Žemės ūkis

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano atnaujintų pasiūlymų vertinimas "Ar Lietuvos žemės ūkis pasuks žaliojo kurso keliu?"
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano vertinimo kriterijai.
Ankstesni mūsų siūlymai dėl dirvožemio apsaugos ir žemės ūkio politikos.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

DĖL LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS 2023–2027 M. STRATEGINIO PLANO

2021-10-22

Oficialus raštas

Atsižvelgdami į 2021 m. spalio 14 d. vykusį LR žemės ūkio ministerijos ir LR aplinkos ministerijos organizuotą susitikimą dėl ekoschemų ir susitikimo metu išsakytą kvietimą teikti pasiūlymus, teikiame išankstines pastabas rengiamam Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui ir susitikimų metu pateiktai informacijai.

Aplinkosaugos koalicija rengia Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (toliau – Strateginio plano) vertinimą. Šiuo vertinimu siekiama nustatyti, ar Strateginiu planu numatomi reikiami pokyčiai žemės ūkio sektoriuje, kad Lietuvoje būtų užtikrinta gera aplinkos būklė, sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir šio sektoriaus poveikis klimatui. Pasiūlymai parengti įvertinus iki spalio 14 d. (imtinai) vykusių susitikimų metu pateiktą informaciją.

1. Bendros pastabos

Esminės galimybės:

Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų pristatytuose Strateginio plano „žaliosios architektūros“ pasiūlymuose numatomi griežtesni geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, kurie švelnintų žemės ūkio sektoriaus poveikį aplinkai.
Siūlomas pažangus kompleksinės ekoschemos modelis, kuris integruotai spręstų aplinkosaugos problemas chemizuotuose žemdirbystės ūkiuose.
Numatoma pievų buveinių apsauga (GAAB 1) nuo suarimo ir ekoschema skirta pievų atstatymui durpynuose ir eroduotoje žemėje. Šios priemonės yra labai svarbios stabdant su pievų buveinėmis susijusios biologinės įvairovės nykimą, švelninant klimato kaitą, saugant dirvožemį ir mažinant vandenų taršą.

Esminės grėsmės:

Nenumatoma esminė „pertvarka“ ir adekvatus jos finansavimas – didžioji dalis paramos bus skiriama tiesioginėms išmokoms ir keliaus konvenciniams, chemizuotiems ūkiams, kurie neprisiima aukštesnių aplinkosauginių reikalavimų. Tik nedidelė dalis tiesioginių išmokų (25 proc.) bus skiriama ekologiniams ar aukštesnius aplinkosauginius įsipareigojimus prisiimantiems ūkiams. Tai reiškia, kad aukštesnių aplinkosauginių reikalavimų neprisiimantys ūkiai išliks konkurenciškai pranašesni nei tausūs ūkiai. Tikėtina, kad dėl šios priežasties nesulauksime rezultatų su aplinkos apsauga.
Dalis GAAB standartų, pvz., dėl sėjomainos, erozijai jautrių šlaitų apsaugos, nors yra labai svarbūs, nėra pakankamai ambicingi.
Kompleksinės ekoschemos balų skaičiuoklėje balai sudėlioti taip, kad paramą galima surinkti neprisiimant didelių aplinkosauginių įsipareigojimų.
Neatliepiami Europos žaliojo kurso tikslai dėl biologinės įvairovės apsaugos, nes prisiimtos labai menkos ambicijos dėl kraštovaizdžio elementų apsaugos ir atkūrimo. Įgyvendinant šį planą tikėtinas tolesnis biologinės įvairovės (tame tarpe ir paukščių, kurių populiacijų indekso vertė agrariniame kraštovaizdyje 2000-2020 m. sumažėjo 49 proc.) [1] nykimas intensyvaus ūkininkavimo teritorijose, kurios šiuo metu šalyje dominuoja.
Nėra informacijos, kaip bus stebimas ir atitinkamai reguliuojamas su aplinka susijusių rezultatų pasiekimas. Atsiejus aplinkosaugos priemones nuo siekiamų tikslų ir pasiektų rezultatų vertinimo, kyla grėsmė, kad nebus numatytos pakankamai ambicingos priemonės, kurios suvaldytų aplinkosaugos krizes. Tai reiškia, kad aplinkos būklė ir toliau prastės, nyks biologinė įvairovė, didės ŠESD išmetimai. Nebus pateisinti visuomenės ir ūkininkų lūkesčiai dėl aplinkosaugos.

2. Dėl valdymo reikalavimų

2.1. Dėl mineralinių trąšų reguliavimo

Palaikome:

2-ąjį valdymo reikalavimą (VR 2), kuriuo numatomas mineralinių trąšų naudojimo reguliavimas, reglamentuojant galimus tręšimo kiekius, laikotarpius, atstumą nuo vandens telkinių ir kt. Toks reguliavimas padės optimizuoti tręšimą mineralinėmis trąšomis, išvengti itin didelio tręšimo, per ankstyvo tręšimo, dėl kurio vyksta maistinių medžiagų išsiplovimas.
VR 3, kuriuo numatoma laukinių paukščių apsaugos reikalavimai, būtini siekiant su biologinės įvairovės apsauga susijusių tikslų.
VR 4, kuriuo numatomi natūralių buveinių, laukinės augalijos bei gyvūnijos apsaugos reikalavimai, reikalingi siekiant su biologinės įvairovės apsauga susijusių tikslų.

Būtina peržiūrėti:

Numatytas nepakankamai ambicingas tikslas dėl mineralinių trąšų naudojimo mažinimo (15 proc. iki 2030 m.). Mineralinės trąšos turi didelę neigiamą įtaką paviršiniams vandenims, todėl svarbu užsibrėžti ES ambicijas atitinkančius tikslus, t.y. sumažinti trąšų sunaudojimą 20 proc. ir 50 proc. maistinių medžiagų išsiplovimą.
Tręšimui mineralinėmis trąšomis neturi būti sudaromos palankesnės sąlygos nei tręšimui organinėmis trąšomis (atitinkamai 210 kg/ha ir 170 kg/ha). Tręšimo mineralinėmis trąšomis norma turi būti pagrįsta duomenimis, rodančiais, kad ją taikant bus veiksmingai sumažinta tarša nitratais.

3. Dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų

3.1. Dėl anglį kaupiančių buveinių (pievų, durpynų, šlapynių) apsaugos, palaikymo ir atkūrimo

Palaikome:

GAAB 1, kuriuo numatoma pilna pievų apsauga nuo suarimo. Pievų nykimas siejamas su klimato kaita, dirvožemio degradacija, vandenų tarša, tolesnis pievų buveinių naikinimas gilins biologinės įvairovės nykimo problemą. Pilna pievų apsauga nuo suarimo prisideda prie šių problemų sprendimo.
GAAB 2 „Durpynų ir šlapynių apsauga“, su kuriuo įsigalioja draudimas sausinti ir arti durpynus. Durpynai yra labai turtingi organine medžiaga ir jų arimas sukelia didelius ŠESD išmetimus. Šis draudimas padės sumažinti iš dirbamos žemės išmetamas ŠESD.

Būtina peržiūrėti:

GAAB 1 reikalavime numatytos išimtys, kurias taikant pareiškėjas gali sunaikinti daugiametę pievą, ir ją laikinai atstatyti kitoje vietoje. Daugiametės pievos yra potencialiai vertingesnės biologinės įvairovės požiūriu už naujas pievas, todėl turi būti siekiama maksimaliai išsaugoti esamas pievas, netaikant jokių išimčių jų suarimui, o pievų plotus plėsti vietoje ariamos žemės.
GAAB 2 „Durpynų ir šlapynių apsauga“ reikalavimo apibrėžimui, kuriuo leidžiama durpynuose sėti tiesiogine sėja. Tai kelia grėsmę, kad ir toliau bus auginamos vienmetės, dirvožemį alinančios kultūros, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) išmetimai ir toliau didės. Durpynuose prioritetas turi būti teikiamas biologinės įvairovės apsaugai, buveinių atkūrimui, ekstensyviai gyvulininkystei ir pelkininkystei. Todėl būtina patikslinti šį reikalavimą, papildant, kad tiesioginė sėja leidžiama tik atsėjant pievas ar daugiamečius augalus.
GAAB 2 būtina patikslinti apibrėžimą dėl draudimo sausinti durpynus. Beveik visuose žemės ūkyje naudojamuose durpynuose (95 % nuo naudojamo ploto) [2] yra įrengtos melioracinės sistemos. Turi būti užtikrinta, kad durpynuose melioracinės sistemos nebūtų atnaujinamos bei neįrengiamos naujos sausinimo sistemos

3.2. Dėl biologine įvairove turtingų kraštovaizdžio elementų

Būtina peržiūrėti:

GAAB 8 „Kraštovaizdžio elementų ir kitų neproduktyvių elementų išskyrimas ir saugojimas“ siūlomos trys alternatyvos, kuriomis remiantis ūkininkai privalės apsaugoti vos 3–4 proc. kraštovaizdžio elementų savo ūkiuose. Tai yra ypatingai žema ambicija palyginti su Europos žaliojo kurso tikslu išsaugoti ir atkurti 10 proc. kraštovaizdžio elementų. Lietuva turi rodyti aplinkosaugines ambicijas ir pažangą šioje srityje, ir siekti Europos žaliajam kursui lygiaverčių tikslų. Todėl šiuo GAAB reikalavimu turi būti siekiama apsaugoti ir atkurti 10 proc. kraštovaizdžio elementų ūkio lygmenyje. Už juos turi būti mokamos tiesioginės išmokos.
Kraštovaizdžio elementais turi būti reglamentuojami tik elementai, turintys didelę reikšmę biologinės įvairovės apsaugai ir kraštovaizdžiui. Tai reiškia, kad biologinės įvairovės požiūriu menkavertės priemonės, t. y. tarpiniai augalai, vandenų apsaugos juostos, azotą fiksuojantys augalai, neturi būti reglamentuojami kaip kraštovaizdžio elementai.

3.3. Dėl aplinkai draugiškesnių praktikų ariamoje žemėje

Palaikome:

GAAB 7 „Dirvos apsauga jautriausiu periodu“ siūlymą apsaugoti dirvožemį šaltuoju laikotarpiu, išlaikant neapartas ražienas ar tarpinius pasėlius.

Būtina peržiūrėti:

GAAB 4 „Paviršinio vandens apsauga“. Nepaisant didėjančios taršos vidaus vandenyse, reikalavimai nuo praeito BŽŪP laikotarpio nepasikeitė. Vadovaujantis užsienio šalių tyrimais [3] ir Skandinavijos šalių gerąja praktika, [4] vandenų apsaugos juostos privalo būti platesnės rizikos vandens telkinių teritorijose ir siekti bent 6-10 m.
GAAB 5 „Dirbamų šlaitų apsauga“ numatomi žemi reikalavimai dėl šlaitų apsaugos, neapribojantys žemdirbystės, arimo ir pan. Erozijai jautriose teritorijose neturi būti ariama, o turi būti auginami daugiamečiai augalai, atkuriamos pievų buveinės.
GAAB 7 „Sėjomaina ir pasėlių įvairinimas“ numatyti itin žemi sėjomainos reikalavimai, nesusieti su dirvožemio apsaugos rezultatų pasiekimu. Kiekviename ūkyje turi būti sudaromi sėjomainos planai, numatant daugianarę sėjomainą, kurioje būtų įtrauktos esminės dirvožemio derlingumą didinančių augalų grandys ir būtų užtikrinta dirvožemio apsauga.

4. Dėl ekoschemų

4.1. Dėl kompleksinės ekoschemos

Palaikome:

Siūlomą kompleksinės ekoschemos modelį. Manome, kad siūlomas kompleksinis ekoschemos modelis kompleksiškai spręs aplinkosaugos problemas (klimato, dirvožemio, vandens, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės).

Būtina peržiūrėti:

Kompleksinės ekoschemos balų skaičiuoklėje balai sudėlioti taip, kad paramą galima surinkti neprisiimant didelių aplinkosauginių įsipareigojimų. Būtina peržiūrėti balus vertes, kad būtų užtikrinta, jog kad į paramą pretenduojantis ūkiai prisiima reikšmingus įsipareigojimus aplinkos apsaugai.

4.2. Dėl pievų priežiūros

Palaikome:

Ekoschemą dėl pievų priežiūros, kuria numatomos priemonės EB buveinių tvarkymui bei ariamos žemės (durpžemių ir eroduotos žemės) keitimą pievomis. Taip pat numatomos priemonės pievų ir šlapynių priežiūrai ekstensyvaus ūkininkavimo metodais. Finansinė paskata yra labai svarbi siekiant paskatinti ūkininkus tvarkyti ir didinti plotus bei renkantis biologinės įvairovės požiūriu draugiškesnį ūkininkavimą.

Būtina peržiūrėti:

Siūlome papildyti šią ekoschemą, pasiūlant paskatą ūkininkams už melioracinių sistemų atsisakymą ir panaikinimą durpynuose. Durpynų sausinimas yra tiesiogiai susijęs su ŠESD išmetimais ir poveikiu klimato kaitai – šių procesų metu dirvožemio organinė anglis paverčiama atmosferiniu anglies dvideginiu. Melioracijos sistemų panaikinimas durpynuose prisidėtų prie žemės ūkio sektoriaus ŠESD išmetimų mažinimo.

4.3. Dėl ekologinio ūkininkavimo

Būtina peržiūrėti:

Numatoma plėsti ekologinius ūkius iki 15 proc. iki 2030 m. Numatyta ambicija yra gerokai mažesnė negu Europos žaliojo kurso (25 proc.). Taip pat ji nesiekia 18-oje Vyriausybės programoje numatytos ambicijos dėl ekologinių ūkių plėtros (t.y. padvigubinti ekologinių ūkių plotą, o tai reikštų, kad ekologiniai ūkiai turėtų sudaryti 16,8 proc. ūkių ploto). Siūlome skirti daugiau dėmesio chemizuotų ūkių perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo ir ekologinio ūkininkavimo rėmimui, kad būtų pasiekta Žaliojo kurso tikslams lygiavertė ambicija dėl ekologinio ūkininkavimo.