Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai 

DĖL LR SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO IR JĮ LYDINČIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

2022-12-30

Teikiame pirmines pastabas 2022 m. gruodžio 2 d. derinimui paskelbtiems LR saugomų teritorijų įstatymo ir jį lydinčių įstatymų projektams, paskelbtiems TAIS sistemoje [1].

Šiuo raštu siekiame išsakyti pirmines matomas rizikas ir pasiūlymus bei išskiriame dalį klausimų, dėl kurių prašome organizuoti susitikimą, pateikti papildomos informacijos.

Pabrėžiame, kad derinimui pateiktas LR saugomų teritorijų įstatymo (toliau - STĮ) ir LR aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - AAĮ) pakeitimų ir su jais susijusių teisės aktų pakeitimų paketas yra itin didelis, o derinimui duotas laikas neadekvačiai mažas, neatitinkantis derinamų teisės aktų apimties ir pakeitimų juose kompleksiškumo ir gausos. Be to, tokios didelės apimties įstatymų perrašymas buvo per mažai diskutuotas su visuomene – vyko tik vienas viešas viso paketo pristatymas, kurio metu dar nebuvo pristatytos konkrečios formuluotės, trūko laiko diskusijai.

Aplinkosaugos koalicija yra skėtinė aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas vienijanti organizacija. Atstovaujame aplinkosauginį interesą ir siekiame neatidėliojamų pokyčių, kad būtų užtikrintas stabilus klimatas, sveika aplinka ir santarvė su gamta. Siekiant šių tikslų ypatingą svarbą matome įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Tarp mūsų narių yra skirtingose aplinkosaugos srityse veikiančios ir skirtingą patirtį turinčios organizacijos, kurių požiūriui į teikiamus pakeitimus išgirsti ir apjungti reikia daug daugiau laiko.

Pastabas ir pasiūlymus teikėme iš aplinkosauginės perspektyvos laikydamiesi šių nuostatų:

Atsižvelgiant į šias nuostatas, pilnai pritariame nurodomiems pagrindiniams teisės aktų pakeitimų tikslams stiprinti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugą, sudaryti prielaidas ekosistemų atkūrimui, stiprinti stebėsenos sistemą, būtinybei pabaigti formuoti pilnavertį “Natura 2000” teritorijų tinklą, įteisinti privačias saugomas teritorijas, stiprinti gamtinio karkaso sistemos teisinį reguliavimą, įteisinti žaliosios infrastruktūros sąvoką ir kt.

Skaitydami pačius pakeitimus matome, kad jie yra ženkliai orientuoti į skubių klausimų sprendimą atliepiant pradėtus pažeidimus dėl Europos Sąjungos gamtos direktyvų neįgyvendinimo. Vertiname, kad kai kurie sprendimai nepakankamai ambicingi siekiant ilgalaikių tikslų, nepakankamai integruoja Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatas, dalis projektuose esančių pakeitimų kelia abejonių ir klausimų.

Žemiau teikiame pirmines matomas rizikas ir pasiūlymus:

1. Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga visoje šalies teritorijoje.

Pritariame STĮ projekto 28 straipsnyje esančiam Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) ir direkcijų vykdomų funkcijų papildymui, kuriuo suteikta daugiau įgaliojimų užtikrinant biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugą, ekosistemų atkūrimo priemonių rengimą ir įgyvendinimą, kitų gamtos apsaugos politikos priemonių įgyvendinimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

1.1.  Pabrėžiame, kad tam, labai svarbu užtikrinti aiškinamojo rašto 12 punkte numatytus papildomus VSTT resursus (etatus, finansavimą, kitus išteklius), jų didinimą, o taip pat bendradarbiavimą su kitomis Aplinkos ministerijos struktūromis.

1.2.  Suteikiant platesnius įgaliojimus, svarbu įvardinti, kokius konkrečiai uždavinius jie apima. Tarp išvardintų funkcijų pasigendame dalies kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugai įgyvendinti reikalingų uždavinių, pvz., neįtraukta kraštovaizdžio klausimų integracija rengiant ir kontroliuojant teritorijų planavimo dokumentus, statybos projektinių pasiūlymų, miškų, vandens telkinių ir jūros naudojimo klausimai, reljefo apsauga, Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimas ir visuomenės įtrauktis priimant sprendimus.

1.3.  2018 metais įsteigtas Metodinis-analitinis centras yra labai svarbus įgyvendinant VSTT tikslus ir funkcijas. Šis centras yra finansuojamas iš projektinių LIFE programos lėšų, kurios nėra tęstinės, ir apima tik biologinės įvairovės temą. Šio centro svarba dar labiau išaugs išplėtus atsakomybes į visą LR teritoriją. Siūlome įvertinti, ar įstatyme nėra galimybių užtikrinti šio centro tęstinumą ir finansavimą pasibaigus projektui.

2.  Europos kraštovaizdžio konvencijos[2] įgyvendinimo būtinybė.

2.1.  STĮ ir AAĮ projektuose vis dar nėra skirta reikiamo dėmesio kraštovaizdžio apsaugai.

Lietuva yra jau 20 metų ratifikavusi Europos kraštovaizdžio konvenciją, o jos įgyvendinimui nėra nė vienos eilutės pagrindiniuose teisės aktuose, LRV nutarimu patvirtintas Kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas nėra atnaujinamas ir teisiškai negalioja.

Manome, kad siekiant skirti kraštovaizdžio apsaugai tinkamą dėmesį reikalingi kompleksiškesni ir platesni tiek AAĮ, tiek STĮ pakeitimai.

2.2.   Kraštovaizdžio klausimų sprendimui visoje Lietuvoje siūlome steigti Metodinį Kraštovaizdžio centrą prie VSTT, kuris veiktų Europos kraštovaizdžio konvencijoje įvardintais Kraštovaizdžio observatorijos principais. Tai galėtų būti ir vienas Metodinis-analitinis centras prie VSTT, kuris spręstų ir biologinės įvairovės užduotis (kaip yra dabar), ir kraštovaizdžio srities užduotis.

3.  Kultūros ir kompleksinių vertybių apsauga STĮ.

Siūlome į STĮ grąžinti sampratą, kad paveldu pripažįstami, saugomi yra gamtiniai, kultūriniai ir kompleksiniai kraštovaizdžio objektai. Atsižvelgiant į Europos kraštovaizdžio konvenciją, prašome papildyti STĮ 11 str., kad tarp paveldo objektų skelbimo tikslų būtų kraštovaizdžio savitumo, istorinių ženklų kraštovaizdyje ir vietos tapatybės išsaugojimas, galimybė vietos bendruomenėms tęsti vietos (tame tarpe ir nematerialiąsias) tradicijas.

Paliekant kultūrinio paveldo objektų apibrėžimus tik Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme siaurinama saugotinų objektų samprata. Tai kelia riziką, kad dalis objektų gali netekti apsaugos, o ateityje dalis vertybių gali likti neapsaugotos. Svarbu atsakingai peržiūrėti sąvokas įstatymuose ir aiškiai nubrėžti atsakomybes, užtikrinant gamtinių, kraštovaizdžio ir kultūros paveldo objektų tarpdiscipliniškumą.

Siūlome tokį Kompleksinių kraštovaizdžio paveldo objektų apibūdinimą: „Kompleksiniai kraštovaizdžio paveldo objektai pasižymi ir gamtinėmis, ir kultūrinėmis vertybėmis, turi įvairiapusę mokslinę-pažintinę vertę arba vertę vietos bendruomenei, yra svarbūs vietovių apžvelgiamumo, estetinių vertybių, kraštovaizdžio savitumo, istorinių ženklų kraštovaizdyje ir vietos tapatybės, unikalių tradicijų išsaugojimui, sudaro galimybę vietos bendruomenėms tęsti vietos (tame tarpe ir nematerialiąsias) tradicijas.“ Tai būtų drevinės bitininkystės pušys, medžiai, akmenys, versmės, turinčios istorinę ar memorialinę vertę, senos medžių alėjos taip pat ir prie kelių; dendrologiniai rinkiniai, parkai ir skverai, saugomi kaip vertingi autoriniai kūriniai, ypač svarbios regyklos ir apžvalgos vietos ir pan.

4. Saugomų teritorijų planavimo dokumentų lygmuo.

STĮ projekto 29 str. pakeitimuose numatoma keisti ST planavimo dokumentų lygmenį. Matome grėsmę, kad sumažinus ST planavimo dokumentų lygmenį, nepagrįstai sumažės jų reikšmė ginčuose dėl sprendinių viršenybės, todėl siūlome šį pakeitimą peržiūrėti.

5. Privačios saugomos vietovės.

Susidaro įspūdis, kad pakeitimuose pasiūlytas privačių saugomų teritorijų reglamentavimas atliepia tik poreikį kuo greičiau užbaigti „Natura 2000“ tinklo steigimą. Tvariai vertybių apsaugai reikalingas ženkliai platesnis požiūris, užtikrinantis žemės savininko, bendruomenių ar visuomeninių organizacijų teisę įtvirtinti savo turimą valdą kaip saugomą teritoriją, o saugomos vertybės turėtų būti suprantamos plačiau. Privačios saugomos teritorijos galėtų būti svarbios užtikrinant rengiamo ES reglamento dėl gamtos atkūrimo įgyvendinimą, kompleksiškus kraštovaizdžio išsaugojimo ir kitus tikslus.

Kad galėtume pateikti konkretesnius pasiūlymus, siūlome surengti diskusiją, į kurią turėtų būti įtraukti ir saugomas teritorijas norintys steigti savininkai, pvz., „Sengirės fondas“.

Manome, kad dabartinis pasiūlymas turėtų būti peržiūrėtas, jog būtų užtikrintas:

5.1. Platesnis požiūris į galimas saugoti vertybes.

Vadovaujantis Europos kraštovaizdžio konvencija, Europoje apsaugos sutarčių (ar strateginių planavimo dokumentų) pagrindu gali būti steigiamos privačios ar bendruomeninės (keleto besiribojančių savininkų arba bendruomenių) saugomos teritorijos, kuriose saugomos kompleksinės vertybės - ne tik biologinė įvairovė, bet ir kraštovaizdžio teritoriniai vienetai (pavyzdžiui, slėniai), vandens telkinių pakrantės, atskiri vietos žmonėms ir bendruomenėms svarbūs kultūrinio kraštovaizdžio elementai, įskaitant senojo tikėjimo šventvietes, teritorniai memorialiniai ir asociaciniai dariniai ir pan.

Siūlome koreguoti STĮ suformuluotą privačios saugomos vietovės apibrėžimą ir kitus susijusius straipsnius (pvz., 5 str., 10 str.), kad apsaugos sutartimis (ar kitais administraciniais sprendimais,  planavimo dokumentais ar pan.) būtų siekiama palaikančiai tvarkyti, apsaugoti ar atkurti kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo objektus, išsaugoti vietos bendruomenėms istoriškai, kultūriškai svarbias teritorijas.

5.2. Galimybė steigti privačias saugomas teritorijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje be STĮ projekto 22 str. ir 23 str. nurodytų apribojimų.

Mūsų įsitikinimu, turėtų būti leidžiama savininkui steigti privačią saugomą vietovę (teritoriją) savo žemėje nepriklausomai nuo to, ar joje yra Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ar rūšių arba Lietuvos saugomų rūšių, t.y. neturėtų būti apsiribojama tik 23 str. nurodytų prioritetinių potencialių privačių saugomų vietovių sąrašu. Toks sąrašas galėtų būti naudojamas tik nustatant, ar priklauso kompensacijos.

Siūlome keisti 22 str., kad būtų leidžiama steigti privačias saugomas vietoves (teritorijas) ir valstybės ar savivaldybių įteisintose atkuriamosios apsaugos prioriteto ar kompleksinėse saugomose teritorijose, jeigu privačios saugomos teritorijos savininkas nori griežtinti teritorijos apsaugos režimą. Pažymime, kad nemažą dalį valstybinių saugomų teritorijų sudaro IV ir III grupės miškai, o ir II grupės miškų tvarkymo režimas taip pat neužtikrina pakankamos biologinės įvairovės apsaugos.

5.3. Tinkamas vertybių nustatymas ir pagrįstos tvarkymo priemonės bei laikotarpis.

STĮ projekto 5 str. 2 dalyje numatyta Vyriausybės nustatyta tvarka dėl apsaugos sutarčių yra labai svarbi. Apsaugos sutartyje įvardintos vertybės, jų apsaugos ir naudojimo ar tvarkymo priemonės turi būti grįstos konkrečios teritorijos ekspertiniais tyrimais/vertinimu. Ekspertinis teritorijos tyrimas/vertinimas reikiamam apsaugos režimui nustatyti turėtų būti privalomas – turėtų būti išsiaiškintos vertybės, nustatytos būtinos apsaugai teritorijos ribos ir tvarkymo veiksmai, nebent tokie tyrimai jau yra ir jie pakankami (pvz., jie greičiausiai jau bus atlikti sudarant potencialių privačių saugomų vietovių sąrašą). Numatytoje tvarkoje turėtų būti apibrėžtas tyrimų turinys, apimtis, kas juos gali atlikti. Tvarkymo režimai galėtų būti fiksuoti nebūtinai gamtotvarkos planuose, bet ir kituose strateginio ar teritorijų planavimo dokumentuose.

STĮ projekto 23 str. numatyta galimybė sudaryti terminuotą sutartį bendrai nustatytam 30 metų laikotarpiui yra nepagrįsta. 30-ties metų laikotarpis yra nepakankamas daugelio miškų buveinių atkūrimui ir palaikymui, pavyzdžiui, kerpšiliams, pelkėtiems lapuočių miškams. Turėtų būti numatyta, kad gali būti privalomai nustatytas ilgesnis laikotarpis, atsižvelgiant į ekspertinio tyrimo rezultatus, įvertinus vertybių būklę, jų atkūrimui reikalingą laikotarpį.

STĮ projekto 23 str. reikėtų aiškesnio reglamentavimo dėl apsaugos sutarties nutraukimo ar termino pabaigos, siekiant užtikrinti, kad didžiausios vertybės nebūtų prarastos ir būtų įgyvendinami tarptautiniai įsipareigojimai (pvz, jei vertinama, kad vertybių sunaikinimo žala bus didelė, valstybė turi įsipareigoti išpirkti arba paimti visuomenės reikmėms atitinkamai atlyginant).

5.4. Kompensavimo už apribojimus mechanizmas, užtikrinantis, kad tai nevirstų pasipelnymu neprisiimant pakankamų įsipareigojimų.

Nepritariame STĮ projekto 35 str. 10 dalyje numatytai galimybei gauti kompensaciją už terminuotą 30-ties metų apsaugos sutartį. 30-ties metų laikotarpis yra nepakankamas daugeliui miškų buveinių atkūrimui ir palaikymui. Pasibaigus sutarties terminui tokioje teritorijoje vertybės bus nebesaugomos ir galės būti sunaikintos gaunant pilną pelną, tad viešųjų pinigų panaudojimas nebus veiksmingas ir reikš nepagrįstą pasipelnymą. Jau dabar turėtų būti numatoma, kaip bus traktuojama išmokėta kompensacija, jei pasibaigus sutarčiai bus norima išpirkti teritoriją dėl ten esančių vertybių svarbos.  

Atkreipiame dėmesį, kad kompensavimo apskaitos metodikoje reiktų atsižvelgti į tai, kad ateityje turėtų nelikti kai kurių žalingų išmokų (pvz., už nusausintų pelkių ūkinį naudojimą). 

5.5. Privačios saugomos vietovės (teritorijos) būtų integrali saugomų sistemų dalis.

Platesnis požiūris į privačias saugomas vietoves (teritorijas) greičiausiai reiškia, kad STĮ projekto 4 str. numatyta jų vieta – atskiras konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos tipas – yra pernelyg susiaurinta. Pasiūlymus dėl galimų pakeitimų galėsime pateikti tik po platesnės diskusijos.

6. Gamtinis karkasas.

Pritariame siekiui stiprinti gamtinio karkaso sistemos teisinį reguliavimą, o to svarba teisingai aprašyta aiškinamajame rašte. Teikiame papildomus pasiūlymus, kaip būtų galima dar labiau užtikrinti gamtinio karkaso įveiklinimą.

6.1. AAĮ projekte neaišku, kaip bus užtikrinama, kad laikomasi gamtinio karkaso nustatymo principų. Siūlome 122 str. įtraukti papildomą nuostatą, kad gamtinio karkaso nustatymo ir detalizavimo metodiką tvirtina LR aplinkos ministras, taip pat įvesti atestaciją gamtinio karkaso struktūras nustatantiems ar detalizuojantiems specialistams.

6.2. Siūlome detalizuoti Tvarios priežiūros principo apibūdinimą, nurodant, kad, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, nustatomi specifiniai gamtinio karkaso tvarkymo reikalavimai: “gamtinio karkaso teritorijose turi būti taikoma ir plėtojama kraštovaizdžio ekologinę vertę, biologinę įvairovę, vietovės kultūrinį identitetą palaikanti ir didinanti priežiūros ir tvarkymo praktika, parinkta atsižvelgiant į bendrąjį geografinį kontekstą, gamtinio karkaso struktūrines dalis, reljefo ir gruntų pobūdį, rūšių ekologinius poreikius ir teritorijos geoekologinio potencialo didinimo poreikį.”

6.3. Pritariame, kad būtina didesnė reljefo apsauga, tačiau abejojame, kad savivalda yra pajėgi pasirengti 124 str. minimas Gamtinio karkaso reljefo apsaugos ir tvarkymo metodines rekomendacijas - tai turi padaryti Aplinkos ministerija.

6.4. 124 straipsnyje įvesta “efektyvios dangos rodiklio” sąvoka turi būti apibūdinta, šio rodiklio naudojimas turi būti atskirai diskutuojamas.

6.5. Įgyvendinant AAĮ, turi būti suteikti įgaliojimai Aplinkos ministrui tvirtinti: Gamtinio karkaso nustatymo ir detalizavimo (įskaitant ekologinio tinklo nustatymą) metodiką, Gamtinio karkaso (drauge su Želdynų sistema ir žaliąja infrastruktūra) planavimo specialistų atestavimo tvarką ir kvalifikacijos kėlimo principus; Žaliosios infrastruktūros formavimo ir Žalumo indekso metodines gaires/metodiką; Žalinimo planų rengimo ir tvirtinimo tvarką; Ekologiškai efektyvios dangos kriterijų ir minimalių ekologiškai efektyvios dangos gamtinio karkaso teritorijose rodiklius; Natūralių kraštovaizdžio elementų įveisimo žemės ūkio paskirties žemėje metodinius nurodymus.

7.  Žaliosios infrastruktūros ir žalinimo planai.

7.1. Siūlome nustatyti, kad žalinimo planai yra strateginio planavimo dokumentai, rengiami drauge su gamtinio karkaso schemomis ir planais arba Miestų želdynų planais kaip pastarųjų įgyvendinimo programa (kol kas tokių nuostatų nėra siūloma). Papildyti 125 straipsnyje vardijamus žaliosios infrastruktūros siekius: “1) didinti gamtinio karkaso, želdynų sistemos vientisumą, palaikyti ir stiprinti ekosistemines reguliavimo, palaikymo paslaugas abiejose šiose struktūrose”; “7) gerinti gyvenamosios aplinkos socialinę, estetinę, ekologinę kokybę, stiprinti kultūrines ekosistemų funkcijas” ir žalinimo plano rengimą sudarančių etapų aprašymą: “Žalinimo plano rengimą sudaro du etapai: žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapio analitinės schemos parengimas ir strateginio žalinimo plano parengimas.”

7.2. Pritariame nuostatai, kad Žalinimo planuose numatytų priemonių įgyvendinimui valstybinėje žemėje būtų skiriama viešoji parama. Atkreipiame dėmesį, kad paramos mechanizmas galėtų veikti ir privačioje žemėje.

8.  Papildomi pasiūlymai dėl STĮ tobulinimo:

8.1. Saugomų teritorijų sistemos supaprastinimas.

Nors šiuo STĮ pakeitimu nėra keičiama ar rimčiau peržiūrima saugomų teritorijų sistema, tačiau siūlome svarstyti peržiūrėti ir supaprastinti kategorijų, tipų ir potipių sistemą, vengiant nereikšmingų faktinių skirtumų, siekiant atsižvelgti į realias funkcijas ir poreikius. Pvz., 8 str. gamtiniai draustiniai skirstomi labai detaliai pagal taksonus ar ekosistemas, o konkrečiame draustinyje saugomos vertybės dažniausiai yra persipynusios. Toks susmulkinimas gali turėti neigiamos įtakos skirtingų vertybių, esančių vienoje vietovėje, apsaugai.

8.2. Detalaus statybų reglamentavimo perkėlimas į kitus teisės aktus.

Istoriškai likę, kad STĮ yra detaliai aprašytas statybų reglamentavimas. Būtų tikslinga svarstyti perkelti detalaus statybų reglamentavimo nuostatas į kitus įstatymus (pvz., Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ar Statybos įstatymą) ir poįstatyminius aktus. Poįstatyminiais aktais ir kitais įstatymais reglamentuojamas saugomose teritorijose esančių miškų naudojimas, žemės ūkio veikla, medžioklė, augalijos išteklių naudojimas, kultūros vertybių išsaugojimas, poveikio aplinkai vertinimas ir kt. Teikdami šį siūlymą suprantame, kad tokia praktika susiklostė dėl rizikų, kad iškėlus į kitus teisės aktus, apsauga gali susilpnėti.

8.3. Veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai ir jų veiksmingumas.

Problemą, kad kiti teisės aktai nepakankamai užtikrina veiksmingą saugomų teritorijų apsaugą taip pat verta rimtai svarstyti (pvz., medžioklės įstatymas neužtikrina, kad saugomose teritorijose nebūtų vykdoma saugomoms vertybėms grėsmę galinti kelti medžioklė, kaip viliojimas dideliais pašarų kiekiais). Siekiant didinti saugomų teritorijų veiksmingumą, yra būtina sistemiškai peržiūrėti, kuriuose teisės aktuose turi būti reglamentuojami apribojimai (STĮ ar „ūkiniuose“ įstatymuose bei teisės aktuose). Verta iš esmės sužiūrėti 5 str. 1 dalies 1 punkte nurodytą veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių įstatymų sąrašą.

9. Įstatymais kuriamos teisinės sistemos įgyvendinimo garantijos.

Manome, kad prieš patvirtinant naujas STĮ ir AAĮ redakcijas būtų svarbu parengti ir pristatyti poįstatyminius teisės aktus (pvz., tvarkas), nuo kurių priklauso kuriamos sistemos veikimas. Tik poįstatyminiai teisės aktai atskleis, ar įstatymų pakeitimais numatomi veiksmai gerins saugomų teritorijų ir aplinkos apsaugos situaciją ar ne, todėl be jų įstatymo tvirtinimas yra “aklas”.


Prašome skirti laiko susitikimui aptarti mūsų pateiktus pasiūlymus, o taip pat papildomus klausimus:

1. Platesnė vizija dėl saugomų teritorijų skelbimo kriterijų pokyčių. Pvz., privačioms saugomoms teritorijoms atsisakoma gamtotvarkos planų. Lieka neaišku, kaip bus užtikrinamas saugomų teritorijų pagrįstumas, vertybių nustatymas ir jų apsauga.

2.  „Natura 2000“ tinklo tvarumas įtraukiant į jį laikinomis sutartimis įteisintas privačias saugomas vietoves ir vertybių tokiose vietovėse apsaugos priežiūra bei kontrolė.

3.  Gamtinis karkasas. Argumentai, kodėl Gamtinio karkaso reglamentavimas perkeltas į AAĮ. Reikia daugiau informacijos, iš kur ir kokios nuostatos perkeltos į naujus straipsnius (4, 5 str., Įstatymo papildymas 122 ,3). Kodėl neminima gamtinio karkaso planavimo metodika? Koks bus sąryšis su Gamtinio karkaso nuostatais – ar jie bus naikinami? Pažymėtina, kad pagal naują redakciją reikės taisyti daugelio planų rengimo taisykles.

4.  Kodėl buferinės zonos nereikalingos? Atsisakyti yra labai paprasta, bet sukurti naujas – labai sunku. Ar nenumatoma keisti buferinių zonų reglamentavimo, nes to labai reiktų dėl vizualinės apsaugos nuo vėjo jėgainių?

5.  Prašome pateikti daugiau  informacijos apie Kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir tipinių ST apsaugos reglamentų atsisakymo motyvus ir kaip tai pakeis esamą sistemą?

6.  Kuršių marių rytinės pakrantės apsaugos juostos ir zonos: koks jų plotis ir reglamentas buvo iki šiol ir kokios bus pagal naują reguliavimą.

7.  Kodėl nustatant buvusios sodybos vietą turėtų būti remiamasi konkrečiai 1900 m kartografiniais šaltiniais? Ar konsultuotasi su Lietuvos kartografų draugija?

8.  Rekreacinės veiklos griežtinimas draustiniuose. Sąvokoje „8 Draustinis“ pridėta „tačiau rekreacinė veikla griežtai ribojama arba draudžiama“. Kyla rizika, kad tai apribos lankymąsi ir gamtinio turizmo plėtrą, todėl reikia paaiškinimų, ką tai konkrečiai reikš.

 

Prašome atsižvelgti į pateiktas pastabas, skirti laiko susitikti ir aptarti klausimus keliančias įstatymų dalis bei skirti daugiau laiko detalesnėms pastaboms parengti.


Nuorodos:

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/269f1e00724711ed8a47de53ff967b64

[2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.189933