biologinė įvairovė
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai
DĖL Apdulkintojų monitoringo
Oficialus Lietuvos entomologų draugijos raštas
2021-09-15
Atsižvelgdami į LR Vyriausybės Programos nuostatų įgyvendinimo plane (II skyrius, 6.4.1 punktas) nurodytą informaciją [1], kad iki 2021 m. IV ketvirčio turi būti parengtas Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės veiksmų planas 2021-2030 metams, teikiame savo pradinius pasiūlymus rengiamam planui.
Prašome atsižvelgti į mūsų pasiūlymus, priimant sprendimus, susijusius su biologinės įvairovės stebėsena. Taip pat prašome mus įtraukti į sprendimo priėmimo procesus, susijusius su biologinės įvairovės stebėsena bei rengiamu Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės veiksmų planu. Esame atviri bendradarbiavimui ir siekiame konstruktyviai prisidėti prie tolimesnio šio plano rengimo ir apdulkintojų indekso įvedimo.
1. Esama situacija
Atlikus pasaulinę meta-analizę buvo nustatytas vidutinis, apie 9 % per dešimtmetį siekiantis, sausumos vabzdžių gausumo (įskaitant ir apdulkintojų grupes) mažėjimas [2]. Kito tyrimo metu buvo nustatytas skraidančių vabzdžių biomasės sumažėjimas 77 % tirtose 63 saugomose teritorijose Vokietijoje nuo 1987 iki 2016 metų, galimai įvykęs dėl suintensyvėjusios agrokultūrinės veiklos gretimuose laukuose [3]. Visi šie tyrimai rodo, kad vabzdžių skaičiaus mažėjimas Europoje gali būti nepakankamai įvertintas, net ir turint galvoje, kad didelė dalis tirtų vabzdžių nėra pagrindinės apdulkintojų grupės.
Apdulkintojai kaip ekologinė grupė yra sudaryta iš įvairių gyvūnų, bet jų tarpe dominuoja vabzdžiai, ypač bitiniai plėviasparniai (įvairių rūšių bitės ir kamanės). Be jų apdulkintojais būna kai kurios musių, vapsvų, dieninių ir naktinių drugių, vabalų, tripsų, skruzdėlių, uodų ar įvairios stuburinių gyvūnų rūšys. Beveik visos bičių rūšys yra apdulkintojos, bet gerokai mažesnė dalis tokių yra kitose organizmų grupėse. Pasaulyje bitiniai aplanko ir apdulkina daugiau nei 90 procentų pagrindinių kultūrinių augalų, musės - apie 30 procentų, o visi likę organizmai apdulkina kiek mažiau nei 6 procentus kultūrinių augalų. Kelios bičių ir kamanių rūšys yra žmogaus auginamos ir prižiūrimos, tačiau didžioji dauguma iš daugiau nei 20000 žinomų bičių ir kamanių rūšių yra laukinės [4].
Šiuo metu ekonomikoje plačiai naudojami rodikliai (pvz. BVP) neapima visų naudų, kurias gauname iš apdulkintojų ir jų įvairovės, o kartu ir neaiškūs dirbtiniu būdu veisiamų apdulkintojų naudojimo kaštai. Su apdulkinimo paslauga siejamas derlius Pasaulyje per metus sudaro 235-577 milijardus JAV dolerių, bet be tiesioginio augalų apdulkinimo, apdulkintojai teikia ir įvairių papildomų naudų, ypač kaimo vietovėse. Apdulkintojų teikiama ekonominė nauda ir palaikymo kaštai dar nėra labai tiksliai apskaičiuojami, nes dažnai trūksta biologinių ir ekonominių duomenų bei tikslesnių metodikų. Manoma, kad nestabilios apdulkintojų bendrijos gali sukelti svarių ekonominių pavojų, o tuo tarpu labai įvairios ir atsparios bendrijos gali teikti stabilias ilgalaikes paslaugas [4].
Atsižvelgdama į vis gausesnius duomenis apie apdulkintojų gausumo mažėjimą, Europos Sąjunga 2018 m. birželio mėn. pradėjo ES iniciatyvą dėl apdulkintojų [5], kuri skirta spręsti laukinių apdulkintojų ES nykimo problemą. Ji apima dešimt veiksmų, pagal svarbą suskirstytų į prioritetines kryptis:
I. Gerinti žinias apie apdulkintojų populiacijų mažėjimą, jo priežastis ir padarinius.
II. Pašalinti apdulkintojų populiacijų mažėjimo priežastis.
III. Didinti informuotumą, įtraukti plačiąją visuomenę ir skatinti bendradarbiavimą.
Paskelbus ES iniciatyvą dėl apdulkintojų, buvo išanalizuotos su apdulkintojų apsauga susijusios veiklos ir iniciatyvos ES šalyse narėse. 2019 m. ataskaitoje [6] pažymima, kad Lietuvoje nėra Laukinių apdulkintojų apsaugai skirtų strategijų ar panašių planų. Ataskaitos rengėjai neaptiko Lietuvoje nacionaliniu lygmeniu finansuojamų projektų, skirtų apdulkintojų tyrimams, žemdirbiams skirtų iniciatyvų ar vietinių strategijų, mokymo ir supažindinimo su apdulkintojų svarba programų, visuomenės įtraukimui skirtų veiklų, privataus ir bitininkystės sektorių iniciatyvų, susijusių su laukiniais apdulkintojais ir kt.
Suburtos ekspertų grupės tikslas buvo parengti ES apdulkintojų monitoringo schemos pasiūlymą [7]. Ekspertų pateiktame plane buvo išskirti trys galimi schemos variantai - minimali perspektyvi schema, papildantys metodai ir papildomi moduliai. Minimali schema apima tris apdulkintojų grupes: bitinius, drugius ir žiedmuses, kurių gausai, įvairovei ir pasiskirstymui tirti naudojami standartizuotos transektos ir spalvotų lėkštučių metodai. Papildomai prie šios schemos siūloma tirti retas ir saugomas rūšis bei naktinius drugius. Tam papildomai būtų naudojami rūšims specifiniai tyrimo metodai ir šviesos gaudyklės.
Siekiant, kad tyrimų tinklas apimtų visas ES šalis ir kuo plačiau padengtų bendrą teritoriją, siūloma kiekvienoje valstybėje atrinkti 75 stebėjimo vietas. Tačiau dėl specialistų trūkumo, mažesnio įdirbio ir kitų aspektų, nutarta tyrimo vietų skaičių perskaičiuoti atsižvelgiant į valstybės plotą. Monitoringo vietų skaičius, atsižvelgiant į šalies plotą, Lietuvai įgyvendinant minimalią schemą būtų 37. Bendra Lietuvai apskaičiuota vienų metų monitoringo suma būtų apie 191000 eurų [7].
Remiantis drugių monitoringo 28 ES šalyse metu sukauptais duomenimis apskaičiuotas Europos pievų drugių indeksas 1990-2017 metais tendencingai mažėjo (1 pav.) [8]. Šiam indeksui skaičiuoti panaudoti duomenys iš Lietuvos buvo sukaupti savanorių entomologų, kurie kelis metus metodiškai skaičiavo drugius savo pasirinktose transektose. Duomenys apie bendrą drugių rūšinę įvairovę Lietuvoje kaupiami NVO savanorių, o apibendrintai analizei pateikiami per specialistų tinklus ar viešai prieinamose duomenų bazėse (pavyzdžiui GBIF.org) naudojantis kitų šalių, pavyzdžiui, Danijos, biologinės įvairovės informacijos infrastruktūra [9].
1 pav. Pievų drugių indeksas, 1990–2017 m. [8].
Bendrojoje tarptautinėje ekosisteminių paslaugų klasifikacijoje (versija 5.1, https://cices.eu/) augalų apdulkinimas priskirtas reguliavimo paslaugų tipui. Tuo tarpu Natura 2000 tinklo Lietuvoje socio-ekonominės naudos vertinimo studijoje [10] naudotame loginiame modelyje vabzdžiai ir jų veikla be teikiamos apdulkinimo paslaugos dar patenka ir į Palaikymo paslaugų grupę kaip dirvos ar buveinių formuotojai, į Aprūpinimo paslaugų grupę kaip glaudžiai susiję su grybų ar uogų derliais ir į Kultūrinių paslaugų grupę, kaip turintys išsaugojimo ir altruistinę bei egzistencinę vertes.
Apdulkintojų ir jų apsaugos svarba tiesiogiai ir netiesiogiai yra pažymėti įvairiuose ES ir nacionaliniuose teisės aktuose bei strategijose.
LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane (punktas 6.4.15) yra numatyta siekiant užtikrinti efektyvią ekosistemų ir jų paslaugų balanso išsaugojimą, atlikus nacionalinę studiją dėl ekosistemų ir jų teikiamų paslaugų vertinimo integravimo į sprendimų priėmimo procesus viešojo administravimo ir ūkio sektoriuose, parengti Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus [1].
Apdulkintojai atlieka vieną iš pagrindinių paslaugų, o jų stebėsenos duomenys padėtų tiksliau įvertinti teikiamas ekosistemines paslaugas įvairiuose sektoriuose.
Plano 6.5.10 punkte numatyta remti priemones, skirtas biologinės įvairovės turtingiems ir dirvožemio erozijos prevencijai skirtiems kraštovaizdžio elementams kurti, siekiant iki 2024 m. bent 4 proc. žemės ūkio naudmenų panaudoti kraštovaizdžiui įvairinti [1].
Remiamose priemonių taikymo vietose galėtų būti pasirinkti taškai apdulkintojų monitoringui. Taip būtų kaupiami duomenys, kurių pagrindu galima daryti pagrįstas išvadas apie taikomų priemonių naudą ar biologinės įvairovės būklės pokyčius tose vietovėse.
Lietuvos respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 (psl. 103) numatyta sukurti ekosisteminių paslaugų vertinimo integravimo teisines prielaidas ir užtikrinti jų taikymą priimant sprendimus siekiant stabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą bei gamtos teikiamų naudų praradimą dėl su klimato kaita susijusių pokyčių [11].
Apdulkinimo paslauga yra viena iš ekosisteminių paslaugų, priskiriama reguliavimo paslaugų grupei, o nevykdant tiesioginio apdulkintojų monitoringo, šiai paslaugai įvertinti skaičiuojama galutinė gauta nauda - maistui vartojami vaisiai ir daržovės. Neatliekant apdulkintojų monitoringo yra sudėtinga pilnavertiškai įvertinti galimai vykstančius ekosisteminių paslaugų pokyčius (padėties gerėjimą ar prastėjimą), biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą.
Kita plane (psl.104) numatyta priemonė - intensyvaus ūkinio naudojimo teritorijose užtikrinti gerą gamtinio karkaso būklę (stabilų geoekologinį potencialą), skatinti natūralaus kraštovaizdžio ir ekosistemų atkūrimą, didinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kokybišką ekosisteminių paslaugų teikimą šiose teritorijose, siekiant didinti šių teritorijų atsparumą [11].
Šios priemonės veiksmingumui įvertinti, ypač kalbant apie biologinės įvairovės ir kai kurių ekosisteminių paslaugų būklę, taip pat galėtų pasitarnauti apdulkintojų monitoringas ir skaičiuojamas apdulkintojų indeksas.
2. Spręstinos problemos ir siektinas tikslas
Lietuvoje nėra atliekami nuoseklūs vabzdžių populiacijų gausumo stebėjimai (monitoringas), todėl nėra skaičiuojamas nei dieninių drugių, nei apdulkintojų indeksas.
Siekiant kuo efektyviau atlikti apdulkintojų monitoringą, svarbu žinoti Lietuvos ekspertų pajėgumus bei turimą žinių bazę. Jeigu būtų pasirinktos trys vabzdžių apdulkintojų grupės - bitiniai, drugiai ir žiedmusės, didžiausi iššūkiai lauktų dėl laukinių bičių ir žiedmusių specialistų, nes šiuo metu Lietuvoje jų yra po vieną šioms vabzdžių grupėms. Kiek geresnė padėtis su drugių specialistais, kurių priskaičiuojama apie 10.
Reikia paruošti daugiau laukinių bičių ir žiedmusių specialistų, galinčių atlikti šių grupių monitoringą.
Panašūs netolygumai yra ir prieinamos literatūros lietuvių kalba srityje - nėra nei vieno šaltinio lietuviškai apie žiedmuses, tik vienas išsamus pažintinis leidinys apie kamanes ir keletas knygų dieniniams bei naktiniams drugiams pažinti. Šie taksonominių išteklių prieinamumo trūkumai nurodyti ir S. Potts ir bendraautorių studijoje [7] (2 pav.).
Reikia paruošti apdulkintojų identifikavimui (ypač laukinių bičių ir žiedmusių) skirtą literatūrą lietuvių kalba.
Lietuvoje šiuo metu turime tik privačią drugių ir laumžirgių duomenų bazę (LepiBase) [9]. Be Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS), kurioje registruojami duomenys tik apie saugomas rūšis, Lietuvoje nėra kitos viešos informacinės sistemos, kurioje būtų kaupiami duomenys apie nesaugomas rūšis, tarp jų ir apdulkintojus. Bendros visų rūšių, įskaitant apdulkintojų rūšis, duomenų bazės sukūrimas turėtų būti dar vienas prioritetas.
Reikia sukurti viešai prieinamą duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama informacija apie visas Lietuvoje aptinkamų organizmų rūšis, tarp jų ir vabzdžius apdulkintojus.
2 pav. Taksonominių išteklių prieinamumas laukinių bičių rūšims nustatyti Europos Sąjungos šalyse narėse ir Jungtinėje Karalystėje (nuo raudonos spalvos = išteklių nėra arba jie yra labai riboti iki tamsiai žalios spalvos = yra daug arba labai gerų identifikavimo priemonių) [7].
3. Argumentuoti teisinių reguliavimų pasiūlymai
I. Remdamiesi ES iniciatyvoje dėl apdulkintojų [5] išskirtomis prioritetinėmis kryptimis siūlome gerinti žinias apie apdulkintojų būklę Lietuvoje, Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės veiksmų plane numatant apdulkintojų indekso įdiegimą. Duomenys indekso skaičiavimui turėtų būti renkami reguliariai, pakankamai ilgą laiko tarpą atliekant apdulkintojų monitoringą. Numačius vykdyti apdulkintojų monitoringą, susiję metodiniai klausimai turėtų būti svarstomi ekspertų grupėse.
Atsižvelgiant į specialistų trūkumą, siūlome pirmiausia pradėti vykdyti dieninių drugių monitoringą transektų metodu, o vėliau, pravedus reikiamus mokymus ir paruošus trūkstamus specialistus, į monitoringo sistemą įtraukti žiedmuses ir bitinius.
Metodines nuostatas siūlome rengti remiantis S. Potts su bendraautoriais 2020 m. parengta studija [7]. Dieninių drugių transektų metodas yra aprašytas C. G. Sevilleja ir bendraautorių 2019 m. [12], o jo pagrindu 2021 metais G.Švitros ir bendraautorių paruoštas vadovas Lietuvai [13] bei naudojimosi mobiliąja programėle instrukcija lietuvių kalba [14].
II. ES Biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. [15] skiriamas didelis dėmesys apdulkintojų apsaugai (perėjimui prie ekologinės žemdirbystės) - siekiama, kad 25 proc. ES žemės ūkio sudarytų ekologinė žemdirbystė, o 10 proc. žemės ūkio naudmenų pasižymėtų turtingo kraštovaizdžio ypatumais.
Sprendimus dėl apdulkintojų apsaugos mažinant cheminių pesticidų naudojimą Lietuvoje siūlome priimti jau dabar, vadovaujantis EK rekomendacijomis - iki 2030 m. 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų naudojimą. Vėliau, atsižvelgiant į apdulkintojų monitoringo rezultatus, galima bus priimti papildomus apdulkintojų apsaugai reikiamus sprendimus.
III. Siekiant didinti visuomenės informuotumą apie apdulkintojų teikiamą naudą ir jiems kylančius pavojus, siūlome numatyti tikslines viešinimo apie apdulkintojų naudą programas, kurios galėtų apimti ir apdulkintojų identifikavimui (ypač laukinių bičių ir žiedmusių) skirtos literatūros lietuvių kalba parengimą. Lygiagrečiai turėtų būti ieškoma būdų universitetų ir tyrimo institutų įtraukimui ruošiant apdulkintojų grupių tyrėjus ekspertus.
Šaltiniai:
1. LRV, 2021. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d698ded086fe11eb9fecb5ecd3bd711c
2. van Klink R., Bowler D. E., Gongalsky K. B., Swengel A.B., Gentile A. and Chase J. M., 2020. Meta-analysis reveals declines in terrestrial but increases in freshwater insect abundances. Science, 368(6489), pp. 417–420.
3. Hallmann C. A., Sorg M., Jongejans E., Siepel H., Hofland N., Schwan H., Stenmans W., Müller A., Sumser H., Hörren T. and Goulson D. 2017. More than 75 percent decline over 27 years in total flying insect biomass in protected areas. PloS one, 12(10), p.e0185809.
4. IPBES. 2016. The assessment report of the Intergovernmental Science-Policy Platform on Biodiversity and Ecosystem Services on pollinators, pollination and food production. S.G. Potts, V. L. Imperatriz-Fonseca, and H. T. Ngo (eds). Secretariat of the Intergovernmental Science-Policy Platform on Biodiversity and Ecosystem Services, Bonn, Germany. 552 pages.
5. ES iniciatyva dėl apdulkintojų. https://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/species/pollinators/policy_en.htm
6. IEEP. 2019. Member States initiatives to support wild pollinators populations: Lithuania. Prepared by IEEP for the European Commission.
7. Potts, S., Dauber, J., Hochkirch, A., Oteman, B., Roy, D., Ahnre, K., Biesmeijer, K., Breeze, T., Carvell, C., Ferreira, C., Fitzpatrick, Ú., Isaac, N., Kuussaari, M., Ljubomirov, T., Maes, J., Ngo, H., Pardo, A., Polce, C., Quaranta, M., Settele, J., Sorg, M., Stefanescu, C. and Vujic, A. 2020. Proposal for an EU Pollinator Monitoring Scheme, EUR 30416 EN, Publications Office of the European Union, Luxembourg. doi:10.2760/881843, JRC122225.
8. Van Swaay, C.A.M., Dennis, E.B., Schmucki, R., Sevilleja, C.G., Balalaikins, M., Botham, M., Bourn, N., Brereton, T., Cancela, J.P., Carlisle, B., Chambers, P., Collins, S., Dopagne, C., Escobés, R., Feldmann, R., Fernández-García, J. M., Fontaine, B., Gracianteparaluceta, A., Harrower, C., Harpke, A., Heliölä, J., Komac, B., Kühn, E., Lang, A., Maes, D., Mestdagh, X., Middlebrook, I., Monasterio, Y., Munguira, M.L., Murray, T.E., Musche, M., Õunap, E., Paramo, F., Pettersson, L.B,, Piqueray, J., Settele, J., Stefanescu, C., Švitra, G., Tiitsaar, A., Verovnik, R., Warren, M.S., Wynhoff, I. & Roy, D.B. 2019. The EU Butterfly Indicator for Grassland species: 1990-2017: Technical Report. Butterfly Conservation Europe & ABLE/eBMS (www.butterfly-monitoring.net)
9. Švitra G., Stadel Nielsen P. 2020. Lithuanian Lepidoptera and Odonata. Version 1.1. Lepidopterological Society, Denmark. Occurrence dataset https://doi.org/10.15468/ny64k3
10. BGI Cunsulting, 2020. Natura 2000 tinklo socio-ekonominės naudos vertinimo studija. Galutinė vertinimo ataskaita.
11. NECP, 2020. Lietuvos Respublikos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030. https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/KLIMATO%20KAITA/Integruotas%20planas/Final%20NECP.pdf
12. Sevilleja, C.G., van Swaay, C.A.M., Bourn, N., Collins, S., Settele, J., Warren, M.S., Wynhoff, I. and Roy, D.B. 2019. Butterfly Transect Counts: Manual to monitor butterflies. Report VS2019.016, Butterfly Conservation Europe & De Vlinderstichting/Dutch Butterfly Conservation, Wageningen.
13. Švitra G., Dapkus D., Vičiuvienė E., Banytė I., Sevilleja, C.G. 2021. eBMS Lietuva. Dieninių drugių pažinimo vadovas. https://butterfly-monitoring.net/sites/default/files/Pdf/Field%20Guides/eBMS%20Field%20Guide%20Lithuania%20-LT%20v1.pdf
14. eBMS mobilioji programėlė. https://butterfly-monitoring.net/index.php/lt/ebms-app
15. Europos Komisija (2020). ES Biologinės įvairovės strategija iki 2030. https://ec.europa.eu/environment/strategy/biodiversity-strategy-2030_lt