Miškų vizija

Vizija ar kompromisas miškams?

2021-11-17

LR Aplinkos ministerija paskelbė nacionalinę viziją dėl miškų, kuri buvo paruošta redakcinės grupės, remiantis bendrame forume mišrių grupių suformuotomis vizijomis. Ją vertiname, kaip pradinę nacionalinio miškų kompromiso versiją, neįpareigojančią esminiams pokyčiams miškų valdyme, kurių reikalauja visuomenė ir kurie yra būtini sprendžiant ekologines krizes. Kadangi politikai nesiima lyderystės, visuomenės susitelkimas ir dalyvavimas teisėkūroje dėl miškų atities ir toliau išlieka labai svarbus.

Vienintelis realus vizijos įsipareigojimas yra padidinti šalies miškingumą iki 40 proc., kas, be kitų svarbių pokyčių, neatneš didelio kokybinio proveržio ir neatlieps nei gamtos, nei bendruomenių, nei kitų, visuomenės apklausose išsakytų, poreikių.

Esminiai vizijos trūkumai:

• Sistema nori likti uždara: nėra įpareigojimo didinti miškų valdymo atvirumą ir visų suinteresuotų šalių įtraukimą į sprendimus.

• Perrašytas principas dėl laisvo lankymosi miškuose: vizija numato, kad miškų naudojimas rekreacijai, kultūriniams, dvasiniams, ir sveikatingumo poreikiams bus vykdomas [tik?] abipusiu savininkų ir visuomenės sutarimu.

• Apribojimas, kad griežtai saugomų miškų bus mažiau nei 10%. Tai prieštarauja biologinės įvairovės išsaugojimo tikslams.

• Įsipareigojama savininkams kompensuoti, už veiklos apribojimus, nepaliekant alternatyvių motyvacinių mechanizmų, tokių kaip finansinis skatinimas už ekosistemines paslaugas, parama steigiant privačias saugomas teritorijas ir pan.

• Neįsipareigojama miškus valdyti integraliai, jų funkcijas nustatant per teritorinį išdėstymą. Be integruoto teritorijų planavimo, pripažįstant ekologines krizes ir visų miško naudotojų poreikius, pokyčio nebus.

Tikimės, kad vizija dar bus tikslinama, kadangi Nacionaliniam miškų susitarimui pasiekti svarbu atsižvelgti į visų suinteresuotų pusių pasiūlymus ir pastabas.

Vizija paskelbta puslapyje: https://nacionalinismiskususitarimas.lt/pamatinis-tikslas/

Žemiau pateikiame siūlomas vizijos korekcijas.

NACIONALINĖ VIZIJA DĖL MIŠKŲ

Šešių nemedieninio intereso sektorinių grupių atstovų pasiūlymai apibendrintai vizijai

(1) Siekiant, kad Lietuvos miškai svariai prisidėtų švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos, išsaugant biologinę įvairovę, plėtojant bioekonomiką, vystant regionus, didinant miško indėlį kasdieniame žmonių gyvenime dabar ir ateityje, turi būti išsaugotos ir formuojamos tvarios, daugiau įvairiarūšių ir įvairiaamžių medynų apimančios, miško ekosistemos, Lietuvos miškingumas padidintas iki 40 proc., tuo pačiu efektyviai sprendžiami jų teritorinio išdėstymo klausimai ir užtikrinamas kraštovaizdžio ekologinis stabilumas.

(6) Lietuvos miškai tvariai valdomi subalansavus socialinius, ekonominius ir ekologinius interesus, užtikrinant miško ekosistemines paslaugas. Miškų politika remiasi jos teisinių, ekonominių ir informacinių priemonių darna, atsižvelgus į valstybinių ir privačių miškų ūkio ypatumus, užtikrinant sektoriaus atvirumą, visuomenės ir visų suinteresuotų šalių įtraukimą į sprendimų priėmimą, atitinkamai kompensuojant ir numatant kitus motyvacinius mechanizmus miško valdų savininkams už veiklos apribojimus.

(2) Daug dėmesio skiriama klimato kaitai atsparių, tvarių ir produktyvių miškų formavimui ir plėtrai. Stiprinant miškų vaidmenį kovoje su klimato kaita užtikrinama biologinės įvairovės apsauga atsižvelgiama į biologinės įvairovės apsaugą, didinamas anglies kaupimas miškuose, tarp jų ir sengirėse senėjančiuose, bei medienos produktuose.

(3) Biologine įvairove turtinga gamta yra vertybė savaime, todėl yra saugoma. Saugomų teritorijų miškuose plėtojama gamtai palanki miškininkystė. Padidintas Griežtai saugomų miškų plotas padidintas apima iki 10 proc. visų Lietuvos miškų, kuriuose sudarytos sąlygos formuotis sengirėms, o jų apsauga yra užtikrinama.

(5) Miškų sektorius ekonomiškai gyvybingas, konkurencingas ir inovatyvus. Mediena naudojama kaskadiniu principu, siekiant didžiausios pridėtinės vertės ir naudos valstybei, o efektyviai panaudojant miško kirtimo liekanas didėja šalies energetinė nepriklausomybė. Lygiagrečiai skatinama nemedieninių miško produktų ir paslaugų ekonomika.

(4) Didinama miškų rekreacinė ir kultūrinė vertė, jie plačiau pritaikomi ir abipusiu savininkų ir visuomenės sutarimu naudojami rekreacijai, žmonių kultūriniams, dvasiniams ir sveikatingumo poreikiams. Sudaromos galimybės bendruomenėms priimti sprendimus dėl greta esančių miškų tvarkymo.

(7) Miškų sektorius yra patraukli darbo vieta žmonėms su nuolat gerėjančiu jų socialinių, sveikatos bei ekonominių poreikių tenkinimu, stiprėjančiu kolektyviniu/socialiniu atstovavimu, o miškininko profesija prestižinė. Miškininkų ir kitų sektoriaus darbuotojų kompetencija atliepia naujus kylančius iššūkius.

(8) Miškų valdymui ir tvariai miškininkystei skirti sprendimai grindžiami ilgalaike patirtimi, šiuolaikinėmis naujausiomis tarpdisciplininėmis mokslo žiniomis ir inovacijomis, kurioms gauti užtikrinamas deramas finansavimas, leidžiantis palaikyti reikiamą mokslo infrastruktūrą, rengti kompetentingus specialistus, nuolat informuoti ir šviesti visuomenę miškų klausimais.

Siūlome keisti pastraipų tvarką, kad pirmiau būtų tikslai miško vaidmeniui ir vertei, o tik po to apie valdymą. Skaičiai pastraipų pradžioje yra siūloma eilės tvarka.

Pagrindimus pasiūlymams galite rasti oficialiai išsiųstame dokumente.