POZICIJA DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONŲ IR PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ NUSTATYMO

Oficialus raštas

2022-06-21

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2001 M. LAPKRIČIO 7 D. ĮSAKYMO NR. 540 „DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONŲ IR PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO" PAKEITIMO PROJEKTO (REG. NR. 22-8518)

Aplinkosaugos koalicija pritaria Aplinkos ministerijos parengtam ir elektroniniu laišku pateiktam derinti nauja redakcija išdėstytam Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašui, patvirtintam aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymo projektas).

Vienas iš pakrančių apsaugos juostų nustatymo tikslų – apsaugoti vandens telkinius nuo taršos. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, rengiant 3-iuosius Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų (UBR) valdymo planus (2022–2027 m.) nustatyta, kad Lietuvoje 63 % upių ir 64 % ežerų vandens telkinių bei visi tarpinių ir priekrantės kategorijų vandens telkiniai neatitinka geros būklės kriterijų ir yra priskirti rizikos vandens telkiniams. Paviršinių vandens telkinių būklę labiausiai neigiamai įtakoja pasklidoji tarša, daugiausiai iš žemės ūkio veiklos (42 % reikšmingai neigiamai paveiktų vandens telkinių).

Lyginant šio ir ankstesnio periodo (2-ųjų ir 3-ųjų UBR valdymo planų) vandens telkinių būklės pokyčius, nustatyta, kad Lietuvoje 76 % upių kategorijos vandens telkinių būklė nepasikeitė ir 18 % – pablogėjo, ežerų kategorijos 70 % vandens telkinių būklė nepasikeitė, 27 % – pablogėjo. Tokią situaciją itin sąlygoja nemažėjanti ir net didėjanti pasklidoji tarša, daugiausiai iš žemės ūkio veiklos. Žemės ūkio taršos didėjimą nulėmė didėjantys dirbamų pasėlių plotai ir atitinkamai didesnis mineralinių azoto trąšų naudojimas 2016-2020 metų periodu, lyginant su ankstesniu laikotarpiu.

Pažymėtina, kad įgyvendinant Bendrąją vandens politikos direktyvą, Lietuva turi parengti ir įgyvendinti visas būtinas priemones, siekiant geros vandens telkinių būklės iki 2027 m. Neįgyvendinus nustatytų vandensaugos tikslų šaliai gresia didelės sankcijos.

Be to, dėl maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) pertekliaus Baltijos jūra kenčia nuo eutrofikacijos, kai intensyviau vystosi fitoplanktono organizmai, pradeda žydėti dumbliai, trūksta deguonies, mažėja vandens skaidrumas. Pagal žmogaus sukeltos eutrofikacijos kokybinį rodiklį Lietuvoje jūros aplinkos būklė – bloga. Siekiant geros jūros aplinkos būklės, Helsinkio komisijos (HELCOM) Baltijos jūros veiksmų plane šalims numatyti azoto ir fosforo prietakos į jūrą mažinimo tikslai. Šie tikslai nėra pasiekti ir 2012–2017 m. laikotarpiu į Baltijos jūrą su upių nuotėkiu iš Lietuvos žemyninės dalies lyginant su 2006–2011 m. periodu, bendrojo azoto prietaka į jūrą net padidėjo – vidutiniškai 18 %. Iš Lietuvos teritorijos į Baltijos jūrą daugiausia taršos azotu ir fosforu patenka su Nemuno upės nuotėkiu.

Siekiant vandensaugos tikslų ir geros jūros būklės būtina įgyvendinti efektyvias priemones, skirtas mažinti žemės ūkio taršą, patenkančią į vandens telkinius. Apsauginės juostos – viena efektyviausių priemonių sulaikyti iš žemės ūkio patenkančią taršą, todėl 3-iųjų UBR priemonių programų projektuose siūloma sudaryti teisinį pagrindą paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų pločiui padidinti. Atsižvelgiant į visa tai, pritariame Įsakymo projekte numatytiems pakeitimams dėl pakrantės apsaugos juostos pločio nustatymo ir siūlome svarstyti punkte 9.4. pakrantės apsaugos juostos didinimą iki minimalių 10 metrų prie vandens telkinių, priskirtų rizikos grupei nepasiekti geros būklės dėl žemės ūkio taršos.

Pritariame Įsakymo projekte siūlomam pakrantės apsaugos juostų nustatymo mechanizmui. Galiojantis pakrantės apsaugos juostų nustatymo mechanizmas yra sudėtingas, neleidžia tiek pačiam žemės savininkui ar kitam ūkinės veiklos vykdytojui, tiek ir aplinkosaugos ir žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams teisingai įvertinti, koks turi būti juostos plotis konkrečioje vietoje. Todėl įsakymo projektu siūlomi apsaugos juostų nustatymo pakeitimai yra racionalūs ir pagrįsti. Siūlomas mechanizmas sudarys galimybes sukurti realiai veikiančią apsaugos juostų sistemą ir taip mažinti į vandens telkinius patenkančią taršą. Pažymime, kad tam, kad pakrantės apsaugos juostos būtų veiksminga priemonė, būtina užtikrinti reikalavimų laikymosi apsaugos juostose kontrolę.