Žemės ūkis

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente,

Gerbiama Ministre Pirmininke,

Gerbiamas Kaimo reikalų komiteto pirmininke,

Gerbiama Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke,

Gerbiamas Žemės ūkio ministre,

Gerbiamas Aplinkos ministre,

ŽEMĖS ŪKIO PARAMOS POLITIKA TURI TARNAUTI VISUOMENĖS INTERESAMS

2021-12-02

Viešas kreipimasis dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano

Mes, aplinkosaugos, vartotojų ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, aplinkosauginių judėjimų atstovai, mokslininkai ir aplinkai neabejingi ūkininkai, prašome Jūsų atkreipti dėmesį į žemės ūkio sektoriuje priimamus sprendimus dėl aplinkosaugos.

Šiuo metu rengiamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas. Juo turi būti numatyti sprendimai dėl šalyje sparčiai prastėjančios aplinkos būklės. Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos siūlomiems plane sprendimams didelę įtaką padarė taršius ūkius atstovaujantys lobistai. Dėl šios įtakos buvo išimti visi jiems netikę visuomenės atstovų pasiūlymai, siūlantys riboti taršų ūkininkavimą.

Tvirtai manome, jeigu nebus priimti ambicingi NVO ir mokslininkų pasiūlymai dėl aplinkosaugos, Lietuvos gamtai, aplinkai, o kartu ir visuomenės gerovei gresia rimta ilgalaikė žala.


Prašome Jūsų nedelsiant reaguoti į susidariusią situaciją ir neleisti atskirų interesų grupių lobizmui nusverti visuomenės interesų.

1. Esama aplinkos būklė ir ateities grėsmės


Dėl netvarios ūkinės veiklos, Lietuvos aplinkos būklės prastėjimas jau yra nevaldomas. Tačiau panašu, kad Žemės ūkio ministerija ir Kaimo reikalų komitetas ir toliau atstovauja taršios, chemizuotos grūdininkystės ir kitų taršių ūkių lobistų interesams, ignoruodami poreikį spręsti aplinkosaugos problemas. Per ypač trumpą laiko tarpą, nesitariant su aplinkosaugos atstovais, buvo priimti aplinkosaugos požiūriu katastrofiški sprendimai.


Priėmus šiuos sprendimus reikštų, kad bus:


  • visuomenės lėšomis toliau naikinama gamta,

  • išmetamos šiltnamio dujos,

  • teršiama aplinka (daromas reikšmingas poveikis paviršiniams ir gruntiniams vandenims, ir be to skurdžiai agrarinių teritorijų biologinei įvairovei, žmonių gyvenamajai aplinkai, bendram šių teritorijų ekologiniam stabilumui).


Moksliniai tyrimai, kurių pagrindu ruošiamas strateginis planas, parodė, kad Lietuvoje dramatiškai prastėja aplinkos būklė:


  • nyksta biologinė įvairovė: registruojamas 49 proc. įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių sumažėjimas per paskutinius 20 metų; visų pievų buveinių apsaugos būklė nepalanki, 77,8 proc. pievų buveinių apsaugos būklė bloga;

  • degraduoja dirvožemis: organinės anglies kiekis dirvožemyje 2012–2015 m. sumažėjo 3,5 proc.;

  • teršiamas vanduo: 47,7 proc. paviršinių vandenų viršijamos nitratų normos;

  • spartėja klimato kaita: šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai žemės ūkyje padidėjo 23,7 proc. 2010–2018 m., o 26,6 proc. Lietuvos ŠESD susidaro būtent žemės ūkyje.


Aplinkosaugos krizių sprendimas žemės ūkio sektoriuje yra ir ES Žaliojo kurso prioritetas. Šių krizių valdymas ir perėjimas prie tvarių maisto sistemų yra numatytas strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. 2020 m. gruodžio 18 d. Europos Komisija pateikė rekomendacijas Lietuvai, ragindama skirti didesnį dėmesį ES žaliojo kurso įgyvendinimui bei tam, kad būtų pasiekti aplinkos ir klimato tikslai. Todėl nesuvokiama, kaip viešoje erdvėje gali būti naudojami politikų ir lobistų argumentai, kad aplinkosauga nėra žemės ūkio problema. Europos Žaliasis kursas aiškiai brėžia kryptį, kad aplinkosauga yra prioritetas; tam turi būti skiriama trečdalis lėšų ir nė vienas išleistas centas negali kenkti aplinkai.

2. Mūsų siūlomi sprendimai


Jeigu norime išsaugoti šalyje gerovę ir aplinkosauginį stabilumą, aplinkosaugos problemos nedelsiant turi būti sprendžiamos. Akivaizdus būdas kaip tai galima būtų pasiekti tai griežtesnių geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų užtikrinimas. Šie reikalavimai nustato minimalius įsipareigojimus, kuriuos turi prisiimti ūkininkaujantys asmenys, pretenduojantys į Europos Sąjungos ir valstybės teikiamą paramą.


Didesni aplinkosauginiai įsipareigojimai turi būti skatinami per ekoschemas. Ekoschemoms (todėl ir aukštesnėms aplinkosaugos ambicijoms) valstybė, deja, išsiderėjo itin mažą biudžetą. Dėl šios priežasties tik nedidelė dalis ūkininkų pasinaudos parama. Dėl to ypač svarbu, kad GAAB reikalavimais būtų apribota aplinkai pavojinga veikla ir būtų užtikrinta, kad ekoschemose neatsirastų fiktyvių aplinkosaugos priemonių.

2.1. Apsaugoti visas likusias daugiametes pievas ir skatinti jų atkūrimą


Dabartinėje Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano versijoje siūloma:


leisti suarti 5 proc. daugiamečių pievų, taip pat padidinti pievų plotą reglamentuojant melioracijos griovių apsaugines juostas kaip daugiametes pievas (GAAB 1).


Mūsų siūlymai:


  • Apsaugoti visas šalies daugiametes pievas. Pievų nykimas siejamas su klimato kaita, dirvožemio degradacija, vandenų tarša. Tolesnis pievų buveinių naikinimas gilintų biologinės įvairovės nykimo problemą. Visiška šalyje likusių pievų apsauga nuo suarimo yra labai svarbi sprendžiant šias problemas. Todėl nepritariame paliekamai galimybei sumažinti pievas 5 proc. lyginant su referenciniais metais. Siūlome taikyti 0 proc. reikalavimą.

  • Neleisti melioracijos griovių apsaugos juostų deklaruoti kaip pievų, taip dirbtinai didinant pievų ploto rodiklius. Šių juostų paskirtis yra vandenų apsauga nuo agrochemijos ir maistinių medžiagų sukeliamos taršos. Jos yra svarbios vandenų apsaugai, tačiau nepakeičia pievos.

  • Per ekoschemas skatinti daugiamečių pievų atkūrimą, taip pat – ekstensyvų ganymą ir kitą su pievomis susietą ūkinę veiklą. Prioritetas teiktinas erozijai jautriems dirvožemiams ir durpynams, nes pievų atsėjimas šiose teritorijose tiesiogiai spręstų su dirvožemiu ir šiltnamio dujų išmetimais susijusias problemas. Siekiant užtikrinti šių pricemonių veiksmingumą, joms turi būti numatytas atitinkamai didesnis finansavimas.


2.2. Užkirsti kelią tolimesniam durpynų sausinimui ir arimui, jų vietoje grąžinti pievas ir pelkes

Dabartinėje Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 20232027 m. strateginio plano versijoje siūloma:

neriboti durpynų arimo ir sausinimo (GAAB 2).


Mūsų siūlymai:


  • Visiškai uždrausti žemdirbystę durpynuose ir neleisti drenažo sistemų atnaujinimo. Durpynai yra labai turtingi organine medžiaga. Nors jie sudaro mažiau nei 6 proc. žemės ūkio paskirties žemės, jų arimas sukelia didelius ŠESD išmetimus (virš trečdalio visų augalininkystės sukeliamų ŠESD). Toks draudimas padėtų sumažinti iš dirbamos žemės išmetamas ŠESD.

  • Ekoschemomis remti veiklos keitimą durpynuose, atkuriant pievas arba pelkes. Pavyzdžiai – atkuriant ekstensyvų ganymą, šienavimą, pelkininkystę. Vandens lygio pakėlimas atkuriant hidrologinį režimą būtų ypač teigiamai vertintinas, kadangi tai galutinai „užrakintų“ ŠESD emisijas iš šių žemės ūkio naudmenų.

2.3. Apsaugoti dirvožemį jautriausiose vietose ir jautriausiu periodu, užkirsti kelią jo alinimui

Dabartinėje Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 20232027 m. strateginio plano versijoje:

nepriimti reikalavimai dėl tausaus dirvožemio naudojimo ir apsaugos (taikant sėjomainą, saugant šaltuoju laikotarpiu, ar uždraudžiant arimą erozijai jautriuose dirvožemiuose) (GAAB 5, 6, 7).


Mūsų siūlymai:


  • Uždrausti erozijai jautrių šlaitų arimą (GAAB 5); užtikrinti viso dirvožemio apsaugą šaltuoju periodu paliekant ražienas ar augalų liekanas (GAAB 6); be to, visuose žemę dirbančiuose ūkiuose taikyti sėjomainą, kai po dirvą alinančios kultūros yra auginamos dirvą atstatančios kultūros (GAAB 7), taip išsaugant dirvožemio derlingumą ir gyvybingumą. Dirvožemio apsauga ir jo geros būklės atstatymas turi tapti kiekvieno ūkio prioritetu, papildomą dėmesį skiriant jautriausioms teritorijoms.

  • Ekoschemomis turi būti remiamas daugiamečių pievų atkūrimas šlaituose, t.y. ūkinės veiklos keitimas erozijai jautriuose ir paveiktuose dirvožemiuose.

  • Ekoschemomis turi būti skatinamos didesnės ambicijos dėl dirvožemio ir kitų gamtos išteklių apsaugos. Palaikome ministerijų siūlytą kompleksinę ekoschemą, nes ji tikslingai spręstų aplinkosaugos problemas, užkirsdama kelią „vyšnaičių nusirinkimui“, kai pasirenkamos tik mažiausiai įpareigojančios aplinkosauginės priemonės.

2.4. Kelti aukštesnius tikslus dėl biologinės įvairovės apsaugos ir kraštovaizdžio elementų atkūrimo

Dabartinėje Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 20232027 m. strateginio plano versijoje:

nepakanka ambicijos dėl biologinės įvairovės apsaugos (GAAB 8).

Mūsų siūlymas:

  • Laikytis ES žaliojo kurso ambicijos ir skirti 10 proc. žemės ūkio naudmenų (ūkio lygmenyje) kraštovaizdžio elementų apsaugai. Kraštovaizdžio elementai yra esminė priemonė biologinės įvairovės apsaugai, ypač ariamoje žemėje.

2.5. Papildomi siūlymai


Be to, siūlome:


  • Užkirsti kelią „žaliajam smegenų plovimui“ (angl. greenwashing). Nerimą kelia tai, kad siūloma ekoschemomis remti priemones, kurios nesusijusios su aplinkos apsauga arba neatitinka konkrečios ekoschemos siektinų tikslų, pvz.: GAAB 8 įgyvendinimui siūloma įteisinti galimybę vietoj dalies ploto skirto kraštovaizdžio elementų įrengimui, auginti tarpinius ar azotą fiksuojančius augalus, kurių pirminė funkcija yra visai kita. Aplinkosaugai skirti pinigai turi būti principingai skirti konkretiems numatytiems aplinkosaugos tikslams pasiekti, išvengiant lėšų perdengimo ir tokiu būdu jų švaistymo.

  • Apriboti mineralinių trąšų naudojimą – Lietuvoje mineralinės trąšos yra liberalizuotos, neapskaitomos ir nereguliuojamos. Šios trąšos yra pagrindinis paviršinių vandenų taršos šaltinis. Be to, jų gamyba ir naudojimas stipriai prisideda prie šiltnamio dujų išmetimo. Šių trąšų naudojimui turi būti nustatyta viršutinė riba (kg/ha) ir laikotarpiai, kai negalima jomis tręšti.

3. Aplinkai tvarus ūkininkavimas yra žaliosios ekonomikos pagrindas

Lietuvoje gaminamas didelis žaliavų perviršis, kuris yra eksportuojamas. Pavyzdžiui, grūdų pagaminama 24 kartus daugiau nei suvartojama. Kita vertus, nėra skiriamas pakankamas dėmesys kitiems ūkio sektoriams, pvz. daržovių auginimui, kurios plačiai pripažįstamos kaip sveikas maistas. Todėl lobistų argumentai, kad mums trūks maisto, yra niekuo nepagrįsti, nes mes negaminame maisto – gaminame žaliavas. Tai yra ypatingai taršus sektorius. Tokios perspektyvos yra grėsmė gamtai ir aplinkai, maisto saugai, žmogaus gerovei.

Lietuvos žemės ūkiui reikia alternatyvos. Turi būti skatinami smulkieji, aplinkai draugiški ir ekologiniai ūkininkai, kurie atitiks tvarumo standartus: naudosis trumposiomis maisto grandinėmis, gamins sveiką maistą, o ir gamins jį pigiau, nes jo auginimui nereikės investuoti į brangiai kainuojančias trąšas.

Jau seniai praėjo laikai, kai gamtą turime saugoti tik saugomose teritorijose. Turime keisti šalies ekonomiką.

4. Nuorodos į detalesnius mūsų siūlymus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui:


5. Pasirašančios organizacijos


  • Aplinkosaugos koalicija, vienijanti 8 Lietuvos aplinkosaugos nevyriausybines organizacijas

  • Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, vienijanti 15 nevyriausybinių organizacijų, iš jų 14 - skėtinės NVO asociacijos

  • Vartotojų aljansas, vienijantis 10 Lietuvos vartotojų teisių apsaugos srityje veikiančių asociacijų

  • VšĮ Baltijos aplinkos forumas

  • Gamtos paveldo fondas

  • Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacija

  • VšĮ „Darnaus vystymosi centras“

  • Lietuvos dirvožemininkų draugija prie LMA ŽŪMMS

  • Lietuvos gamtos draugija

  • Lietuvos gamtos fondas

  • Lietuvos herpetologų draugija

  • Lietuvos ornitologų draugija

  • VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas

  • Studentų gamtininkų mokslinė draugija

  • Susivienijimas Žali.lt

  • VšĮ Už švarią Lietuvą

  • Extinction Rebellion Lietuva

  • Fridays for Future Vilnius