Žemės ūkis

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pradinių pasiūlymų vertinimas "Ar Lietuvos žemės ūkis pasuks žaliojo kurso keliu?"
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano vertinimo kriterijai.
Ankstesni mūsų siūlymai dėl dirvožemio apsaugos ir žemės ūkio politikos.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

DĖL LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS 2023–2027 M. STRATEGINIO PLANO

2021-07-22

Oficialus raštas

Atsižvelgdami į 2021 m. liepos 8 d. vykusį LR žemės ūkio ministerijos ir LR aplinkos ministerijos organizuotą susitikimą dėl agrarinės aplinkosaugos naujovių ir susitikimo metu išsakytą kvietimą teikti pasiūlymus, teikiame išankstines pastabas rengiamam Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui ir susitikimų metu pateiktai informacijai.[1]

Aplinkosaugos koalicija rengia Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (toliau – Strateginio plano) vertinimą. Šiuo vertinimu siekiama nustatyti, ar Strateginiu planu numatomi reikiami pokyčiai žemės ūkio sektoriuje, kad Lietuvoje būtų užtikrinta gera aplinkos būklė, sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir šio sektoriaus poveikis klimatui. Pasiūlymai parengti įvertinus iki liepos 8 d. (imtinai) vykusių susitikimų metu pateiktą informaciją.

1. Bendros pastabos

Esminės galimybės:

Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų pristatytuose Strateginio plano „žaliosios architektūros“ pasiūlymuose skiriamas didesnis dėmesys aplinkosaugai, nei ankstesniame Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpyje (2014–2020 m.) – numatomi griežtesni geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, kurie spręstų dalį esminių su aplinkos apsauga susijusių problemų (pvz., mažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus iš ariamų durpynų, užtikrintų dirvožemio apsaugą šaltuoju laikotarpiu). Siūlomas itin pažangus kompleksinės ekoschemos modelis, kuris integruotai spręstų aplinkosaugos problemas chemizuotuose ūkiuose. Šios siūlomos priemonės turėtų sušvelninti šio sektoriaus, ypač intensyvios ir chemizuotos augalininkystės, poveikį aplinkai.

Esminės grėsmės:

Nenumatoma esminė „pertvarka“ ir adekvatus jos finansavimas – didžioji dalis paramos bus skiriama tiesioginėms išmokoms ir keliaus konvenciniams, chemizuotiems ūkiams, kurie neprisiima aukštesnių aplinkosauginių reikalavimų. Tik nedidelė dalis tiesioginių išmokų (25 proc.) bus skiriama ekologiniams ar aukštesnius aplinkosauginius įsipareigojimus prisiimantiems ūkiams. Tai reiškia, kad chemizuoti ūkiai išliks konkurenciškai pranašesni nei tausūs ūkiai. Tikėtina, kad dėl šios priežasties galime nesulaukti gerų aplinkos apsaugos rezultatų.
Dalis GAAB standartų, pvz., dėl sėjomainos, erozijai jautrių šlaitų apsaugos, nors yra labai svarbūs, nėra pakankamai ambicingi.
Neatliepiami Europos žaliojo kurso tikslai dėl biologinės įvairovės apsaugos, buveinių išsaugojimas ir atkūrimas išlieka Strateginio plano silpnąja dalimi. Ypač menkos ambicijos dėl kraštovaizdžio elementų apsaugos ir atkūrimo, menkos ambicijos ir dėl pievų buveinių apsaugos ir atkūrimo. Pavyzdžiui, numatomas tolimesnis pievų buveinių arimas, o iki 2030 m. siekiama atkurti tik 8 000 ha pievų buveinių. Tai yra išskirtinai mažas skaičius – vien per 2018 m. pievų sumažėjo 9 983 ha, 2017 m. – 23 561 ha.[2] Tai rodo, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano tikslai, susiję su biologinės įvairovės apsauga, yra antraeiliai, ir įgyvendinant šį planą tikėtinas tolesnis biologinės įvairovės nykimas.
Nėra informacijos, kaip bus stebimas ir atitinkamai reguliuojamas su aplinka susijusių rezultatų pasiekimas. Atsiejus aplinkosaugos priemones nuo siekiamų tikslų ir pasiektų rezultatų vertinimo, kyla grėsmė, kad nebus numatytos pakankamai ambicingos priemonės, kurios suvaldytų aplinkosaugos krizes. Tai reiškia, kad aplinkos būklė ir toliau prastės, nyks biologinė įvairovė, didės ŠESD išmetimai. Nebus pateisinti visuomenės ir ūkininkų lūkesčiai dėl aplinkosaugos.

2. Dėl valdymo reikalavimų

2.1. Dėl mineralinių trąšų reguliavimo

Palaikome:

2-ojo Valdymo reikalavimo papildymą, kuriuo numatomas mineralinių trąšų naudojimo reguliavimas, reglamentuojant galimus tręšimo kiekius, laikotarpius, atstumą nuo vandens telkinių ir kt. Toks reguliavimas padės optimizuoti tręšimą mineralinėmis trąšomis, išvengti itin didelio tręšimo, per ankstyvo tręšimo, dėl kurio vyksta maistinių medžiagų išsiplovimas.

Būtina peržiūrėti:

Tręšimui mineralinėmis trąšomis yra sudaromos palankesnės sąlygos nei tręšimui organinėmis trąšomis (atitinkamai 210 kg/ha ir 170 kg/ha). Tręšimo mineralinėmis trąšomis norma turi būti pagrįsta duomenimis, rodančiais, kad ją taikant bus veiksmingai sumažinta tarša nitratais. Neturi būti sudaromos palankesnės sąlygos tręšimui mineralinėmis trąšomis. Todėl turi būti užtikrinta, kad norma tręšiant mineralinėmis yra žemesnė, nei tręšiant organinėmis trąšomis (ypač tuo atveju, kai organinės trąšos gerina dirvožemio savybes).
Numatyti, kaip bus pasiektas Europos žaliojo kurso tikslas ir sumažintas trąšų naudojimas 20 proc., ir 50 proc. maistinių medžiagų išplovimas.

3. Dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų

3.1. Dėl anglį kaupiančių buveinių (pievų, durpynų, šlapynių) apsaugos, palaikymo ir atkūrimo

Palaikome:

GAAB 2 „Durpynų ir šlapynių apsauga“, su kuriuo įsigalioja draudimas sausinti ir arti durpynus. Durpynai yra labai turtingi organine medžiaga ir jų arimas sukelia didelius ŠESD išmetimus. Šis draudimas padės sumažinti iš dirbamos žemės išmetamas ŠESD.

Būtina peržiūrėti:

GAAB 1 „Daugiamečių pievų išlaikymas“, kuriuo numatomas „<...> ne mažesnis nei 5 proc. daugiamečių pievų mažėjimas <...>“. Tai reiškia, kad nenumatoma visiška pievų apsauga nuo suarimo ar apleidimo, vyks tolimesnis šių buveinių nykimas. Suarus pievas, didėja ŠESD išmetimai, dirvožemio degradacija, vandenų tarša. Numatomas pievų naikinimo procentas turėtų būti nulis, būtina kalbėti apie ambicingą šių buveinių atkūrimą, numatant veiksmingas agrarinės aplinkosaugos priemones iš antrojo ramsčio lėšų. Tolesnis pievų buveinių naikinimas gilins biologinės įvairovės nykimo problemą, didės ŠESD išmetimai.
GAAB 2 „Durpynų ir šlapynių apsauga“ reikalavimo apibrėžimui, kuriuo leidžiama durpynuose sėti tiesiogine sėja. Dėl to šiltnamio dujų išmetimai gali ir toliau didėti. Durpynai turi būti pilnai apsaugoti, prioritetas juose turi būti teikiamas biologinės įvairovės apsaugai, buveinių atkūrimui arba pelkininkystei.[3] Būtina kalbėti apie ambicingą šlapynių buveinių atkūrimą.

3.2. Dėl biologine įvairove turtingų kraštovaizdžio elementų

Būtina peržiūrėti:

GAAB 9 „Kraštovaizdžio elementų ir kitų neproduktyvių elementų išskyrimas ir saugojimas“ siūlomos trys alternatyvos, kuriomis remiantis ūkininkai privalės apsaugoti vos 3–4 proc. kraštovaizdžio elementų savo ūkiuose. Tai yra ypatingai žema ambicija palyginti su Europos žaliojo kurso tikslu išsaugoti ir atkurti 10 proc. kraštovaizdžio elementų. Lietuva turi rodyti aplinkosaugines ambicijas ir pažangą šioje srityje, ir siekti Europos žaliajam kursui lygiaverčių tikslų. Todėl šiuo GAAB reikalavimu turi būti siekiama apsaugoti ir atkurti 10 proc. kraštovaizdžio elementų ūkio lygmenyje. Už juos turi būti mokamos tiesioginės išmokos.
Kraštovaizdžio elementai turi būti saugomi kiekviename ūkyje. Todėl nuo įsipareigojimo išsaugoti ir atkurti kraštovaizdžio elementus neturėtų būti atleisti ūkio subjektai, deklaruojantys mažiau nei 10 ha.
Kraštovaizdžio elementais turi būti reglamentuojami tik elementai, turintys didelę reikšmę biologinės įvairovės apsaugai. Tai reiškia, kad biologinės įvairovės požiūriu menkavertės priemonės, t. y. tarpiniai augalai, pūdymai, azotą fiksuojantys augalai, neturi būti reglamentuojami kaip kraštovaizdžio elementai.

3.3. Dėl aplinkai draugiškesnių praktikų ariamoje žemėje

Palaikome:

GAAB 7 „Dirvos apsauga jautriausiu periodu“ siūlymą apsaugoti dirvožemį šaltuoju laikotarpiu, išlaikant neapartas ražienas ar tarpinius pasėlius.

Būtina peržiūrėti:

GAAB 4 „Paviršinio vandens apsauga“ siūloma išlaikyti 3 m vandenų apsaugos juostas, kuriose negalima naudoti nei tręšiamųjų produktų, nei augalų apsaugos priemonių. Tokie pat reikalavimai nepasiteisino ankstesniu BŽŪP laikotarpiu, nes vandens telkiniuose nuolat didėjo tarša nitratais. Vadovaujantis užsienio šalių tyrimais[4] ir Skandinavijos šalių gerąja praktika,[5] vandenų apsaugos juostos privalo būti platesnės rizikos vandens telkinių teritorijose ir siekti bent 6–10 m.
GAAB 6 „Dirbamų šlaitų apsauga“ numatomi žemi reikalavimai dėl šlaitų apsaugos, apribojantys tik kaupiamųjų žemės ūkio augalų auginimą, bet neapribojantys žemdirbystės, arimo ir pan. Erozijai jautriose teritorijose neturi būti ariama, prioritetas turi būti daugiamečių augalų auginimui, prioretizuojant pievų buveinių atkūrimą.
GAAB 8 „Sėjomaina ir pasėlių įvairinimas“ numatyti itin žemi sėjomainos reikalavimai, nesusieti su dirvožemio apsaugos rezultatų pasiekimu. Kiekviename ūkyje turi būti sudaromi sėjomainos planai, numatant daugianarę sėjomainą, kurioje būtų įtrauktos esminės dirvožemio derlingumą didinančių augalų grandys ir būtų užtikrinta dirvožemio apsauga.

4. Dėl ekoschemų

4.1. Dėl kompleksinės ekoschemos

Palaikome:

Siūlomą kompleksinės ekoschemos modelį. Manome, kad siūlomas kompleksinis ekoschemos modelis kompleksiškai spręs aplinkosaugos problemas (klimato, dirvožemio, vandens, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės). Šis modelis taip pat padės išvengti ankstesniu BŽŪP laikotarpiu vyravusios problemos, kai pasirenkamos finansiškai patraukliausios priemonės neatsižvelgiant į aplinkosauginę naudą. Taikant šį modelį, kiekviename ūkyje būtų individualiai ieškoma aplinkosauginių sprendimų ir kiekvienas ūkininkas galėtų pasirinkti jam tinkamiausias priemones, tačiau užtikrinant, kad jos kompleksiškai sprendžia aplinkosaugos problemas.

Būtina peržiūrėti:

Ekoschemoms (kurias sudaro ekologinis ūkininkavimas ir kompleksinė ekoschema) neskirta pakankamai lėšų, o 66 Eur/ha kompensacija ūkininkui už kompleksinės ekoschemos įgyvendinimą yra itin žema. Dėl to kyla grėsmė, kad šis ambicingas siekis liks neįgyvendintas. Ekoschemoms skiriama vos 25 proc. nuo tiesioginių išmokų, tad labai nedidelė tiesioginių išmokų dalis bus skirta aukštesnės ambicijos aplinką tausojančiam ūkininkavimui. Siūlome didinti paramos dydį kompleksinei ekoschemai, potencialiai perskirstant tiesioginėms išmokoms skirtas lėšas, bei padidinti kompensaciją už hektarą kompleksinę ekoschemą įgyvendinantiems ūkininkams.

4.2. Dėl ekologinio ūkininkavimo

Būtina peržiūrėti:

Numatoma plėsti ekologinius ūkius, tačiau ambicija yra gerokai mažesnė negu Europos žaliojo kurso (25 proc.) ir sieks maždaug 16 proc. iki 2030 m. Siūlome skirti daugiau lėšų chemizuotų ūkių perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo ir ekologinio ūkininkavimo rėmimui (skiriant didesnę tiesioginių išmokų dalį ekoschemų įgyvendinimui, arba iš antrojo ramsčio), kad būtų pasiekta Žaliojo kurso tikslams lygiavertė ambicija dėl ekologinio ūkininkavimo.