Žemės ūkis

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

ŽEMĖS ŪKIO PARAMOS POLITIKA TURI NEDELSIANT KEISTIS, KAD ATLIEPTŲ GAMTOS IR VISUOMENĖS INTERESUS

2021-11-23

Viešas kreipimasis į LR Seimo narius dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano

Šiuo metu yra rengiamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas). LR žemės ūkio ministerija jį turės pateikti Europos Komisijai iki 2022 m. sausio 1 d. Šiuo metu yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, kurios metu sprendžiami su aplinkosauga susiję klausimai.


Mes, Lietuvos aplinkosaugos ir vartotojų nevyriausybinių organizacijų atstovai ir gamtai neabejingi ūkininkai, reikalaujame nedelsiant priimti sprendimus, reikalingus pertvarkyti žemės ūkį, kad išsaugoti Lietuvos gamtą ir išvengti klimato katastrofos. Žemės ūkiui skiriama viešosios lėšos turi būti naudojamos visuomeniniams interesams. Todėl Lietuvoje turi būtų vystomas aplinką ir gamtą tausojantis bei aukštą pridėtinę vertę kuriantis žemės ūkis, kuris užaugintų sveiką maistą šalies vartotojams.

Europos mokslininkai visuotinai sutaria, kad dabartinė žemės ūkio sistema kelia grėsmę aplinkai ir žmogaus gerovei.[1]Europa užsibrėžė siekti pokyčių ir pertvarkyti žemyno žemės ūkio sistemą. 2020 m. paskelbta Europos Žaliojo kurso strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija.[2],[3] Šiomis strategijomis numatoma pereiti prie tvarios maisto sistemos ir rasti aplinkosaugos problemų sprendimus.

Lietuvos socialinių mokslų centro ekonomikos ir kaimo vystymo institutas parengė SSGG analizę,[4] kuri parodė sudėtingą Lietuvos aplinkosauginę situaciją dėl netvarios žemės ūkio plėtros. Instituto duomenimis, dėl taršios ūkinės veiklos prastėja beveik visi su aplinkos būkle susiję rodikliai:

  • Nyksta biologinė įvairovė: registruojamas 49 proc. įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių sumažėjimas per paskutinius 20 metų; visų pievų buveinių apsaugos būklė nepalanki, 77,8 proc. pievų buveinių apsaugos būklė bloga.

  • Spartėja klimato kaita: šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai žemės ūkyje padidėjo 23,7 proc. 2010–2018 m., o 26,6 proc. Lietuvos ŠESD susidaro būtent žemės ūkyje.

  • Degraduoja dirvožemis: organinės anglies kiekis dirvožemyje 2012–2015 m. sumažėjo 3,5 proc.

  • Teršiamas vanduo: 47,7 proc. paviršinių vandenų viršijamos nitratų normos.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) yra esminis dokumentas, kuriame numatomas Žaliojo kurso ir žemės ūkio pertvarkos įgyvendinimas. Tačiau dabar plane nėra pakankamai ambicijos, kad būtų atliepti aplinkosaugos tikslai. Tai reiškia, kad skubūs veiksmai atidedami, o ateityje ūkininkai turės prisiimti daugiau įsipareigojimų.

2020 m. gruodžio 18 d. Europos Komisija pateikė rekomendacijas Strateginiam planui.[5] Šiose rekomendacijose Lietuva yra raginama skirti didesnį dėmesį ES žaliojo kurso įgyvendinimui bei tam, kad būtų pasiekti aplinkos ir klimato tikslai.

Siekiant užtikrinti aplinkosaugos tikslų įgyvendinimą, Strateginiame plane turi būti numatoma:

  • Anglį kaupiančių buveinių apsauga ir atkūrimas: pievos, šlapžemės ir durpynai turi būti pilnai apsaugoti nuo suarimo pagal gerosios agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) reikalavimus; ekoschemomis turi būti skatinamas pievų ir šlapynių atkūrimas, šienavimas, ekstensyvus ganymas, taip pat pelkininkystė.

  • Erdvė gamtai kiekviename ūkyje: bent 10 proc. kiekvieno ūkio žemės turi būti skirti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio elementų apsaugai ir atkūrimui.

  • Parama, skiriama tik gamtai ir klimatui draugiškam ūkininkavimui: kiekvienas ūkis, pretenduojantis į tiesiogines išmokas, turi prisidėti prie aplinkosaugos per griežtesnius GAAB reikalavimus, kurie užtikrintų klimato, dirvožemio, vandenų ir biologinės įvairovės apsaugą; ūkininkams, puoselėjantiems gamtą, Natura 2000 teritorijas ir įgyvendinantiems aukštesnius aplinkosauginius įsipareigojimus per ekoschemas turi būti deramai atlyginama.

  • Paskatinti chemizuotų ūkių perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo siekiant EK ambicijos, kad 25 proc. ūkių būtų ekologiniai iki 2030 m.

  • Užkirsti kelią „žaliajam smegenų plovimui“: aplinkosaugos priemonės turi tiesiogiai prisidėti prie aplinkosaugos tikslų pasiekimo, ir kaip jų dalis negali būti reglamentuojamos ūkininkų kaštus optimizuojančios priemonės, tokios kaip precizinis tręšimas ir pesticidų optimizavimas.

  • Įtraukti aplinkosaugos NVO į sprendimų priėmimo procesus, susijusius su žemės ūkiu.

Išsamūs Aplinkosaugos koalicijos pasiūlymai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui: https://www.akoalicija.lt/veikla/2021-10-22-del-lzukp-2023-2027-strateginio-plano

Pasirašančios organizacijos


  • Aplinkosaugos koalicija, vienijanti 8 Lietuvos aplinkosaugos nevyriausybines organizacijas

  • Gamtos paveldo fondas

  • Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacija

  • Lietuvos dirvožemininkų draugija prie LMA ŽŪMMS

  • Lietuvos gamtos fondas

  • Lietuvos ornitologų draugija

  • Vartotojų aljansas, vienijantis 10 Lietuvos vartotojų organizacijų

  • VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas