Kirtimas draustinyje ŠimonIŲ GIRIOJE: reikalingas, bet negamtiškas
2023-03-15
Kaip ugdyti miškus saugomose teritorijose? Ar jie turi būti kertami ir kaip? Prieš savaitę apsilankėme Šimonių girioje, Šventosios kraštovaizdžio draustinyje, kur privataus miško savininkas vykdo kirtimus IIA grupės miške. Šiais kirtimais retinami draustinyje esantys jaunų medynų ploteliai. Ar tai prisidės prie draustinio vertybių gausinimo?
Šventosios kraštovaizdžio draustinis Šimonių girioje.
Šimonių bendruomenei susirūpinus dėl draustinyje vykdomų kirtimų, ypač – dėl to, kad išvežant medieną nebūtų nuniokotos vertingos miško buveinės, pakenkta dirvožemiui ir vandeniui, išvykome pamatyti situaciją. Vieta, kurioje vykdomi kirtimai – gerai pažįstamas, ten jau du metus vykdėme buveiniavimo ir pėdsekystės išvykas Miško festivaliuose. Tai kraštovaizdžio draustinis ant Šventosios upės kranto, šaltiniuota švaraus vandens teritorija. Šiame draustinyje yra ir įspūdingų šimtą metų viršijančių ąžuolynų ir liepynų, inventorizuotų vertingų miško buveinių, o šalia jų ir ūkiškai eilėmis susodintų jaunuolynų plotelių.
Draustinio liepynas.
Eilėmis susodintas jaunuolynas, kuriam reikia retinimo. Ekologinės paskirties miškuose ugdomaisiais kirtimas turėtų būti ugdomos turtingos ekosistemos, tačiau nėra metodikos, kaip tai turėtų būti daroma.
Sunkumai gauti informaciją
Kadangi bendruomenė iš skirtingų šaltinių gavo skirtingą informaciją, kokio pobūdžio kirtimai vykdomi, dar prieš važiuodami į mišką siekėme išsiaiškinti kirtimų legalumą. Vieša informacija apie kirtimų leidimus pateikiama net trijose vietose su skirtingos apimties ir nebūtinai sutampančiais duomenimis, kurių neišeina vertinti vienareikšmiškai. Norint įsitikinti, jog brandžiuose draustinio miškuose kirtimai nenumatyti, tenka kreiptis į valstybės institucijas – Aplinkos apsaugos departamentą, ir galiausiai į Valstybinės miškų tarnybos konsultuojantį miškų ūkio klausimais skyrių. Pasirodo, net ir Aplinkos apsaugos departamentas neturi patogiai darbui pateiktos informacijos apie išduotus kirtimų leidimus privačiuose miškuose, o susirūpinusiam, bet gerai dalyko neišmanančiam vietiniam žmogui ar miško lankytojui greitai ir suprantamu būdu pateikti informaciją institucijos nepasiruošusios.
Ugdomieji kirtimams draustinyje turėtų atitikti gamtiškosios miškininkystės praktikas
Apsilankę Šimonių girioje pamatėme, kad vykdomi ugdomieji kirtimai jauname medyne. Galima padėkoti miško savininkui, kad tankiai susodintų jaunuolynų nepalieka likimo valiai. Visgi dėl atsakingų institucijų neįsitraukimo, šie kirtimai neįgauna ekosistemos ugdymo turinio. Net ir norinčiam puoselėti saugomoje teritorijoje esantį mišką savininkui nėra suteikiamas metodinis pagrindas, kaip jam formuoti jauno draustinyje esančio miško plotelį, kad jame kurtųsi saugotina ekosistema. Ugdomieji kirtimai šiame miške vykdomi taip pat, kaip ir ūkiniuose miškuose, kur jie skirti paskatinti augti medieną. Būdai, kaip auginamas ūkinis medienai skirtas medynas, ir kaip formuojami ekosistemų miškai, turėtų skirtis. Reikalingas mokslininkų ir institucijų indėlis kuriant ir reglamentuojant gamtiškąją miškininkystę.
Išretintos jauno eglyno eilės – atsivers šviesos ir kitiems augalams želti. Gamta ilgainiui egles „išretintų“, bet tai truktų ilgiau.
Turi būti saugoma ne tik matoma, bet ir nematoma draustinio ekosistema, aplinkiniai plotai
Be to, kad atliekami kirtimai nėra nukreipti ekosistemai ugdyti, kirtimų metu po teritoriją važinėjanti technika gali pakenkti ne taip gerai matomoms ekosistemos dalims: dirvožemiui, miško paklotei, šaltinių vandeniui. Šiuo metu, planuojant tokius kirtimus, neatliekami dirvožemio tyrimai, nėra nustatytų normų leidžiamai naudoti technikai, jos svoriui.
Nuo kirtimo iki miško kelio iškertami koridoriai medienai išvežti, tačiau jų lokacija su specialistais nederinama. Neturintis specialių žinių kirtimų vykdytojas koridorių gali iškirsti ir per svarbią ekosistemai teritoriją, o pakonsultuotas pasirinks mažiausiai žalingą kelią. Todėl derinant kirtimo leidimą su saugomų teritorijų direkcijomis, būtų naudinga derinti ir kirtimų vykdymo detales, tokias kaip koridorių lokacija, technikos svoris ir pan. Šimonyse kirtimų vykdytojas kartu su bendruomenės atstovais ieškojo mažiausiai gamtai žalingo maršruto koridoriui. Visgi pradžioje numatyti keliai galėjo vesti per brandžius medynus.
Kirtimų vėžės – kai žemė sušalusi, dirva pažeidžiama minimaliai, tačiau vieta ištraukimo koridoriui turi būti parenkama atsižvelgiant į aplinkinių medynų svarbą.
Kirtimai riboms žymėti
Tyrinėdami šį kirtimą pastebėjome, kad greta esančiame brandžiame miške iškirsta šimtamečių pušų eilė. Jos iškirstos dėl privačių sklypų ženklinimo – kad būtų gerai matomos eile išrikiuotos raudonos sklypų ribą ženklinančios vytelės. Tai legalu. Bet, mūsų vertinimu, tai nepateisinama priežastis kirsti brandžius medžius. Ar tikrai esamos technologijos neleidžia sklypų atskirti neiškertant medžių?
Iškirstos šimtametės pušys dėl sklypų ženklinimo tikslų.
Pataisai po technikos ratais
Bendruomenė atkreipė dėmesį į retinamame pušyne augančius miškinius pataisus. Šie pataisai auga tiek prie kritimo esančiame brandžiame pušyne, tiek retinamame jaunuolyne, per juos eina ir medienos ištraukimo koridorius. Miškiniai pataisai mėgsta ūksmę ir retinant mišką saulei atvertos jų augimvietės palaipsniui gali sunykti. Situacija su pataisais priminė, kad yra dokumentuose saugomų, bet realybėje nesaugomų rūšių. Pataisai yra saugoma rūšis (įtraukti į ES Buveinių direktyvą), juos draudžiama skinti, už jų augimvietės sunaikinimą gresia baudos, tačiau miško kirtimo technikai važinėti ir vilkti medieną išdraskant pataisus – leidžiama.
Miškinis pataisas.
Dvasinė ir kultūrinė erdvė
Norisi atkreipti dėmesį, kad šis miškas yra svarbus ir dvasine bei kultūrine prasme. Sename ąžuolyne nuo seno yra laužavietė, čia nuolat lankosi žmonės, kurie žino ir gali papasakoti šio miško istorijas. Mūsų išvykos metu mus lydėjo meditacinė dūdelės muzika, kurią ant Šventosios upės kranto grojo jaunuolis.
Pasižvalgius po šį IIA grupės (ekosistemų apsaugos) miško kirtimą matyti, kokia reikalinga yra gamtiškosios miškininkystės praktika Lietuvoje, ir kaip reikalinga institucijų metodinė pagalba privataus miško savininkui, skatinimas tvarkyti mišką taip, kad jis taptų brandžiu, gamtine prasme turtingu medynu, turinčiu ir kultūrinę bei dvasinę vertę.