymui tuo atveju, kai jos yra ichtiologiniu (ar kitu gamtiniu) požiūriu svarbioje upėje ar upėje, kuri potencialiai gali tapti tokia išardžius hidrotechninį statinį.

2.2. Siūlome įtraukti šiuos pakeitimus:

2.2.1. Stiprinti hidroenergetikos operatorių aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo kontrolę

Pagrindimas: dažnai fiksuojami su hidroenergetika susiję aplinkosauginių reikalavimų pažeidimai, ypač susiję su gamtosauginio debito nesilaikymu.

Siūlome: siekiant griežtesnių aplinkosauginių reikalavimų, papildyti siūlomas bendrąsias priemones žuvų migracijos sąlygoms pagerinti, jose numatant griežtesnę aplinkosauginių reikalavimų laikymosi kontrolę, ypač susijusią su žuvų pralaidų ir vandens lygio automatinių daviklių priežiūra

2.2.2. Numatyti aiškią strategiją ir procedūrą iš rinkos pasitraukiančioms hidroelektrinėms perimti

Pagrindimas: hidroelektrinėms senstant jas eksploatuojantys asmenys pradeda savarankiškai pasitraukti iš rinkos. Tokiais atvejais trūksta plano, kas perima hidroelektrines, kaip priimami sprendimai dėl jų tolesnio veikimo ar išardymo ir pan.

Siūlome Nemuno, Dauguvos, Ventos ir Lielupės upių baseinų valdymo planuose, priemonių programose, ir siūlomose bendrosiose priemonėse žuvų migracijos sąlygoms pagerinti numatyti, kad būtų išvystyta aiški hidroenergetikos veiklos nutraukimo strategija ir procedūra. Šioje strategijoje ir procedūroje turi būti numatytos atsakomybės bei lėšos, skirtos perimti privačias hidroelektrines, ir užtikrinanti, kad bus imtasi visų veiksmų siekiant sušvelninti hidroelektrinių poveikį aplinkai ir užtikrinti visuomenės saugumą.

2.2.3. Įvertinti poreikį steigti užtvankų demontavimo kompetencijų centrą arba tarpžinybinę darbinę grupę

Pagrindimas: matome grėsmę, kad užtvankų demontavimo projektus įgyvendinančioms institucijoms ar organizacijoms gali būti sudėtinga kokybiškai įgyvendinti projektus, kadangi šalyje itin trūksta patirties įgyvendinant tokius projektus.

Siūlome bendrose priemonėse žuvų migracijos sąlygoms pagerinti įvertinti centralizuoto kompetencijų centro poreikį, perduodant atsakomybę už užtvankų demontavimo projektų valdymą Aplinkos ministerijai pavadžiai institucijai, arba tarpžinybinės grupės steigimą, į kurią, be ministerijų ir pavaldžių institucijų atstovų, iš šalies būtų pakviesti / įtraukti ir atitinkamų sričių ekspertai (hidrologai, hidrotechnikai, biologai, komunikacijos su visuomene specialistai ar kt.).

2.2.4. Atverti dialogą su skirtingomis interesų grupėmis ir vietos bendruomenėmis

Pagrindimas: užtvankų demontavimo idėja yra ganėtinai konservatyviai priimama įvairių interesų grupių ir gali konfliktuoti su kitomis viešojo intereso sritimis.

Siūlome bendrose priemonėse žuvų migracijos sąlygoms pagerinti numatyti, kad būtų atvertas dialogas su paveldosaugos atstovais ir ieškoti bendrų takų, stengiantis išsaugoti kultūrines vertybes ir tuo pačiu švelninant į kultūros paveldo sąrašus įtrauktų statinių poveikį migruojančioms žuvims. Taip pat siūlomose tipinėse specifinėse priemonėse žuvų migracijos sąlygoms pagerinti numatyti bendrą poreikį ir specifines priemones komunikacijai su vietos bendruomenėmis, įskaitant švietimą ir dialogą, bei ieškoti būdų, kaip šalinti užtvankas ir atliepti bendruomenės lūkesčius.

Šaltiniai

[1] Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) (2020). 2022-2027 m. upių baseinų rajonų valdymo planų ir priemonių programų projektai.

[2] Europos Komisija (EK) (2020). 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija.

[3] EK (2020). „Nuo ūkio iki stalo“.

[4] LR Aplinkos ministerija (2019). Klimato kaitos švelninimo atskiruose Lietuvos sektoriuose SSGG analizė. Pataisyta ir papildyta III etapo ataskaita.

[5] Aplinkos apsaugos politikos centras (AAPC) (2019). Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įtakos gamtinei aplinkai analizė ir aplinkosauginių rodiklių identifikavimas 2016–2018 metais.

[6] Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) (2020). Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimas.

[7] Mikučionienė, R. ir Živatkauskienė, I. (2018). Agrarinė aplinkosauga.

[8] LAEI (2020). Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimas.

[9] Aplinkosaugos koalicija (2021). Lietuvos dirvožemio apsauga: ką paliksime ateinančioms kartoms?

[10] Pvz., Miles, C. (2019). The combine will tell the truth: On precision agriculture and algorithmic rationality. Big Data and Society, vol. 6 (1) arba European Parliament Research Service (2017). Precision agriculture in Europe. Legal, social and ethical considerations.

[11] Aplinkos apsaugos politikos centras (AAPC) (2019). Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įtakos gamtinei aplinkai analizė ir aplinkosauginių rodiklių identifikavimas 2016–2018 metais.

[12] EK (2018). Guidance document on the requirements for hydropower in relation to EU Nature legislation.

[13] AAA (2019). Vandensaugos problemos susijusios su hidromorfologiniais poveikiais Lietuvoje.

[14] Covatariu, A (2015). Water tax for hydroelectric power plants.

[15] Dam Removal Europe (2018). Dam removal: a viable solution for the future our European rivers.

[16] Word fish migration foundation (2020). The Living Planet Index (LPI) for migratory freshwater fish