Darnus vystymasis


Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

DĖL ŽALIŲJŲ PIRKIMŲ ĮGYVENDINIMO 2021−2025 METŲ PRIEMONIŲ PLANO

2021-06-09

Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl „Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021−2025 metų priemonių plano“ [1].

Žalieji viešieji pirkimai (ŽVP) yra itin svarbus instrumentas aplinkosaugos tikslams įgyvendinti, nes padeda formuoti žaliąją rinką – tiek vartotojai, tiek gamintojai gali prisidėti prie ambicingų klimato kaitos, žiediškumo ir kitų tikslų įgyvendinimo. Tikimės, kad ši programa padės aiškiai suformuluoti atsakomybes ir pareigas kaip efektyviau panaudoti rinkos galias ir pasiekti numatytų tikslų. Šios priemonės itin svarbios žaliųjų viešųjų pirkimo politikos formavime ir praktiniame įgyvendinime, nes siekiama apjungti tiek viešųjų pirkimų, tiek aplinkosaugos kompetencijas ŽVP plėtrai. Esamos situacijos ir problemų analizėje (1 priedas) pateikiame, mūsų nuomone, svarbiausius aspektus šioje srityje, į kuriuos atsižvelgdami suformulavome pastabas ir pasiūlymus.

Bendros pastabos

  1. Siūlytume aktyvinti bendradarbiavimą su verslo asociacijomis, informuoti apie valstybės ŽVP prioritetus ir skatinti dialogą su perkančiosiomis organizacijomis (PO). Suprantame, kad VPT neturi teisinio pagrindo vykdyti funkcijas neperkančiųjų organizacijų atžvilgiu[2], todėl reikėtų numatyti, kaip Kompetencijų centras (KC), esantis Viešųjų pirkimų tarnyboje (VPT) struktūroje, informuos ir įtrauks neperkančiąsias organizacijas ir tiekėjus.

  2. Atkreiptinas dėmesys, kad svarbu aktyviai skatinti ir savivaldos žaliuosius pirkimus. Suprantame, kad tai savarankiškos institucijos, visgi tai didelė perkančioji jėga ir jų skatinimas galėtų prisidėti prie ŽVP augimo (skatinimo formos galėtų būti įvairios, pavyzdžiui, konkursai, apdovanojimai ir kt.).

  3. Numatomas Kompetencijų centras prie VPT turėtų apjungti visas kompetencijas ir atsakomybes. Dabartiniame plane komunikacijos veiklos yra deleguotos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA), mokymai, naujienlaiškis – KC.

  4. Siūlpme parengti KC veiklų detalų planą 2021-2022 m. ir veiklos gaires iki 2025 m. Dabartinis Priemonių planas penkeriems metams yra gana fragmentiškas, priemonės nevienodo lygio. Mažiau aiškūs darbai yra trumpiau aprašyti, arba juos dar tik numatoma atlikti (pavyzdžiui, tiekėjų informavimas, tikėtina bus detaliai aprašytas komunikacijos plane). Tokie neišvardinti darbai gali tapti neprioritetiniais ir būti neįgyvendinti.

  5. Siūlome suformuluoti priemonę, kurios paskirtis būtų skatinti, kad visose PO būtų už ŽVP atsakingas darbuotojas, t.y. būtų priskiriama tokia pareiginė funkcija jau esamiems darbuotojams (kaip numatyta 2021–2030 m. Viešojo valdymo plėtros programos projekte).

  6. Siūlome tobulinti institucinį bendradarbiavimą. Kurk Lietuvai viešųjų konsultacijų dokumente [3] teigiama, kad tik 8 proc. apklaustųjų sieja žaliuosius pirkimus su aplinkosaugos tikslais. Suprantama, kad tai gali būti mokymų, rekomendacijų, t.y. turinio dalis, tačiau reikėtų stiprinti ir žaliųjų pirkimų rekomendacines nuostatas, ŽVP sieti su aplinkosauginiais strateginiais organizacijų tikslais, įtraukti įvairių sektorių atstovus į aplinkosauginių tikslų įgyvendinimą.

  7. Siūlome įtraukti priemonę, skirtą gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo metodikų vystymui ir taikymui, nes tai įvardijama kaip aiški spraga ŽVP plėtroje.

Žemiau teikiame pastabas konkretiems programos veiksmams:

  1. Dėl 1.1 ir 1.5 įgyvendinimo priemonės: priemonių plane nėra aiški VPT Kompetencijų centro apibrėžtis. Tik derinat aplinkosaugines ir viešųjų pirkimų kompetencijas galima sėkmingai plėsti ŽVP. Siūlome patikslinti, kaip bus užtikrinamas aplinkosauginių gebėjimų integravimas į KC veiklas, kas ir kaip teiks atsakymus, jei tai bus klausimai, susiję su aplinkosauginių kriterijų specifika.

  2. Dėl 1.3 įgyvendinimo priemonės: Žaliųjų mokymų programa atnaujinta 2018 m., taigi programą nuolat reikės peržiūrėti ir naujinti. Siūlome rekomenduoti remtis ir Europos Komisijos (EK) ŽVP mokymų programa (2019), kuri yra parengta ir lietuvių kalba [4]. Ši informacija yra nuolat atnaujinama ES šios srities ekspertų, atitinka aktualijas ir yra verčiama į lietuvių kalbą. Taip pat siūlytume organizuoti renginius ne kiekvieną ketvirtį, bet ne mažiau 4 renginių per metus, priklausomai nuo aktualių klausimų – gali per ketvirtį ir nebūti aktualių pakeitimų.

  3. Dėl 1.7 įgyvendinimo priemonės siūlytume atsižvelgti į tai, kad yra parengtos EK rekomendacijos [5], jos nuolat atnaujinamos priklausomai nuo aktualijų, remiasi naujausia teisine ir moksline informacija. Kadangi informacija kinta, nuolat teikti rekomendacijas dėl ŽVP įgyvendinimo – tai turėtų būti nuolatinė KC funkcija.

  4. Siūlome priemonę „3.6 Parengti ir nuolat atnaujinti Lietuvos gerųjų pavyzdžių ir gerųjų praktikų katalogą“. Atkreipiame dėmesį, kad prieš viešinant ŽVP gerąsias praktikas, reikia jas identifikuoti ir surinkti – tokios priemonės nėra numatyta, taip pat kaip ir neturime sutarimo, kas yra ta „geroji praktika“, kaip nuspręsti, kad tai geroji praktika.

  5. Dėl 1.10 įgyvendinimo priemonės siūlytume formuluoti: „žaliųjų pirkimų tinklalapyje nuolat teikti aktualią informaciją apie žaliųjų pirkimų reglamentavimą, kitą pirkimų vykdytojams, tiekėjams ir kitiems suinteresuotiems asmenims naudingą informaciją apie žaliuosius pirkimus.“

  6. Uždavinio Nr. 2 įgyvendinimo priemonės pateikiamos nelygiareikšmiai. Siūlytume numatyti, kaip bus pasirenkami aplinkosaugos kriterijų sąrašai atnaujinimui, kokios produktų grupės prioritetinės ir parengti grafiką, kadangi tai padėtų tiek PO, tiek tiekėjams planuoti veiklas, matyti ŽVP perspektyvą.

  7. Kai kurios priemonės 3 uždavinio įgyvendinimui detalizuotos, kai kurios ne. Naujienlaiškis, mugė tiekėjams – tai komunikacijos plano įgyvendinimo elementai. Suprantama, kad kol tokio plano nėra, svarbu išskirti svarbiausias veiklas, tačiau lieka neaišku, kaip bus integruoti kiti komunikacijos plano elementai į šį planą bei užtikrinta, kad ir kiti elementai bus lygiai reikšmingi, pavyzdžiui socialinės žiniasklaidos priemonės. Taip pat siūlytume 3.2 formuluoti „parengti Žaliųjų pirkimų sklaidos ir komunikacijos strategiją, į jos rengimą įtraukiant suinteresuotuosius kuo ankstesniame rengimo etape”.

  8. Dėl 3.4 įgyvendinimo priemonės siūlytume organizuoti ne naujus renginius, bet numatyti komunikacijos strategijoje jau įprastus renginius, kur galima integruoti ŽVP temą – tai pritrauktų daugiau dėmesio ir dalyvių verslo bendruomenėse.

  9. Dėl 3.5 įgyvendinimo priemonės: nėra aiškių nuostatų, ką laikyti lygiavertėmis aplinkosaugos vadybos sistemomis (AVS) ir ekoženklinimo sistemomis. Tai reikėtų išaiškinti, norint nediskriminuoti mažų įmonių, socialinio verslo sektoriaus atstovų dalyvavimo ŽVP. Nėra aišku, kas yra AVS atitikmuo ir kas gali adekvačiai įvertinti tokius tiekėjų pareiškimus. Vien tik sąrašo paskelbimas nėra pakankama priemonė. Rekomenduojame peržiūrėti šią priemonę ir numatyti minėtų neaiškumų patikslinimą.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad nevyriausybinio sektoriaus organizacijos dalyvavo pristatymuose dėl ŽVP plėtros, tačiau nebuvo pakviestos dalyvauti rengiant dokumento projektą, tik susipažinti su institucijų derinimui paskelbtu projektu. Manome, kad visų suinteresuotųjų įtraukimas kuo ankstesnėje dokumento rengimo stadijoje prisidėtų prie dokumento kokybės ir atitikties dabarties poreikiams, nes suteiktų galimybes daugiau institucijų ir suinteresuotų asmenų pateikti savo nuomonę.

Prašome atsižvelgti į mūsų pasiūlymus. Esame atviri bendradarbiavimui ir siekiame konstruktyviai prisidėti įgyvendinant ilgalaikius žaliųjų pirkimų tikslus.


Priedas. Esamos situacijos ir problemų analizė

Aštuonioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtintas siekis, kad nuo 2023 m. žalieji pirkimai turi būti dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi [6], be to Nacionaliniame pažangos plane (2021-2030) teigiama, kad numatoma didinti žaliųjų viešųjų pirkimų (toliau – ŽVP) dalį iki 55 proc. 2030 metais [7]. 2019 m. viešieji pirkimai sudarė apie 13 proc. Lietuvos BVP ir daugiau kaip trečdalį bendrų valdžios institucijų išlaidų, todėl ŽVP gali tapti esminiu veiksniu neutralaus poveikio klimatui ekonomikos tikslui pasiekti.

Žaliųjų viešųjų pirkimų programa Lietuvoje pradėta įgyvendinti 2007 m. Buvo organizuoti mokymai, parengta ir publikuota informacinė bei mokomoji medžiaga, įgyvendinta keletas projektų šioje srityje. Vis dėlto, užsibrėžtas strateginis tikslas, kad kasmet aplinkosaugos kriterijų taikymas augtų ir perkančiosiose organizacijose ne mažiau kaip 50 % visų pirkimų būtų žali (kai perkami produktai, kurių pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai), 2019–2020 metais liko nepasiektas. Pastaraisiais metais stebima netgi neigiama ŽVP dinamika – jų skaičius ne tik kad nesiekia tikslo, bet mažėja. Perkančiųjų organizacijų (PO) vykdytų pirkimų žalieji pirkimai Lietuvoje 2019 m. tesudarė 3,3 proc. bendros pirkimų vertės, o bendras visų PO vykdytų žaliųjų pirkimų skaičius sudarė 2,3 proc. bendro pirkimų skaičiaus [8].

Teisinė aplinka yra palanki žaliesiems pirkimams nuo pat ŽVP programos patvirtinimo, o taip pat yra informacijos ir metodologinės medžiagos. Pagrindinėms kliūtimis įvardijama viešojo sektoriaus lyderystės stoka, nuoseklių įrankių konkrečioms produktų grupės „žalumui” pamatuoti nebuvimas ir, galiausiai, vieningos informacinės sistemos bei gerųjų pavyzdžių viešinimo stoka.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis mažos vertės pirkimų, kurie gali būti labai naudingi parodant aplinkosauginio požiūrio naudą, net nepatenka į Viešųjų pirkimų stebėsenos sistemą, pagal kurią nustatoma ŽVP dalis. Be to, nėra skatinimo mechanizmo – geriausiai ŽVP vykdančių perkančiųjų organizacijų apdovanojimų ar kitokių pripažinimo ženklų, gerųjų pavyzdžių atrankos ir viešinimo.

Pastebėtina, kad žalieji viešieji pirkimai dažnai vykdomi ne turint tikslą prisidėti prie tam tikros institucijos aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo, bet tiesiog siekiant kad tokia pirkimų kategorija būtų organizacijos viešųjų pirkimų sąraše. Dėl šios priežasties tokių pirkimų nauda nėra pilnai suvokiama, įvertinama ir integruojama į organizacijos strateginių tikslų siekimo programas, veiksmų planus. Taip pat, ŽVP idėjos palaikytojams organizacijoje sunku įgyvendinti savo siekius, kadangi nesant lyderystės nacionaliniame lygmenyje, jos trūksta ir savivaldybių administracijų bei kitų perkančiųjų organizacijų lygmenyje vadovų darbotvarkėse. ŽVP vykdytojams, kurie yra viešųjų pirkimų specialistai, labai trūksta aplinkosauginių žinių, reikalingų suformuluoti tikslius žaliuosius poreikius, nepakanka aplinkosauginių kompetencijų institucijose, neaišku, kaip užtikrinti žaliųjų reikalavimų laikymąsi sutarties įgyvendinimo metu. Taip pat pastebėtina, kad teismų praktika ŽVP srityje yra dar nepakankama ir dažnai nepalanki ŽVP organizatoriams. Dažnai perkančiosios organizacijos nepakankamai gerai suformuluoja ŽVP pasiūlymo vertinimo kriterijus, pirkimo sąlygas arba nepakankamai gerai suformuluojamos sankcijos už netinkamą sutarties vykdymą. Šios pastabos suformuluotos remiantis ŽVP mokymų, įgyvendintų VšĮ Baltijos aplinkos forumo pagal ES ŽVP mokymų programą, dalyvių pastabas ir seminarų išvadas 2019-2020 m.

Dar viena reikšminga kliūtis ŽVP plėtrai ilgą laiką buvo tai, kad už ŽVP atsakingos institucijos, t.y. Aplinkos ministerija, vėliau Aplinkos apsaugos agentūra, iki 2020 m. neskyrė šiai sričiai pakankamai dėmesio bei išteklių. Reguliuojantys dokumentai nebuvo atnaujinami pagal naujausius ES pateiktus mokslinius argumentus, vangiai teikti išaiškinimai perkančiosioms institucijoms, per mažai bendradarbiaujama su įvairiomis interesų grupėmis taip pat ir nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančiomis šioje srityje. Šios institucijos praktiškai nevykdė ŽVP plėtros ir neskatino perkančiųjų organizacijų teikti prioritetus ŽVP.

ŽVP apibrėžtis taip pat reikalavo peržiūros. Todėl palaikome Aplinkos ministerijos 2011 m. birželio 28 d. Įsakymo Nr. D1-508 pakeitimus, atliktus 2021 m., kuriuose aiškiau suformuluota ŽVP sąvoka, patobulinti aplinkos apsaugos kriterijai. Šie pakeitimai bei ŽVP priemonių planas 2021-2025 metams – tai puiki prielaida ŽVP plėtrai.


Nuorodos:
[1] Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021–2025 me... (lrs.lt)
[2] Viešųjų pirkimų įstatymo 95 str. 1 d. 19 p. ir Pirkimų įstatymo 101 str. 1 d. 16 p.
[3] http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2020/10/%C5%BDVP_Vie%C5%A1%C5%B3j%C5%B3-konsultacij%C5%B3-rezultatai.pdf
[4] https://ec.europa.eu/environment/gpp/toolkit_en.htm
[5] https://ec.europa.eu/environment/gpp/pdf/handbook_2016_lt.pdf/
[6] Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ed22bb703bc311eb8d9fe110e148c770.
[7] Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 996 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d492e050f7dd11eaa12ad7c04a383ca0
[8] Žalieji pirkimai. 2019 m. vykdytų pirkimų rezultatų ataskaita, VPT. Prieiga per internetą: https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/2019-ZP-ataskaita.pdf