Žemės ūkis
DĖL NACIONALINIO VANDENŲ SRITIES PLĖTROS PLANO 2022-2027 m. PROJEKTO
Oficialus raštas
2022-09-14
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai
Teikiame pasiūlymus 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsiųstam ir rugsėjo 9 d. nuotoliniame renginyje pristatytam Nacionalinio vandenų srities plėtros plano 2022-2027 m. projektui (toliau – Projektas).
Kaip pažymima Projekte, vanduo yra gyvybiškai svarbus valstybei ir visuomenei. Galime pabrėžti, kad gyvybiškai svarbus yra švarus, saugus ir prieinamas vanduo. Susipažindami su Projektu pastebėjome, kad Projekte skirta daug dėmesio situacijos analizei, aptariant esamą vandenų būklę. Manome, kad esamos aplinkos būklės išsamus tęstinis stebėjimas bei jo rezultatų vertinimas yra pirminis veiksmas siekiant aplinkos būklės gerėjimo.
Visgi norime atkreipti Projekto rengėjų dėmesį į kitą, mūsų nuomone, būtiną, situacijos analizės kryptį, kurios stinga Projekte. Nepaisant ankstesnių vandenų srities plėtros, taip pat upių baseinų rajonų valdymo (toliau – UBR) planų įgyvendinimo, vandenų būklė negerėja, priešingai – prastėja (arba tikslesni duomenys parodė, kad situacija prastesnė, nei manėme anksčiau). Nors per ankstesnius du UBR ciklus vandenų būklės situacija nepagerėjo, šiame Projekte yra keliami iš principo tie patys tikslai, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, neišnagrinėjus priežasčių, kodėl ankstesniais laikotarpiais tų tikslų pasiekti nepavyko, didelė dalis vandenų būklei gerinti reikalingų priemonių liko neįgyvendintos. Tikimės, kad rengiant šį Projektą dar bus atsižvelgta į ankstesnių metų patirtį.
Žemiau teikiame pasiūlymus Projektui:
Prašome įtraukti į Projektą ankstesnio laikotarpio vandenų srities plano, UBR planų įgyvendintų ir neįgyvendintų tikslų, uždavinių ir veiksmų analizę, nustatytas priežastis, dėl kurių tikslai nebuvo pasiekti. Nustatant ateinančio periodo tikslus, uždavinius ir veiksmus prašome numatyti, kaip bus išvengta ankstesniais laikotarpiais ištikusių nesėkmių.
Prašome efektyviai integruoti vandensaugos tikslus į kitų ekonomikos sričių (ypač žemės ūkio) strateginius planus. Kol vandensaugos tikslai nebus įtraukti į šių sričių strateginius planus (pvz., Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą), tol pokyčio nesulauksime. Žemės ūkio tarša išlieka pagrindiniu neigiamu poveikiu, veikiančiu paviršinius vandens telkinius jau 3-čiąjį UBR planų ciklą, tačiau vandens telkinių tarša iš žemės ūkio ne tik kad nemažėja, bet dar ir didėja. Aplinkosaugos koalicija teikė siūlymus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiam planui; siūlėme taikyti „lubas“ mineralinių trąšų naudojimui, pievų atkūrimą rizikos vandens telkinių zonose, apsaugoti dirvą šaltuoju laikotarpiu auginant tarpinius augalus ar paliekant neapartas ražienas (taip pat kaip priemonę efektyviai vandenų apsaugai), diegti 6-10 m. vandens apsaugos juostas (žr. https://www.akoalicija.lt/veikla/2021-10-22-del-lzukp-2023-2027-strateginio-plano). Nors Projekte išsikelti ambicingi tikslai pasiekti, kad 90 proc. vandens telkinių ekologinė būklė būtų gera (lyginant su dabartiniais 38 proc.), kyla abejonių, kaip per keletą metų gali pavykti taip reikšmingai pagerinti situaciją, kai žemės ūkio strateginiame plane nenumatyti reikiami pokyčiai. Taip pat kyla abejonių, ar bus pasiekti Lietuvos įsipareigoti azoto junginių į Baltijos jūrą sumažinimai. Būtinas principingas Aplinkos ministerijos atstovavimo žemės ūkio politikoje, siekiant pokyčio.
Siūlome Projekte arba jo prieduose įvardinti konkrečias sumas, reikalingas atlikti Projekte numatytus veiksmus, pvz., 1-me priede numatyti ne tik finansavimo šaltinį, bet ir preliminarią sumą, kurios reikia veiksmui atlikti. Tuo pačiu raginame Aplinkos ministeriją didinti finansavimą vandensaugos tikslų įgyvendinimui. Finansavimo disbalansą galima matyti lyginant politikos tikslams pasiekti numatomas lėšas: žemės ūkio politikos tikslams pasiekti yra skiriama virš keturių milijardų, vandensaugos tikslų įgyvendinimui, kaip buvo kalbama ankstesniuose pristatymuose soc. partneriams, bus skiriama 10 milijonų.
Projekto 1 priedo 2.2.3. punkte “surinkti mokslinę informaciją apie specifines žuvų rūšis, jūros žinduolius (ruonius)” įrašyti ruoniai, tačiau neįrašyta jūrų kiaulė. Prašome įrašyti paprastąją jūrų kiaulę šiame punkte, kadangi informacijos apie jos lankymąsi Lietuvos pajūryje stinga.
Raginame Aplinkos ministeriją, kartu su partneriais, imtis visų reikiamų priemonių ir ieškoti galimybių bei efektyviai išnaudoti 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtą paramą, kad būtų sudarytos realios galimybės teigiamiems pokyčiams ir pasiekti vandensaugos tikslai.
Prašome rengiant teisės aktų pristatymus, laiką pastaboms pateikti numatyti bent savaitę po pristatymo, nes teisės akto pristatymas leidžia įsigilinti į teisės akto rengėjų argumentus ir pateikti tikslesnius pasiūlymus.
Poziciją parengė:
Aplinkosaugos koalicija
Prisidėjo:
Aplinkosaugos informacijos centras
VšĮ „Upių atkūrimo centras“