2022-06-29 Kreipėmės į Seimo partijų atstovus įvertindami Aplinkos ministerijos parengtą Nacionalinio miškų susitarimo projektą ir kviesdami partijas rinktis pokyčių ir didesnės miškų apsaugos kryptį.


DĖL NACIONALINIO MIŠKŲ SUSITARIMO PROJEKTO

Pozicija-keripimasis į politinių partijų atstovus Nacionaliniam miškų susitarimui

2022-06-29

2022 m. birželio 22 d. Aplinkos ministerija viešame pranešime[1] informavo, kad Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) dokumento projektas buvo pristatytas politinių partijų atstovams ir kad partijų atstovai per 2 savaites prašomi įvertinti ir aptarti šiuos siūlymus su savo partijomis. Pranešime pabrėžta, kad galutinį susitarimų tekstą formulavo devynios teminės grupės, iš kurių susitarti pavyko šešioms. Siūloma nekeisti grupių sutarimų, gimusių bendrakūroje, o nesutartose temose kaip pagrindą siūloma naudoti ministerijos parengtą siūlymą.

Šiuo kreipimusi norime Jums pristatyti mūsų poziciją dėl nesutartų temų, taip pat atkreipti dėmesį į pasiektus svarbius susitarimus, kuriuos raginame kuo greičiau perkelti į teisės aktus.

Aplinkosaugos koalicija yra aktyvi Nacionalinio miškų susitarimo dalyvė, procese dalyvavusi nuo pačios jo pradžios. Atstovaujame gamtosauginiam interesui ir siekiame kad miškų politika būtų subalansuota, t.y. kad nedominuotų medienos ruoša, nebūtų pažeidžiamos ekologinės ribos, atsigautų biologinė įvairovė, būtų atliepiami socialiniai poreikiai. Proceso metu prisijungėme prie Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio sektorinės grupės, tačiau aktyviai bendradarbiavome ir su kitomis aplinkosauginį bei sociokultūrinį interesą atstovaujančiomis sektorinėmis grupėmis.

Pasiektą Nacionalinį miškų susitarimą vertiname kaip dalinį. Jo nepakaks, kad būtų įgyvendinti ateičiai būtini pokyčiai, nes nepavyko susitarti trijose ilgalaikei subalansuotai miškų politikai kertinėse temose. Tačiau susitarime yra reikalingų miškų politiką keičiančių sprendimų. Raginame kuo greičiau perkelti į teisės aktus ir įgyvendinti tuos miškų politikos principus, dėl kurių pavyko susitarti. Kartu kviečiame vertinti šį susitarimą kaip nepakankamą ir imtis lyderystės keičiant dabartinę miškų politikos kryptį.

Proceso metu išryškėjo dvi iš esmės skirtingos pozicijos ir vizijos Lietuvos miškams. Viena jų nori išlaikyti ir net sustiprinti medienos gavybos kryptį, kita – esminių pokyčių ir balanso, o taip pat įgyvendinti Europos Žaliojo kurso tikslus. Atstovaujame antrajai krypčiai ir siekiame, kad saugomose teritorijose klestėtų gamta, plynus kirtimus keistų gamtiškoji miškininkystė. Bendruomenės įgautų tikras galimybes spręsti dėl šalia augančių miškų ateities, būtų pripažįstami dvasiniai ir kultūriniai visuomenės poreikiai. Būtų plėtojama nemedieninė ekonomika ir Lietuva taptų gamtinio turizmo ir sveikatinimo miškuose lyderė Europoje, o medienos gavyba mažėtų, nes palaipsniui būtų pereinama prie tikrai tvarios ir žiedinės medienos produktų gamybos bei vartojimo.

Svarbu pastebėti, kad įtampos visuomenėje dėl miškų valdymo kyla todėl, kad Lietuvos miškai nėra tvariai valdomi. Nors formalūs tvarumo rodikliai yra tenkinami, tačiau esminiai kriterijai rodo priešingai. Miškų biologinė įvairovė skursta. Miškai vis mažiau prisideda švelninant klimato kaitą. Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūras dėl nebaigto steigti Natura 2000 tinklo. Net du trečdaliai saugomų teritorijų miškų yra ūkinio, t.y., medienos tiekimo prioriteto. Kertant miškus vyrauja gamtai nepalankūs ir visuomenę piktinantys plyni ir atvejiniai kirtimai. Vyriausybė įsipareigojo parengti susitarimą dėl miškų, nes visuomenė išreiškė aiškų užsakymą keisti miškų politiką. Tai patvirtina tiek protestais išreikštas nepasitenkinimas, tiek reprezentatyvios visuomenės apklausos[2].

Kaip nurodoma Aplinkos ministerijos pranešime, temos, dėl kurių sutarimo nepavyko pasiekti, reikalauja politinės valios ir konkrečių politinių sprendimų. Kviečiame jūsų partiją rinktis pokyčių ir balanso kryptį, kai lygiaverčiai užtikrinamos ekologinės, socialinės ir ekonominės miškų funkcijos, įgyvendinami ES žaliojo kurso tikslai:

  1. Įtvirtinti subalansuotą miškų naudojimą, kad atsigautų biologinė įvairovė, miškai prisidėtų sprendžiant klimato krizę, nebūtų pažeistos ekologinio atsparumo ribos ir būtų atliepiami socialiniai poreikiai.

Miškai teikia įvairias naudas: gamtinių buveinių, sociokultūrines, medienos ir kitų išteklių. Valdant miškus būtina proporcingai derinti miškų teikiamas naudas ir siekti ilgalaikio jų balanso. Šiuo metu Lietuvoje net ir saugomų teritorijų miškai yra intensyviai naudojami kaip medienos šaltinis, sumenkinant arba sunaikinant kitas miško teikiamas naudas. Šiuo metu Lietuvos miškų valdymo disbalansą tarp ekonominių, ekologinių ir socialinių poreikių gerai atspindi miškų grupių, kurios daugiausia apsprendžia naudojimo prioritetą, pasiskirstymas: 2,6 % – rekreaciniai miškai, 10,2 % – rezervatiniai ir ekosistemų apsaugos miškai, 87,2 % – ūkiniai miškai, t.y. miškai, kurių prioritetas yra medienos tiekimas.

Raginame siekti, kad ateityje ekologinio ir sociokultūrinio prioriteto miškai sudarytų ne mažiau nei 50 % miškų ploto:

  • bent 30 % miškų būtų skiriama ekosistemų apsaugai, trečdalis jų – saugoma griežtai;

  • visi saugomų teritorijų miškai būtų pilnai saugomi, t.y., juose būtų tik ekosistemų apsaugos ir sociokultūrinio prioriteto miškai, vystoma gamtai artima miškininkystė

  • ženkliai daugėtų socialinio ir kultūrinio prioriteto miškų, būtų pilnavertiškai įgyvendinti visi pasiekti susitarimai, susiję su miškų socialine ir kultūrine verte.

  • būtų įveiklintas ir vystomas gamtinis karkasas. Miškų kokybė (ekologinė, socialinė) ir kiekybė (miškų plotas) pirmiausia turėtų būti didinama stiprinant gamtinio karkaso potencialą, ypač atkuriant pažeistas jo dalis.

  1. Užtikrinti veiksmingą biologinės įvairovės apsaugą Lietuvos miškuose.

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje stebimas biologinės įvairovės nykimas dėl žmogaus veiklos. Daugiau nei pusė Lietuvos biologinės įvairovės yra susijusi su miškų ekosistemomis. Retoms, nykstančioms augalų, grybų, vabzdžių, paukščių rūšims yra reikalingos sengirės, seni medžiai, virtuoliai, šlapynės ir kitokios buveinės, kurių dažnai stinga ūkiniuose miškuose. Šiuo metu net ir saugomose teritorijose didžioji dalis miškų yra ūkiniai, juose neužtikrinama ekosistemų apsauga. Lietuvos miškų biologinė įvairovė skursta – miškų buveinių būklė blogėja. Lietuvoje yra 13 Europos Bendrijos svarbos miškų buveinių tipų ir tik vieno iš jų būklė yra palanki.

Raginame siekti, kad biologinės įvairovės skurdinimas Lietuvos miškuose būtų pripažintas realia problema ir būtų įgyvendinti 2030 m. ES biologinės įvairovės tikslai[3], 2030 m. ES miškų strategija[4] bei būtų pasiruošta sklandžiam Europos Komisijos pasiūlytam Gamtos atkūrimo įstatymo įgyvendinimui[5]:

      • ne mažiau nei 30 % šalies teritorijos būtų veiksmingai valdomos saugomos teritorijos, trečdalis saugomų teritorijų būtų saugomos griežtai;

      • rūšių ir buveinių būklė būtų stebima, tam skiriamas pakankamas finansavimas, prasidėtų rūšių ir buveinių būklės gerėjimas, kurio tempai būtų ne mažesni nei numatoma ES žaliojo kurso tiksluose;

      • būtų saugomi visi sengirių ar pirmykščių miškų bruožų turintys (sengirėmis tapsiantys) medynai – esamos ir potencialios kertinės miško buveinės, visi daugiau nei 120 metų amžiaus medynai.

  1. Kurti Lietuvoje naujos kartos miškų ekonomiką, kuri atlieptų ES žaliojo kurso tikslus ir kryptis, mažintų žaliavinės medienos poreikį.

Europos žaliasis kursas yra atsakas į klimato, biologinės įvairovės nykimo ir kitus aplinkosauginius iššūkius. Tai nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo.[6]

Raginame siekti, kad Lietuva ryžtingai įgyvendintų ES žaliojo kurso ir Naujos 2030 m. ES miškų strategijos tikslus:

  • miškų sektoriaus ekonomikos augimas būtų atsietas nuo papildomo žaliavų poreikio;

  • būtų vystoma ir vis didesnį svorį įgytų nemedieninė ekonomika. Lietuva taptų gamtinio turizmo ir sveikatinimo miškuose lyderė Europoje;

  • kirtimų normos ir medienos tiekimo apimtys iš Lietuvos miškų nedidėtų. Ilgalaikėje perspektyvoje, sumažinus eksporto apimtis, pritaikius žiediškumo ir kaskadinio naudojimo principus, kuriant didesnę pridėtinę vertę – palaipsniui mažėtų.

Sutarimai aukščiau pateiktose temose yra būtini apibrėžiant, kokia kryptimi Lietuva vystys miškų politiką ateinančiais dešimtmečiais. Be jų susitarimas yra nepakankamas. Visgi priimti susitarimai yra svarbūs, todėl raginame įsipareigoti perkelti juos į teisės aktus ir įgyvendinti. Žemiau išskiriame pasiektus susitarimus, į kuriuos norime atkreipti ypatingą dėmesį. Susitarimo temos yra sudėtingos ir daugialypės, dažnai persidengiančios. Todėl tarp pasiektų susitarimų yra ir tokių, kurie dalinai atliepia ir temas, kuriomis susitarimas nepasiektas.

  1. Europos Sąjungos tikslai. Sutarta įgyvendinti ES biologinės įvairovės ir ES miškų strategijų tikslus. Tikslas yra labai abstraktus, tačiau svarbu, kad tokia kryptis susitarime yra išreikštinai sutarta ir nurodyta.

  2. Griežtai saugomų miškų plotas padidintas iki 10 proc. visų Lietuvos miškų, kuriuose sudarytos sąlygos formuotis sengirėms, o jų apsauga yra užtikrinama.

  3. Miškingumo didinimas. Sutarta miškingumą didinti iki 40%. Labai svarbu, kad pagal susitarimą jis turi didėti ne bet kaip, bet formuojant įvairiarūšius ir įvairiaamžius miškus, pirmiausia plečiant ten, kur miškų labiausiai reikia.

  4. Veiksmingesnė saugomų teritorijų apsauga. Nors nesutarta dėl pilnos saugomų teritorijų apsaugos, tačiau brėžiama aiški kryptis šio tikslo link. Sutarta saugomų teritorijų miškuose, atsižvelgiant į apsaugos tikslus ir zonavimą, plėtoti gamtai artimą miškininkystę, atsisakyti daugumos plynųjų kirtimų, formuoti įvairiarūšius ir įvairiaamžius medynus, leisti ilgesnį savaiminį miško atsikūrimo laikotarpį, palaikant natūraliais procesais paremtą medynų formavimąsi.

  5. Miškų grupių sistemos peržiūra. Sutarta, kad turi būti tobulinama miško grupių sistema, tiek peržiūrint grupių funkcinius prioritetus, tiek koks turi būti taikomas ūkininkavimo režimas. Prie gyvenviečių, socialinio prioriteto miškuose, saugomų teritorijų miškuose turi būti plėtojama tausojanti ar gamtai artima miškininkystė, kas iš esmės reikštų plynų ir supaprastintų atvejinių kirtimų tuose miškuose atsisakymą.

  6. Klimato kaitos sprendinių nepriešinimas su biologinės įvairovės apsauga. Sutarta suderinti klimato kaitos krizės sprendinius su biologinės įvairovės išsaugojimu. Pripažįstamas senėjančių miškų (arba kitaip sengirių) indėlis kaupiant anglį.

  7. Gamtinis karkasas. Susitarime numatyta planuoti miškų tvarkymą atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, formuoti miškų jungtis, didinti agromiškininkystės vaidmenį užtikrinant kraštovaizdžio ekologinį stabilumą. Nors gamtinio karkaso sąvoka susitarime nėra minima, tačiau šie susitarimai iš esmės reiškia gamtinio karkaso įveiklinimą ir vystymą.

  8. Pramonės perorientavimas. Klimato kaitos temoje pabrėžiama, jog turi būti užtikrinamas pramonės perorientavimas į ilgalaikių medienos produktų gamybą, didinamas produktų tarnavimo laikas, pakartotinis naudojimas, t.y. taikomi žiedinės ekonomikos principai.

  9. Nemedieninė ekonomika. Sutarta sukurti pajamų iš miško nemedieninių paslaugų gavimo modelį ir sudaryti teisines ir finansines sąlygas šiam modeliui įdiegti ir plėtoti. Sutarta Valstybinių miškų urėdijoje sudaryti prielaidas pajamų iš papildomų veiklų išplėtimui tuo pačiu užtikrinant jų stabilesnes pajamas.

  10. Socialinio prioriteto apimtis. Susitarime įtvirtinta patikslinta socialinio prioriteto sąvoka, išreikštinai šalia socialinio prioriteto išskiriant kultūrines ir dvasines miškų funkcijas.

  11. Gyvenamųjų namų kaimynystė. Sutarta, kad gyvenamųjų namų kaimynystėje augantys miškai turi būti formuojami ir tvarkomi gerinant mikroklimatą ir rekreacinės aplinkos kokybę, vykdant tausojančią miškininkystę.

  12. Bendruomenių galimybės išpirkti miškus ar susitarti dėl ūkinių veiklų nevykdymo. Numatoma sukurti mechanizmus suinteresuotoms bendruomenėms bei asmenims prioritetine tvarka išpirkti mišką iš privačių savininkų ar sudaryti sutartis dėl tam tikros veiklos nevykdymo.

  13. Tarpdiscipliniškumas. Siekiant subalansuoti ekologinę, socialinę ir ekologinę naudas miškų politikoje, sutarta, kad turi būti užtikrintas tarpdiscipliniškumas, bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių, holistinis požiūris tyrimuose, studijų, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programose, renkant ir skleidžiant informaciją apie miškus ir miškų sektorių, planavimo procesuose, plečiant miškininkų ir kitų miško sektoriuje dirbančių darbuotojų akiratį.

  14. Informavimas. Sutarta užtikrinti tinkamą ir savalaikį informavimą apie miškus ir juose vykdomus procesus. Teikiama informacija apie miškus ir miškų sektorių turi atliepti aktualius poreikius, būti pakankama sprendimų priėmimui, apimti ekologinę, ekonominę ir socialinę sritis, būti viešai prieinama ir suprantama. Duomenys turi būti skaitmenizuoti, standartizuoti, tarpusavyje integruoti, verifikuojami taikant nuotolinius metodus. Į stebėseną numatoma įtraukti ir piliečių teikiamus duomenis.

  15. Planavimas. Miškų planavimo ir saugomų teritorijų dokumentų tikslai ir turinys turi būti kompleksiniai, t.y. atliepiantys ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Identifikuojant prioritetus turi būti atliekamas ekosisteminių paslaugų vertinimas.

  16. Visuomenės įtraukimas į sprendimus. Visuomenė – bendruomenės, miško savininkai, visi kuriems svarbi miškų ateitis – laiku informuojami apie pradedamus planavimo procesus, turi daugiau galių įtakoti sprendimus, aiški jų pateiktų motyvuotų pasiūlymų ir pastabų nagrinėjimo tvarka, organizuojami mokymai apie dalyvavimą miškų planavimo ir projektavimo procesuose.

  17. Kompetencijų centras. Sutarta įsteigti kompetencijų centrą, kuris būtų atsakingas už informacijos rinkimą, teikimą, konsultavimą ir pagalbą įsitraukiant į sprendimų priėmimą. Šis centras rengs kasmetines ataskaitas apie miškų būklę, organizuos kasmetinį visuomenei skirtą miškų forumą.

  18. Kompensavimas ir skatinimas miško savininkams. Pritariame susitarime įtvirtintam principui dėl savalaikio ir teisingo atlygio ir skatinimo, kai dėl viešojo intereso privačiuose miškuose yra įvedami apribojimai ar savininko iniciatyva steigiamos saugomos teritorijos, diegiamos aplinkosauginės ir biologinę įvairovę skatinančios priemonės. Svarbus susitarimas, kad šie mechanizmai būtų susieti su savininko ilgalaikiais įsipareigojimais. O taip pat svarbu, kad numatoma tobulinti išpirkimo mechanizmus, siekiant užtikrinti itin vertingų buveinių apsaugą.

Šioje pozicijoje išskirti susitarimai yra pateikti apibendrintai ir supaprastintai. Daugeliu atvejų Nacionalinio miškų susitarimo dokumente jie apima kelis punktus ir yra konkretesni. Norėdami užtikrinti aiškumą ir skaidrumą, artimiausiu metu mūsų svetainėje www.akoalicija.lt pateiksime šių išskirtų punktų susiejimą su Nacionalinio miškų susitarimo punktais.

Susitarimo dėl miškų rengime dalyvavo organizacijos ir bendruomenės, atstovaujančios gamtosauginius ir socialinius interesus, kurių įsitraukimas į miškų planavimo procesus anksčiau buvo ribotas. Šių grupių susibūrimas, įsitraukimas ir suformuotos pozicijos yra reikšmingas susitarimo proceso rezultatas. Šios grupės siekia ir toliau dalyvauti miškų politikos formavime.

Prašome iš miškų susitarimo rengimo metu susiformavusių grupių sudaryti subalansuotą, lygiavertiškai skirtingus požiūrius atstovaujantį patariamąjį organą, su kuriuo būtų tariamasi miškų politikos klausimais. Tokio patariamojo organo sudarymą galėtų įpareigoti miškų įstatymo nuostatos. Dabar Aplinkos ministerijos sudaryta miškų konsultacinė taryba yra vienpusiška, o daugumą sudaro ūkinio medienos tiekimo intereso atstovai.

Nacionalinis miškų susitarimas yra tik dalinis ir nepakankamas, tačiau jame yra reikalingų miškų politiką keičiančių sprendimų. Kviečiame Jūsų partiją rinktis pokyčių ir balanso miškų politikoje užtikrinimo kryptį, o taip pat prisidėti, kad bendrakūroje pasiekti susitarimai būtų įgyvendinti.

Esame pasirengę detaliau pristatyti ir diskutuoti poziciją, o taip pat prisidėti ieškant sprendimų bei kompromisų, kad Lietuvos miškų politika spręstų šių dienų iššūkius ir prisidėtų prie Lietuvos ateities gerovės.


Nuorodos:

[1] https://am.lrv.lt/lt/naujienos/baigiamas-derinti-nacionalinis-misku-susitarimas-politines-partijos-grynina-paskutines-nuostatas

[2] https://naturalit.lt/wp-content/uploads/2021/03/Miskai-Vilmorus-ataskaita.pdf

[3] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52020DC0380&from=EN

[4] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52021DC0572&from=LT

[5] https://environment.ec.europa.eu/topics/nature-and-biodiversity/nature-restoration-law_en

[6] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52019DC0640&from=LT