Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo kvietimu šiemet prisidėjome prie jų rengiamos kasmetinės skurdo ir socialinės atskirties Lietuvoje apžvalgos. Parengėme apžvalginį straipsnį kovos su klimato kaita tema, kuriuo dalinamės.
Su 2022 m. skurdo ir socialinės atskirties apžvalga galite susipažinti čia: https://cutt.ly/uVnJIPm
2022 rugsėjo 26 vykusio pristatymo įrašas: https://fb.watch/fM_z5C2g2k/.
13 DVT TIKSLAS. IMTIS SKUBIŲ KOVOS SU KLIMATO KAITA IR JOS POVEIKIU VEIKSMŲ
Parengta bendradarbiaujant su Aplinkosaugos koalicija
Klimato kaita kartu su kitomis ekologinėmis krizėmis yra vienas didžiausių šių laikų žmonijos iššūkių. Mokslas įspėja, kad šis dešimtmetis yra ypatingos svarbos – nesuvaldžius klimato kaitos, nesustabdžius biologinės įvairovės nykimo, prasidės negrįžtami globaliniai pokyčiai. Jau dabar nėra šalies, kuri nejustų šių krizių padarinių. Pasaulio šalys kasmet patiria šimtus milijardų dolerių nuostolių, kyla grėsmė žmonių sveikatai ir net gyvybei, krenta gyvenimo kokybė. Didžiausią poveikį patiria skurdžiausi ir pažeidžiamiausi žmonės.
Klimato kaita neturi sienų, todėl visos pasaulio šalys privalo veikti drauge, stabdydamos atšilimą, o taip pat prisitaikydamos prie neišvengiamų pokyčių. Tikslams ir veiksmams pasauliniu mastu derinti 1994 m. įsigaliojo Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija. Pagal ją sudarytas ir žymusis Paryžiaus susitarimas, įpareigojantis stengtis, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C, ir būtinai užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu. Svarbu pabrėžti, kad 1,5 °C šilimas yra mokslu įrodyta santykinai saugi riba, kai pasekmės dar neturi esminės griaunamosios įtakos. 2 °C šilimas yra riba, kurią peržengus scenarijai veda į dideles socialines ir ekonomines krizes.
Nuo ikipramoninio laikotarpio, 1880 m., vidutinė pasaulinė temperatūra jau pakilo 1 °C.[1] 2021 m. vasara padėjo įsisąmoninti, ką reiškia mokslo žadamos karščio bangos ar gausūs krituliai. JAV ištiko tokia karščio banga, kad turėjo būti atidaryti atvėsimo centrai, siekiant išvengti žmonių mirčių, o Vokietijoje netikėtas potvynis griovė gyvenamuosius namus.
Lietuvoje klimato pokyčiai yra akivaizdūs. 1961–2019 m. laikotarpiu vidutinė metinė oro temperatūra pakilo 2,2 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis padidėjo 17 proc. Išaugo atvejų skaičius, kai oro temperatūra aukštesnė nei 30 °C. Laikotarpis su sniego danga sutrumpėjo vidutiniškai 30 dienų. Vandens lygis Klaipėdoje pakilo apie 15 cm.[2]
Klimato kaitos švelninimas
Klimato kaitos neįmanoma atšaukti, tačiau labai svarbu ją stabdyti. Atšilimas kiekviena papildoma laipsnio dalimi reiškia vis skaudesnes pasekmes, kelia egzistencinę grėsmę tiek žmonėms, tiek mus supančiai gamtai. Stabdant klimato šilimą esminis tikslas yra kuo greičiau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kad jis neviršytų to, kiek emisijų sugeria gamtos ekosistemos ir vandenynai. Populiariai tai vadinama klimato neutralumu. 2020 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,2 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o sugerta tik 5,4 mln. tonų[3].
Pripažindama klimato kaitos ir kitų aplinkos iššūkių egzistencinę grėsmę, Europos Sąjunga paskelbė Žaliąjį kursą, kuriuo įsipareigojo klimato neutralumą pasiekti iki 2050 m. Iki 2030 m. visos Europos Sąjungos šalys bendrai šiltnamio efektą sukeliančių dujų žada sumažinti 55 proc., lyginant su 2005 m. lygiu, o Lietuvos individualus įsipareigojimas per ateinantį dešimtmetį – šių dujų sumažinti 30 proc. Deja, bet Lietuvoje nuo 2010 m. pažangos mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą nepasiekta. Vertinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius vienam gyventojui, jie nuolat auga: 2010 m. buvo 3,4 tonos anglies dioksido (CO2) vienam gyventojui, o 2019 m. – 5,5 tonos.[4]
Siekiant pakeisti tendencijas ir pasiekti tikslus, reikės didelių pokyčių energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, atliekų tvarkymo sektoriuose, taip pat reikės keisti, geriau apgalvoti, kam ir kaip naudojama žemė ir gamtos ištekliai. Pavyzdžiui, energetikoje kuo skubiau privalu pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, atsisakyti iškastinio kuro. Privalu renovuoti namus, keisti juose šildymo sistemas. Turi keistis kelionių įpročiai, keičiant vidinio degimo varikliais varomą transportą į dviračius, viešąjį transportą, elektromobilius, traukinius ar tiesiog renkantis eiti į darbą pėstute. Turi būti sodinami nauji miškai, saugomos visos sengirės, saugomos ir atkuriamos šlapynės ir pievos.
Tokio masto permainos neišvengiamai turi įtakos beveik kiekvienam. Keičiasi verslai ir gali reikėti persikvalifikuoti, reikia investicijų apšiltinant būstą ar keičiant katilą, įsigyjant dviratį ar mažiau taršų automobilį. Siekiant skatinti kuo greitesnius pokyčius, skiriama daug finansų per įvairius fondus ar programas, tačiau įvedami ir papildomi apribojimai, nustojamos remti taršios veiklos, įvedami taršių veiklų mokesčiai. Dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai – sausros, liūtys, vėjai, karščio bangos – jau turi pasekmes, veikia sveikatą, gadina infrastruktūrą, turi įtakos aplinkai ir gamtai.
Prisitaikymas prie klimato kaitos
Klimato kaitos sukelti pokyčiai yra neišvengiami, kai kurios ribos yra peržengtos negrįžtamai, todėl būtina imtis prisitaikymo veiksmų. Tai apima ilgalaikes priemones, tokias kaip miestų žalinimas ar vėsinimo sistemų diegimas siekiant švelninti karščio bangas, taip pat apima pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms, apie jas reikės perspėti laiku dėl artėjančio pavojaus ir greitų veiksmų, pavyzdžiui, kilus didelio masto potvyniams. Prisitaikymo sprendimai tampa vis aktualesni, nes vis artėjama prie atšilimo virš 2 °C.
Lietuvoje jautriausi klimato kaitai sektoriai yra žemės ūkis, visuomenės sveikata, energetikos, pramonės, transporto ir komunikacijų infrastruktūra, miškininkystė, ekosistemos, biologinė įvairovė, kraštovaizdis, vandens ištekliai ir pajūrio zona, urbanizuotos teritorijos.[5] Tai reiškia, kad šiems sektoriams besikeičiančios sąlygos ir ekstremalėjantys reiškiniai turės didžiausią įtaką ir jau dabar turi būti vertinamos ir diegiamos įvairios prisitaikymo prie pokyčių priemonės.
Kiekviena pasaulio šalis ir net regionas klimato kaitos bus paveikti skirtingai, todėl prisitaikymo sprendimai turi būti lokalizuoti, be abejo, pasinaudojant kitų šalių pasiteisinusiomis praktikomis. Lietuvoje jautriausias yra Baltijos jūros regionas. Manoma, kad šiame Lietuvos regione besikeičiantis klimatas stipriai paveiks žmonių gyvenseną ir turės daug įtakos pramonės įmonių veiklai. Kaip ir daugeliui pakrantės miestų, Klaipėdai labai didelį pavojų kelia potvyniai. Uostamiestyje ši grėsmė susijusi su kylančiu vandens lygiu Baltijos jūroje ir Klaipėdos sąsiauryje bei patvankomis (vandens lygio pakilimas vandens telkiniuose) audrų metu.[6]
Klimato kaitos poveikis yra neišvengiamas. Nevertinant jo poveikio ir nediegiant prisitaikymo priemonių, bus ne tik patiriami dideli ekonominiai nuostoliai, bet ir kyla grėsmė žmonių sveikatai ir net gyvybei. Vertinama, kad pasaulyje 1998–2017 metais dėl su klimato kaita susijusių reiškinių žuvo 1,3 milijono žmonių, o 4,4 milijardo patyrė sužeidimų[7].
Teisinga pertvarka, kad nuošalyje nebūtų paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė
Klimato pokyčiai didžiausią poveikį daro skurdžiausiems ir pažeidžiamiausiems žmonėms. Jiems žymiai sunkiau tiek atlaikyti klimato kaitos pasekmes, tiek persiorientuoti pagal besikeičiančios ekonomikos nustatomas taisykles. Vienas iš pagrindinių Žaliojo kurso principų yra toks, kad, pertvarkant ekonomiką, nuošalyje nebūtų paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė. Įgyvendinant šį principą labai svarbu, kad klimato kaitos valdymo ir socialinė politika būtų integruotos, atsakingos institucijos tarpusavyje derintų veiksmus, taip pat, kad būtų skiriamas pakankamas finansavimas veiksmams įgyvendinti.
Lietuvoje stebime, kad klimato kaita ir kitos ekologinės krizės socialinėje politikoje nėra pakankamai rimtai vertinamos. Neaišku, kuri institucija turėtų imtis atsakomybės, kad būtų užtikrintas teisingas ir įtraukus perėjimas prie žaliosios ekonomikos, kad pažeidžiamiausios socialinės grupės nenukentėtų. Mūsų vertinimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų žymiai daugiau įsitraukti rengiant ir įgyvendinant klimato kaitos valdymo politiką, nuosekliai atstovauti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Svarbu, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nebūtų palikta viena šalinti socialinių pasekmių, bet kad ir kitos ministerijos bei institucijos nuo pat priemonių planavimo aktyviai prisidėtų prie socialiai teisingos pertvarkos įgyvendinant Žaliąjį kursą. Labai svarbu, kad į sprendimų priėmimą būtų įtraukti ir pažeidžiamiausių visuomenės narių atstovai, o taip pat, kad būtų užtikrintas geresnis švietimas ir informavimas apie situaciją ir grėsmes.
Perėjimas prie neutralios klimatui ekonomikos bus iššūkis visai valstybei. Tačiau regionai, kuriuose yra susitelkusi daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetanti pramonė, patirs didžiausią poveikį, nes būtini pokyčiai pramonės įmonėse neišvengiamai turės poveikį ir darbo vietoms. Vertinama, kad Lietuvoje labiausiai paveiktos bus Kauno, Šiaulių ir Telšių apskritys, o ypač jose esančios Jonavos, Akmenės ir Mažeikių rajonų savivaldybės, kurių gyventojų užimtumas priklauso nuo trijų daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių įmonių AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Orlen Lietuva“[8]. Europos Sąjunga, siekdama suvaldyti neigiamą poveikį tokiems regionams, įsteigė Teisingos pertvarkos fondą[9], kurio taisyklės dar yra derinamos ir kuriame 2021–2027 metams Lietuvai numatoma skirti 249 mln. eurų[10]. Fondas daug dėmesio skiria labiausiai paveiktų regionų darbo vietų išlaikymui ir kūrimui, darbuotojų perkvalifikavimui.
Bendras principas, kad nuošalyje nebūtų paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė, turi būti taikomas visiems fondams ir investicijoms. Teigiamai vertiname, kad Klimato kaitos programoje yra atskiros priemonės ir sąlygos nepasiturintiems gyventojams[11]. Po pirmųjų įvykdytų kvietimų jau galima vertinti, kas pasiteisino, o ką reikėtų peržiūrėti. Vienas didžiausių ribojančių veiksnių nepasiturintiems gyventojams dalyvauti programose yra nuosavų apyvartinių lėšų poreikis, kai pareiškėjas privalo mokėjimus atlikti savo lėšomis, kurios kompensuojamos tik po kurio laiko. Dauguma nepasiturinčių gyventojų santaupų neturi, todėl jiems skirtose programose turi būti tokie mechanizmai, kurie paramą leistų pervesti tiesiai paslaugos teikėjui.
Klimato kaitos ir kitų ekologinių krizių pasekmės jau jaučiamos ir jos tik gilės. Svarbu, kad gyventojai būtų informuoti apie situaciją ir suprastų kylančias grėsmes, kad žinotų, kokių veiksmų turi imtis ir kokias finansavimo galimybes tam turi. Skurdžiausių ir pažeidžiamiausių gyventojų informavimui turi būti skiriamas atskiras dėmesys. Parenkant priemones svarbu įvertinti, kas jau yra pasiteisinę, o taip pat atsižvelgti į vis gilėjančią skaitmeninę atskirtį. Pavyzdžiui, galėtų būti pasitelkiami socialiniai darbuotojai ar kiti su šia grupe dirbantys konsultantai, išnaudojamos socialinės paramos priemonėms skirtos platformos.
Daugiau informacijos apie klimato kaitą galima rasti Aplinkos koalicijos parengtoje Lietuvos aplinkos būklės visuomeninėje apžvalgoje „Kaip Lietuvai sekasi eiti Žaliojo kurso keliu?“ (https://www.akoalicija.lt/aplinkos_bukle)
[1] NASA. Global climate change
[2] Lietuvos klimato kaitos prognozės ir scenarijai
[4] https://lithuaniasdg-ls-osp-sdg.hub.arcgis.com/pages/tikslas13 rodiklis 13.2.2a.
[5] https://klimatokaita.lt/prisitaikymas-prie-pokyciu/prisitaikymas-prie-klimato-kaitos/
[6] https://klimatokaita.lt/prisitaikymas-prie-pokyciu/issukiai-lietuvos-gyventojams/
[7] https://www.undp.org/sustainable-development-goals#climate-action
[9] https://www.europarl.europa.eu/factsheets/lt/sheet/214/teisingos-pertvarkos-fondas
[10] https://ppplietuva.lt/lt/finansavimas/teisingos-pertvarkos-fondas
[11] Pavyzdžiui, https://www.apva.lt/klimato-kaitos-programos-investicijos-ir-socialiai-remtiniems-gyventojams-skatins-naudotis-zaliais-energijos-istekliais/
