Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

DĖL LR SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTO 

Oficialus raštas

2023-03-10

Teikiame pasiūlymus ir pastabas 2023 m. vasario 15 d. derinimui pateiktam LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektui, paskelbtam TAIS sistemoje[1].

Aplinkosaugos koalicija yra skėtinė aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas vienijanti organizacija. Atstovaujame aplinkosauginį interesą ir siekiame neatidėliojamų pokyčių, kad būtų užtikrintas stabilus klimatas, sveika aplinka ir santarvė su gamta. Siekiant šių tikslų ypatingą svarbą matome įgyvendinant Europos žaliąjį kursą.

Palaikome viešame 2023 m. vasario 10 d. pristatyme „Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai geresnei saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugai“ pristatytas pakeitimų kryptis:

1.      Patikslinti su miškų kirtimais ir miško paklotės ardymu susijusius draudimus,

2.      Nustatyti ribojimus medžioklei saugomose teritorijose,

3.      Nustatyti ribojimus statyti saulės elektrines draustiniuose,

4.      Nustatyti ribojimus naudoti plūduriuojančias priemones parkuose ir draustiniuose,

5.      Nustatyti ribojimus vėjo elektrinių įrengimui saugomų teritorijų buferinėse zonose,

6.      Numatyti daugiau atvejų laukinių žvėrių aptvarų įrengimui ir kt.

Atkreipiame dėmesį, kad daug įstatyme numatytų pakeitimų yra ilgai laukti ir svarbūs: dalis jų atstato iki šio įstatymo sudarymo galiojusius svarbius ribojimus, dalis užpildo iki šiol buvusias spragas.

Teikiame papildomas detalesnes pastabas ir pasiūlymus.

1.  Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susijusių su miškų kirtimais:

1.1.   Palaikome numatomus kirtimų apribojimus saugomose teritorijose EB svarbos buveinėse/rūšių radavietėse ir valstybės saugomų rūšių radavietėse. Šie apribojimai yra būtinas, bet nepakankamas minimumas užtikrinant veiksmingą ir pilnavertę gamtinių vertybių apsaugą.

1.2.   Apsaugant EB svarbos buveines svarbu numatyti buferinę juostą, kad plyno ar supaprastinto atvejinio kirtimo biržės nesišlietų prie buveinės ribos, nes tai neigiamai veikia buveinės būklę per mikroklimato pokyčius.

Siūlome visuose atitinkamuose straipsniuose prie pridedamų kirtimų apribojimų įdėti papildomą punktą, numatantį, kad kirtimų apribojimai galioja aplink EB svarbos buveines buveinės medyne vyraujančio medžių aukščio juostoje.

1.3.   Rezervatai yra ypatingai svarbūs biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai, todėl turi būti užtikrinta, kad šalia jų vykdomi kirtimai ir kita ūkinė veikla neturėtų neigiamos įtakos buveinių ir rūšių būklei. Atvejiniai kirtimai, panašiai kaip plynieji, turi didelį neigiamą poveikį.

Siūlome tikslinti „21 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas“ punktą „3) Vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus“. Dabartinėje redakcijoje šio punkto apribojimai numatomi 300 metrų atstumu aplink rezervatą, siūlome šio susisiaurinimo atsisakyti ir apribojimą numatyti visoje rezervato buferinės apsaugos zonoje.

1.4.   Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai yra vieni svarbiausių išsaugant biologinę įvairovę, tačiau dabartiniai teisės aktai neužtikrina jų gamtinės vertės išsaugojimo. Saugomose teritorijose, o pirmiausia draustiniuose, turėtų būti sudarytos sąlygos ne tik išsaugoti esamas vertybes, bet taip pat užtikrinti, kad formuotųsi gamtiškai vertingų miškų nefragmentuoti masyvai.

Aštuonioliktosios LR Vyriausybės programoje pažadėta, kad „150.2. Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasieks 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų – griežtai saugomos teritorijos.“. Esami rezervatai kartu su draustiniais turėtų būti plečiamų griežtai saugomų teritorijų pagrindas. Įgyvendinant pažadus, draustiniuose turėtų būti draudžiami ypač neigiamą poveikį ekosistemoms turintys plynieji ir atvejiniai kirtimai.

Siūlome tikslinti „23 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas“ 28 ir 29 punktus apjungiant į bendrą draudimą „28) vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus“.

1.5.   Sanitariniai kirtimai yra žalingi daug saugomų rūšių ir buveinių[2]. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose gamtinių vertybių apsauga turi turėti prioritetą, todėl juose sanitariniai kirtimai turėtų būti ribojami.

Siūlome papildyti „23 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas“ papildomu draudimu „vykdyti sanitarinius miško kirtimus ir kitas sanitarines priemones, išskyrus atvejus, kai to reikia siekiant užtikrinti saugomų vertybių išlikimą ir gerą būklę ir kai reikia išvengti kenkėjų išplitimo į besiribojančius ūkinius miškus.“

2.  Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susijusių su miško paklotės ardymu vykdant kirtimus:

2.1.   Palaikome, kad turi būti griežčiau reglamentuojama miško paklotės ir paviršinio dirvožemio sluoksnio apsauga vykdant miškų ūkio darbus.

2.2.   Buvęs apribojimas „neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ir (ar) paviršinis dirvožemio sluoksnis <...>” yra ženkliai labiau apsaugantis dirvožemį ir paklotę nei numatomas „vykdant miškų ūkio darbus pažeisti miško paklotę ir paviršinį dirvožemio sluoksnį didesniame kaip 5 proc. plote“. Suprantama, kad keičiantis klimatui bus vis mažiau periodų su pakankamu įšalu, todėl reglamentavimas turi būti peržiūrėtas. Tačiau pagal naują redakciją miško paklotė ir dirvožemis nebus apsaugoti nuo miško ūkio darbų periodais, kai gali būti padaromos itin gilios pažaidos, todėl naujas reglamentavimas nėra pakankamas keliamiems tikslams.

Siūlome su specialistais dar kartą peržiūrėti šį punktą, įvertinti rizikas, svarstyti įvesti papildomus ribojimus technikai (slėgiui į gruntą) pagal grunto drėgnumą ir pan.  

2.3.   Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus dėl gamtinių ir kompleksinių draustinių, siūlome griežtesnę miško paklotės apsaugą numatyti visoje gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijoje.

Siūlome tikslinti „23 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas“ ir 30 punkte atsisakyti detalizacijos a, b, c.

3.  Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susijusių su dirvožemio apsaugos tikslais:

3.1.   Pritariame „49 straipsnis. 110 straipsnio pakeitimas“ numatomiems pakeitimams, kurie įpareigoja ariamąją žemę naudoti taip, kad neblogėtų dirvožemio savybės.

Siūlome sukonkretinti šio straipsnio a) papunktį išdėstant jį taip: „a) neblogėtų dirvožemio fizinės ir cheminės savybės“

3.2.   Atkreipiame dėmesį, kad 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinamas apribojimas keisti žemės paskirtį ariamoje žemėje, „kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos“ yra reikšmingai ribojantis veiksnys miškų plėtrai. Pagal 2021 m. atliktą studiją, melioracijos sistemos „galutinai apsprendžia miško įveisimo galimybes konkrečioje teritorijoje“[3]. Skirtingos melioracijos sistemos dalys ir teritorijos savo funkciniu reikšmingumu skiriasi.

Siūlome peržiūrėti galimybes sušvelninti ribojimą keisti žemės paskirtį, jei yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, įvertinant skirtingų melioracijos dalių reikšmingumą visai sistemai.

Prašome atsižvelgti į mūsų pateiktus pasiūlymus ir atsiųsti visų pasiūlymų derinimo pažymą, kad galėtume susipažinti su visais gautais pasiūlymais ir atsižvelgimo ar neatsižvelgimo į juos priežastis. Šiuo įstatymu siūlomi pakeitimai yra labai svarbūs, todėl norime būti įtraukti į tolesnius teisėkūros etapus.

Nuorodos:
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/fff7dc00ad0c11ed924fd817f8fa798e
[2] Pvz., EB svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijose (https://naturalit.lt/wp-content/uploads/2021/02/Naturaliu-misko-buveiniu-tvarkymo-rekomendacijos.pdf) sanitariniai kirtimai įvardinami  kaip vienas dažniausių buveines bloginančių veiksnių.
[3] https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/Misku_iveisimo_studija_ataskaita_2021-12-23.pdf